Austrų mokykla ir bitcoin

Ką bendro turi kriptovaliutos ir austrų ekonomikos mokykla?

2018-07-11

Viso pasaulio iškiliausius mąstytojus, praturtinusius ekonomikos mokslą, iš esmės galima suskirstyti į tuos, kurie atstovauja dominuojančią neoklasikinę paradigmą, ir tuos, kurie aršiai ją kritikuoja. Pastarieji priklauso XIX–XX amžių sandūroje susiformavusiai austrų ekonomikos mokyklai, kurios pamatiniais dinamiškos ir laisvos rinkos sampratos principais grįsta ir kriptoekonomika. Todėl jeigu palaikote kriptovaliutas, vadinasi, mąstote kaip austrų ekonomikos mokyklos šalininkas.

Prieštarauja socialiniam teisingumui

Austrų ekonomikos minties tradicija, neretai manoma, yra atskaitos taškas intelektinei revoliucijai. Jos plėtros pradininku laikomas Karlas Mengeris. Pagrindinis jo studijų tyrimo objektas ne struktūros, kaip buvo tapę įprasta, bet individualus žmogus kaip verslininkas bei kaip vartotojas. K. Mengerio kritika nukreipta į tokias panacėjas kaip socialinis teisingumas, kuris vadovaujasi žmonių skirstymu į struktūras, apibendrintais elgesio modeliais, ir tuo, kad jų „tvarkai“ palaikyti reikia centrinio planuotojo, strateguojančio, kaip viskas bus. Neva jūs dirbsite, užsidirbsite, mokėsite mokesčius, gausite gydymą, išsilavinimą, kitas privilegijas, ir tokiu būdu vyraus teisybė.

Carl Menger
Carl Menger

Austrų mokyklos pradininkas, užuot palaikęs dalinai arba totaliai centralizuotą tvarką, kalbėjo apie spontanišką rinkos tvarką. Pasak jo, nėra ir negali būti vieno viską išmanančio proto ar institucijos, kadangi žmonių generalizavimas neefektyvus – visi esame su skirtingomis patirtimis ir pasaulėžiūromis.

Dėl šios priežasties niekam, siekiančiam tvarkyti ar kištis į visuomenę, logiškai net neįmanoma įgyti visos informacijos arba žinių, kurios leistų tenkinti siekį visiems „pagerinti“ socialinę tvarką. Ekonomikos Nobelio premijos laureatas Friedrichas von Hayekas socializmą vadino intelektine klaida ar logine negalimybe.

Friedrich von Hayek
Friedrich von Hayek

Žmonės patys, be trečiosios šalies įsikišimo geba bendradarbiauti ir organizuotis. Dėl to viską apimančios valdžios, tam, kad žmonės priimtų teisingus sprendimus, austrų ekonomikos minties šalininkų teigimu, nereikia. Minimali valdžia, tradicijos sekėjų nuomone, yra įmanoma ir veikia netgi geriau, nes instituciniai įstatai neatima teisės žmonėms patiems spręsti ir neiškreipia jų sprendimų. Tokį organizavimo būdą galima būtų pavadinti netvarkinga tvarka.

Prieštarauja monetarinei politikai

Austrų mokykloje būtent Ludwigui von Misesui geriau negu kam kitam pavyko spontaniškos rinkos sampratą pritaikyti naujoms sritims, kur ji dar nebuvo taikyta. L. von Misesas pastūmėjo austrų teorijos plėtrą į pinigų, kredito bei ekonomikos ciklų, dėl kurių apkaltino monetarinę politiką, problematiką.

Ludwig von Mises
Ludwig von Mises

Problemų, pasak jo ir jo pasekėjų, kyla kai dėl manipuliavimo pinigais bankų sistemai didinant kreditą be realių santaupų verslininkams suteikiami papildomi finansiniai ištekliai (nauji pinigai), kuriuos jie panaudoja realiai investuodami, tarsi santaupų visuomenėje būtų padaugėję, nors iš tikrųjų taip gali ir nebūti. Kredito plėtra, neparemta ankstesniu taupymu, anot austrų mokyklos šalininkų, iškraipo pinigų gamybos struktūrą ir tokiu būdu padaro ją per daug imlią kapitalui. Dėl to padarytos didelės investavimo klaidos anksčiau ar vėliau turi atsiskleisti ekonomikos recesijos pavidalu.

Štai pavyzdžiui, įsivaizduokite nedidelę salą, kurioje tėra 10 žmonių, kurių kiekvienas turi po 10 eurų. Nesunku suskaičiuoti, kad saloje iš viso cirkuliuoja 100 eurų. Ar kas nors tokiu atveju gali parduoti savo prekes ar paslaugas už 120 eurų? Negali, tiesa? Net jei visi susitelktų ir sudėtų savo santaupas – pinigų transakcijai atlikti ir sandoriui įgyvendinti vis tiek nepakaktų. O kas jeigu kiekvienas salos gyventojas turėtų nebe 10 eurų, o po milijoną ir iš viso saloje cirkuliuotų 10 milijonų? Ar dabar kas nors galėtų savo prekę ar paslaugą parduoti už 120 eurų ar net 5 milijonus? Taip, juk saloje cirkuliuoja užtektinai pinigų. Atrodytų, akivaizdu, ko reikia, kad prekių ar paslaugų kainos augtų – reikia daugiau pinigų. O už tai yra atsakingas centrinis bankas.

Centrinių bankų monetarinės politika gali būti pražūtinga

JAV federalinis rezervų bankas (FED) dar trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sąmoningai vykdė dirbtinės kredito plėtros programą. Nors prekių ir paslaugų kainos greitu metu reikšmingai nekilo, tačiau augant visuomenėje cirkuliuojančių pinigų kiekiui, susiformavo didžiulis finansinis burbulas. Burbului sprogus JAV ištiko Didžioji ekonominė krizė (1929 – 1933 m.).

Didžioji ekonominė krizė kilo JAV, tačiau išplito po visą pasaulį. Europoje skaudžiausiai ją išgyveno Vokietija. Hiperinfliacija joje buvo tokia didelė, kad kainos kartais vos kas porą dienų padvigubėdavo. O už šį chaosą Vokietijos ekonomikoje buvo atsakingas būtent šalies centrinis bankas („Reichsbank“), kuris dar Pirmojo pasaulinio karo metais į ekonomikos sistemą dirbtinai įšvirkštė pinigus.

„Akivaizdu, kad vienintelis būdas iš kredito sistemos pašalinti žmonių įtaką yra nutraukti bet kokį tolesnį nepadengtų pinigų leidimą /…/ Būtų klaida manyti, kad dabartinė valiutų sistema gali išsilaikyti. Ji savyje jau turi savo pražūties sėklas – nepadengtų pinigų plėtra būtinai ją sunaikins“, – teigė L. von Misesas.

Minčiai pritarė ir žymus laisvosios rinkos šalininkas, 1976 m. Nobelio premijos ekonomikoje laureatas Miltonas Friedmanas sakęs:

„Infliacija yra piniginis reiškinys. Ją sukuria arba sustabdo centrinis bankas“.

2017 m. pabaigoje abejonę dėl infliacijos tikrosios kilmės atskleidė ir pati FED pirmininkė Janeta Yellen.

„Mūsų supratimas apie jėgas, skatinančias infliaciją, turi trūkumų“, – sakė ji.

Bandymai pristatyti alternatyvių valiutų idėjas masėms

Bitkoino, kaip pirmosios virtualios valiutos, atsiradimas išprovokavo daugiau nei bet kada anksčiau ekonomikos diskusijų, kurios sukasi būtent apie austrų ekonomikos mokyklos idėjas. Iki bitkoino austrų tradicijos sklaida buvo labai lėta, mat reikalavo didelių pastangų kovoti su biurokratinėmis institucijomis, kurios, žinoma, buvo suinteresuotos austrų mokyklos judėjimą slopinti ir kritikuoti.

JAV pinigų gamintojų agresiją puikiai demonstruoja vykusi vadinamoji „laisvės dolerių“ („Liberty Dollars“) byla. Smunkant JAV dolerio kursui, būdą grąžinti pasitikėjimą valiuta 1998 m. sugalvojo Bernardas von NotHausas, įsitikinęs, kad kiekvienas pilietis turi teisę į alternatyvią valiutą. Iš tauriųjų metalų nukaldinti doleriai JAV cirkuliavo beveik dešimtmetį, iki kol FTB konfiskavo visus laisvės dolerius ir įšaldė jų banko sąskaitas. Laisvės dolerio kūrėją federalinis teismas apkaltino pinigų padirbinėjimu ir „vidaus terorizmu“.

Bernard von NotHaus
Bernard von NotHaus

Anksčiau – auksas, šiandien – kriptovaliutos

Austrų minties tradicijos skatina atsigręžti į seną kaip ir pati žmonija modelį – savanoriškus abiem sandorio pusėms naudingus mainus pačių susikurtomis prekėmis. K. Mengerio teigimu, labiausiai mainomos prekės tampa pageidaujamos ne tik vartojimui, o ir kaip pati mainų priemonė, kaip, pavyzdžiui, buvo su auksu. Taip laisvosios rinkos ekonomikoje atsiranda pinigai.

O aukso kiekio, priešingai nei fiat valiutos, biurokratinio mechanizmo naudai dirbtinai staigiai nepadidinsi, tad ir kainos stabilios. Šiuo požiūriu aukso alternatyva šiandien galima laikyti kriptovaliutas, kadangi šių, esant neveiksmingai biurokratijai, taip pat neįmanoma (išskyrus kai kurias išimtis) dirbtinai ir ilgam „išpūsti“.

Bitcoin – intelektinės revoliucijos epicentras

Bitkoinas, pritraukęs didžiuosius pasaulio protus, mačiusius pasaulio socioekonomikos problemas, stulbinančiai pagreitino procesą, apie kurį visais laikais kalbėjo spontaniškos ir laisvos rinkos šalininkai. Masėms žmonių panorus sužinoti apie bitkoiną, masės atsigręžė ir į austrų ekonomikos minties paradigmą. Ją palaikydami, jie sukėlė milžinišką bitkoino kainos kilimą ir sumaištį finansinėse rinkose.

Neatsitiktinai bitkoino kūrėjas Satoshi Nakamoto yra didelis austrų ekonomikos mokyklos, ypač L. von Miseso, idėjų gerbėjas. Ethereum kriptovaliutos kūrėjas Vitalikas Buterinas puikiai apibendrino, kas yra intelektinės revoliucijos epicentras:

„Austrų ekonomikos mokykla man buvo kaip pasaulis“.

Vitalik Buterin
Vitalik Buterin

Bitkoin.com vadovas Rogeris Veras atskleidė, kad jo gyvenimas taip pat kardinaliai pasikeitė, kai susipažino su austrų ekonomikos minties tradicija.

Dėl herojiškų ir nuostabių protų, kurie pradėjo austrų ekonomikos mokyklos istoriją, ir dėl tų, kurie tęsia šį palikimą, šiandien ši minties tradicija evoliucionuoja. Neaplenkdama kriptoekonomikos srities, šiandien ji dinamiškoje ir laisvoje visuomenėje formuoja naujus standartus.

Bitcoin pirkimas

Lietuvos gyventojų apklausa: žmonės norėtų turėti bitkoinų, bet dėl įvairių priežasčių jų dar neįsigijo

2018-07-05

Viena ambicingiausių kriptovaliutų keityklų – „Luno“, kuri ypač aktyviai savo veiklą vykdo mūsų šalyje, atliko Lietuvos gyventojų apklausą, siekdama išsiaiškinti koks yra lietuvių požiūris į kriptovaliutas, kas motyvuoja ar stabdo lietuvius jomis naudotis. Skelbiame esminę informaciją iš šio įdomaus ir itin vertingo tyrimo.

Lietuviai apie kriptovaliutas žino geriau nei Lenkijos piliečiai, tačiau naudojasi rečiau

Absoliuti dauguma lietuvių žino, kas yra kriptovaliutos, beveik kas trečias norėtų jų turėti, bet tik maža dalis iš tiesų turi ir naudojasi virtualiais pinigais, tokiais kaip bitkoinai. Anot kriptovaliutų prekybos platformos „Luno“ vadovės Rytų Europos regione Magdalenos Gołębiewskos, tai rodo didžiulį Lietuvos potencialą skaitmeninių valiutų srityje.

Tuo, kad kriptovaliutos lietuviams yra gerai pažįstama sritis, spėjome įsitikinti vos pradėję veiklą Lietuvoje. Prie mūsų platformos kasdien prisijungia per šimtą naujų vartotojų iš Lietuvos, kriptovaliutoms įsigyti jie vidutiniškai išleidžia apie 200 eurų. Lietuvos potencialas išties didelis ir, kadangi esame vieni pirmųjų kriptovaliutų pardavėjų, esame pasiruošę šį potencialą išnaudoti“, – sako M. Gołębiewska.

„Luno“ apklausa, kuri parodė, kad apie kriptovaliutas žino net 81,9 proc. lietuvių. Toks žinomumo lygis yra išties didelis, nes, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje apie kriptovaliutas yra girdėjęs maždaug tik kas antras gyventojas. Visgi Lietuvoje tik 3,8 proc. žinančių apie kriptovaliutas patys jomis disponuoja, o štai Lenkijoje – net 17 proc.

Absoliuti dauguma, 87 proc., kriptovaliutų naudotojų Lietuvoje jas įsigijo kaip investiciją, ir tik kiek daugiau nei dešimtadalis jomis atsiskaito internetu ar atlieka smulkius mokėjimus. Populiariausi Lietuvoje – bitkoinai („Bitcoin“) ir eteris („Ethereum“), jų turi atitinkamai 77 proc. ir 48 proc. kriptovaliutų savininkų. Šiomis dviem valiutomis prekiaujama ir „Luno“ platformoje, kadangi jos šiuo metu laikomos patikimiausiomis ir stabiliausiomis.

Pagrindinė nesinaudojimo kriptovaliutomis priežastis – sudėtingumas

Apklausos dalyviai nurodo, kad kriptovaliutos yra greičiau pelninga, bet ne itin saugi investicija. Kaip pagrindinį trikdį įsigyti ir naudotis kriptovaliutomis lietuviai įvardija tai, kad jiems tai yra pernelyg sudėtinga. Tiesa, tokios tendencijos pastebimos ir kitose šalyse.

Šio nepatogumo pašalinimą laikome prioritetiniu. Esame sukūrę tarptautinę prekybos platformą, kurioje įsigyti bitkoinų ar eterio kriptovaliutos taip pat paprasta, kaip apsipirkti tradicinėje internetinėje parduotuvėje. Be to, suprantame žmonių baimes ir nepasitikėjimą naujove, todėl didelį dėmesį skiriame jų edukacijai. Viską apie bitkoinus jie gali sužinoti specialiame „YouTube“ kanale lietuvių kalba „Luno Lietuva“, – teigia M. Gołębiewska.

Patys lietuviai nurodo, kad žinių apie kriptovaliutas dažniausiai semiasi iš žiniasklaidos (71 proc.), pažįstamų ir draugų (32 proc.) ar per socialinius tinklus (29 proc.).

Paklausti, kas galėtų paveikti jų pasitikėjimą skaitmeninėmis valiutomis, apklausoje dalyvavę lietuviai įvardija oficialią valdžios ar finansų įstaigų poziciją (56 proc.), stabilesnę kriptovaliutų kainą (35 proc.), mažesnę riziką jas prarasti (34 proc.) ir galimybę jų įsigyti iš patikimo tiekėjo (29 proc.). Tokias pat keturias priežastis kaip svarbiausias įvardijo ir apklaustieji Lenkijoje.

2018 m. birželį vykusioje internetinėje apklausoje, kurią atliko „Norstat“ dalyvavo tūkstantis Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

Pridedame atliktos apklausos rezultatus grafiškai:

Lietuviai ir kriptovaliutos
Lietuvos gyventojų kriptovaliutų žinomumo ir disponavimo jomis apklausos rezultatai
Lietuviai ir kriptovaliutos
Lietuviai labiausiai pasitiki žiniasklaida ir specializuotais portalais kalbant apie kriptovaliutas
Lietuviai ir kriptovaliutos
Lietuvių pasitikėjimą kriptovaliutomis labiausiai lemia valdžios ir institucijų požiūris bei kriptovaliutų kainų stabilumas

Kriptovaliutos.lt bendradarbiauja su Luno siekyje edukuoti Lietuvos gyventojus apie kriptovaliutas ir skelbia visą susijusią edukacinę medžiagą šiame puslapyje: https://www.kriptovaliutos.lt/luno-apie-kriptovaliutas/

Kriptovaliutų reguliavimas ES

Laukiniai Vakarai ES kriptoekonomikoje – praeitis

Dalis rinkos dalyvių kriptovaliutų reguliavimo vis dar nepageidauja, tačiau šios rinkos svarbai ir reikšmingumui valstybių ekonomikoje augant, kriptovaliutų reglamentavimas bei reguliavimas tampa neišvengiamas bei susilaukia pritarimo. Siūlome susipažinti su dabartine kriptovaliutų reglamentavimo situacija ir jos eiga Europos Sąjungoje šiais ir ateinančiais 2019 metais.

Kriptovaliutų reglamentavimas ES 2019-aisiais: iškils naujos tvoros, bet erdvės kurti liks 

Beveik dešimtmetį teisės aktų leidėjai Europos Sąjungoje kriptovaliutų atžvilgiu laikėsi konservatyvios įspėjamosios pozicijos ir teisės aktais šios rinkos dalyvių veiklos nereglamentavo, visą riziką verčiau paliko jiems patiems. Galbūt manyta, kad, nesant realaus finansinio pagrindo, kriptovaliutų populiarumas anksčiau ar vėliau išblės, ir kainų burbulas sprogs, o virtualieji Laukiniai Vakarai leis tolerancijos ribų neįsivertinusiems investuotojams pasimokyti iš savo galimų skaudžių pralaimėjimų. O galbūt koją kelyje link virtualių valiutų reglamentavimo kišo žinių apie rinką trūkumas ir aklas scenarijaus, kuriame nauja kriptoturto klasė reikšmingai sąveikauja su tradicine ekonomika, atmetimas.

Dabartinė situacija negali būti toleruotina

Ilgai netrukus taisyklių nesančiuose Laukiniuose Vakaruose ėmė rastis problemos, aktualios ne tik atskiroms technologijų entuziastų grupėms, bet ir plačiajai visuomenei. Europos Sąjungos institucijų susirūpinimą kriptovaliutų rinka ypač sustiprino teroristiniai išpuoliai Prancūzijoje (2015-aisiais) bei Briuselyje (2016-aisiais), pademonstravę pasauliui, kad teroristai ir nusikaltėliai aktyviai veikia vadinamajame tamsiajame internete (angl. darkweb) – o per ten galimai finansuoja savo veiklą ir išplauna neteisėtai gautus pinigus taip, jog jie vėl grįžta į apyvartą, o šiame kontekste dažnai linksniuojamas ir Bitcoin’as. Stiprų postūmį link kriptovaliutų reglamentavimo padarė ir Panamos dokumentų (angl. Panama Papers) skandalas, parodęs, kokia reali yra vadinamųjų pašto dėžučių įmonių (angl. letterbox companies) problema, kai įmonės neturi nei buveinės, nei administracijos, nei biuro patalpų, tik pašto dėžutes. Neretai tokios įmonės, realiai net nevykdančios ekonominės veiklos šalyje, plauna pinigus, slepia turtą, vengia mokesčių ir yra itin sunkiai susekamos.

Protestai "Panama Papers" skandalo metu
Protestai “Panama Papers” skandalo metu

Taisyklių įvairovė nepasiteisino

Akivaizdu, pasyvi pozicija vengti pripažinti virtualias valiutas ir taip leisti joms veikti anonimiškai pradėjo nebeatitikti situacijos masto ir rimtumo. Į iškilusias grėsmes, visų pirma, sureagavo pavienės šalys, mėginusios apibrėžti virtualių valiutų naudojimą ir tai įtvirtinti savo nacionaliniuose įstatymuose. Bet pastarieji palietė tik lokaliai registruotas kriptovaliutų keityklas ar kriptovaliutų gamintojus. Nacionalinių taisyklių pritaikymas beribėje virtualioje erdvėje, atrodė, bevaisis, kadangi, esant lokaliems draudimams, veiklos vietą paprasčiausiai galima perregistruoti kitur. Aišku buvo viena – skirtingų reglamentavimo normų įvairovė tik prisidėjo prie bendro chaoso.

Kriptovaliutų reglamentavimui pritarė patys rinkos dalyviai

2017-aisiais, išplitus kriptovaliutų karštinei, Europos Sąjungos institucijų nenoras suprasti ir sąveikauti su kriptovaliutų pasauliu, buvo akivaizdu, kad toli neves. Tad daugelis manė, kad kriptovaliutų rinkos reguliacija Europos Sąjungoje tėra laiko klausimas. Tą suvokė ir patys kriptoekonomikos dalyviai. Kai kurie jų idėją reglamentuoti rinką viešai palaikė. Kaip rašo „Bloomberg“, kriptovaliutų rinkos žaidėjai pasisakė, kad verčiau pradėtų vadovautis aiškiomis taisyklėmis, negu nešiotų stigmą dėl nesąžiningo kriptovaliutų pirkimo–pardavimo, nors patys dėl to nebūtų kalti. Dar daugiau – su kriptovaliutomis dirbančios įmonės ir startuoliai, pritraukę investicijų per išankstinį valiutos leidimą (angl. inicial coin offering arba ICO), finansinių institucijų įprastai yra priskiriami prie padidintos rizikos verslų kategorijos ir, norėdami pasinaudoti bankinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, atidaryti įmonės sąskaitą, neišvengia problemų. Kita vertus, kriptovaliutas kuriantys inovatoriai, žinoma, prisibijojo jiems galimų nepalankių sprendimų ir per griežtų reikalavimų.

Nuo svarstymų prie veiksmų

Ir štai – žingsnis žengtas. Balandį patvirtinus didžiajai daugumai Europos Parlamento narių, įsigaliojo naujausi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos direktyvos (angl. Anti-money Laundering Directive) arba AMLD5 pakeitimai. Tai jau penktoji šios direktyvos versija, tačiau itin reikšminga tuo, kad šįkart dėmesys sutelktas į sritį, kurią Europos Sąjungos reglamentai anksčiau aplenkė. Dėmesio centre – ir kriptoekonomika. Įsigaliojusi AMLD5 transliuoja aiškią žinią visuomenei – Europos Sąjungos institucijos kriptovaliutų rinką vertina labai rimtai ir jos priežiūra bus inicijuojama viso regiono mastu. Direktyvos tikslas yra šalinti kriptoekonomikos spragas ir siekti maksimalaus finansinio skaidrumo.

Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas – ar išnyks anonomiškumas?

Direktyvoje numatomos kelios esminės prevencinės priemonės, kurių Europos Sąjunga ragina imtis valstybes nares, norint minimizuoti kriptovaliutų rinkos dalyvių anonimiškumą. Pirma, Europos Sąjunga skatina valstybėse narėse registruotas kriptovaliutų keityklas aktyviau vadovautis „Pažink savo klientą“ (angl. know your customer arba KYC) procedūromis – tai yra patikrinti klientų, norinčių pasinaudoti virtualiųjų valiutų keitimo į fiat valiutą, ir atvirkščiai, paslaugomis, tapatybę bei kitą su identifikacija susijusią informaciją. Vadinasi, įnešti, išimti ar išsigryninti pinigus, bus, tikėtina, galima tik pateikus asmens tapatybės įrodymą.

Antra, AMLD5 patikslina reikalavimus ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui. Numatyta, kad kiekviena Europos Sąjungoje registruota įmonė, tarp kurių ir tos, kurių veikla vienaip ar kitaip yra susijusi su kriptovaliutomis, turėtų sudaryti sąlygas prieigai prie jos faktinių duomenų. Tad nustatant naudos gavėjo tapatybę, bus, tikėtina, galima naudotis Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema ir kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, registrais, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius. Kartu ir startuoliai, pritraukę investicijas per ICO, taip pat skatinami žinoti investicijų kilmę ir paprašyti turėtų ją nurodyti. Šiais reikalavimais siekiama didesnio tikrosios nuosavybės skaidrumo.

Kriptovaliutų rinkos dalyviai turės laikytis AML ir KYC standartų
Kriptovaliutų rinkos dalyviai turės laikytis AML ir KYC standartų

Europos liaudies partijos (EPP) frakcijai priklausantis Krisjanis Karins, komentuodamas direktyvą, teigia, kad esminė priežastis, kodėl reglamentavimas būtinas, yra nusikalstamumas.

„Nusikalstamumas nepasikeitė. Naujos kartos kriminalinio pasaulio veikėjai veikia anonimiškai, slėpdami savo neteisėtas pajamas arba finansuodami teroristus. Šie priimti kriptovaliutas reguliuosiantys teisės aktai, įgalindami priėjimą prie informacijos apie kriptovaliutų rinkos dalyvius, padės apsaugoti piliečius bei visą finansinį sektorių nuo minėtųjų grėsmių“, – komentavo Krisjanis Karins.

Ko tikėtis artimiausioje ateityje ir prognozės

Svarbu tai, kad nuostatų, numatytų direktyvoje, taikymas valstybėse narėse nėra privalomas, verčiau rekomenduotinas. Tačiau Europos Sąjunga ragina visas valstybes nares ilgai nedelsiant jas įgyvendinti, nes, jei vienoje šalyje bus žemesni standartai, neabejotinai bus sunkiau kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu visame regione. Valstybės narės yra skatinamos įgyvendinti direktyvos taisykles nacionaliniu mastu iki 2019 metų pabaigos.

Žinoma, AMLD5 kriptovaliutų reglamentavimo temos galutinai neišgvildena – bet kokios naujos taisyklės reikalauja daug laiko ir išteklių, kol nusistovi. Juolab, kad kalbame apie ekosistemos, kurios prigimtiniai principai yra laisvė ir anonimiškumas, priežiūros mechanizmą. Kaip bebūtų, panašu, kad 2019-ieji kriptovaliutų rinkai Europos Sąjungoje neišvengiamai atneš nemažai pokyčių. Belieka tikėtis, kad pastarieji visgi padės rinkai evoliucionuoti ir neprislopins potencialo, kurio ji, visi mato, turi. Beto, dauguma rinkos dalyvių nori didesnio kriptovaliutų kainų stabilumo, kas galiausiai vėl galėtų paskatinti šios rinkos augimą ir ICO projektų plėtrą. Šiuo metu jau egzistuoja ICO startuoliai, kurie kuria blockchain technologijas, padėsiančias kriptovaliutų rinkos dalyviams, pavyzdžiui, palengvinantys KYC procesą, kai asmens duomenys išsaugomi pačioje blokų grandinėje. Galima tikėtis, kad 2019-taisiais išryškės naujos kriptovaliutų rinkos vystymosi kriptys, galimybės bei ribos.

Informacijos šaltiniai:

http://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20180411IPR01527/anti-money-laundering-meps-vote-to-shed-light-on-the-true-owners-of-companies

https://www.bloomberg.com/news/articles/2018-05-07/brokers-push-for-crypto-transparency-before-rules-get-mandated

https://www.moneylaunderingwatchblog.com/2018/05/the-fifth-anti-money-laundering-directive-extending-the-scope-of-the-european-unions-regulatory-authority-to-virtual-currency-transactions/

https://www.ccn.com/europes-cryptocurrency-brokers-seek-more-transparent-market/

Luno_bitcoin

“Ne toks jau tas Bitcoin ir baisus” – Luno pristato lietuviams skirtą edukacijos kanalą

Mes taip dažnai girdime apie kriptovaliutas, Bitcoin sandorius ir blockchain technologiją, kad netgi nesusimąstome ką šios sąvokos iš tiesų reiškia. Savo atsakymus į esminius klausimus apie kriptovaliutas, o pirmiausia apie Bitcoin’ą, linksmai ir visiems suprantamai pristato globali kriptovaliutų – Bitcoin ir Ethereum pirkimo bei saugojimo platforma „Luno“.

Luno apie kriptovaliutas paprastai

Internete ir viešojoje erdvėje sklando daug mitų ir gandų, susijusių su kriptovaliutomis. Tiems, kurie neturi daug žinių apie finansų rinkas ir naująsias technologijas, skaitmeninės valiutos dažnai asocijuojasi su finansinėmis spekuliacijomis ir netgi nelegalia veikla. Daug papildomų klausimų kelia ir reglamentavimo stoka bei neaiškumai, susiję su kriptovaliutų apmokestinimu.

„Luno“ daug investuoja į edukaciją apie kriptovaliutas ir tai stengiasi pateikti kiek įmanoma paprastesniu bei įdomesniu būdu. Tuo tikslu visai neseniai sukūrė specialų Youtube kanalą „Luno Lietuvių“, skirtą supažindinti Lietuvos žmones, besidominčius kriptovaliutomis, su šia reikšminga bei svarbia sritimi. Kriptovaliutos.lt taip pat siekia edukuoti savo skaitytojus bei pristatyti įdomius projektus ypač lietuviškajame kriptovaliutų pasaulyje, todėl publikuosime Luno kanalo video specialioje tam skirtoje svetainės rubrikoje.

“Luno” Youtube kanale iš pradžių patalpinta 12 trumpų pamokų su atsakymais į labiausiai žmonėms rūpimus klausimus, tokius kaip:

  • Kas yra Bitcoin?
  • Kaip atlikti mokėjimus kriptovaliuta?
  • Ar Bitcoin yra saugus?
  • Kas yra kriptovaliutų „kasimas“?
  • Kaip nustatoma Bitcoin kaina?
  • Kas yra Satoshi Nakamoto ir kokia šio vardo svarba?
  • Kuo Bitcoin panašus į internetą?
  • Ir kitus.

Nuspręsta vietoje ilgų paskaitų ir sudėtingų analizių, pateikti paprastus analogus bei palyginimus iš kasdieninio gyvenimo. Taigi, net tie žmonės, kurie nesidomi finansais ir naujausiomis kriptografijos ar blockchain technologijomis, lengvai viską supras, skyrę ne daugiau nei keletą minučių savo laiko video peržiūrai.

Luno edukaciniai video
Luno edukaciniai video apie kriptovaliutas

Kviečiame pažiūrėti pirmąjį video, kuriame Luno vyrukas su užrašu ant marškinėlių “Į Mėnulį” mėgina paaiškinti kas tas Bitcoin yra iš tiesų, todėl “suplaka” skystą Bitcoin’ą, panaudojęs esminius jo ingredientus:

Luno edukacijos kampanijai skyrė nemažai dėmesio, todėl savo edukacinius video netgi išvertė į lietuvių kalbą. Tikėsimės, kad šis pirmasis bandomasis projektas išaugs į didesnę ir sudėtingesnius klausimus apie kriptovaliutas nagrinėjančią iniciatyvą.

„Kosminis“ kriptovaliutų rinkos augimas Lietuvoje

Kodėl „Luno“ nusprendė šį kanalą pristatyti mūsų šalyje Lietuvoje? Pasirodo, Luno mano, jog mes esame tarp šalių, kuriose susidomėjimas kriptovaliutomis ir blockchain technologija yra vienas didžiausių, o kriptovaliutų rinka Lietuvoje auga astronominiu greičiu.

Pastebėjome, kad lietuviai linkę ypač greitai pripažinti skaitmeninių valiutų potencialą ir laiko jas visiems savaime suprantamu dalyku. Rinka auga svaiginančiu tempu, todėl atsiveria didelės galimybės vartotojams bei verslui. Visgi manome, kad labai trūksta patikimų ir lengvai prieinamų bazinių žinių, kurios paneigtų klaidingus stereotipus ir padėtų priimti teisingus sprendimus kriptovaliutų srityje. Mes norėtume, kad visi sužinotų kas yra kriptovaliutos, kaip ir kur galima jas saugiai įsigyti ir kaip jas panaudoti kasdieniame gyvenime. Nenorėjome gaišinti žmonių laiko sudėtingomis analizėmis, todėl parengėme koncentruotų žinių „blokus“. Jei mes mokomės užsienio kalbų naudodami programėles ar klausydami kursų, kodėl negalėtume panašiu būdu sužinoti ir apie kriptovaliutas?” – apie projektą papasakojo Magdalena Gołębiewska, „Luno“ projektų vadovė Rytų Europos regione.

Kas yra „Luno“?

„Luno“ yra lyderiaujanti platforma, siūlanti galimybę įsigyti kriptovaliutas (Bitcoin ir Ethereum) bei sudaranti sąlygas lengvai ir saugiai jomis disponuoti bei saugoti. Bendrovė veiklą vykdo daugiau nei 40 šalių, turi biurus Londone, Singapūre ir Keiptaune, kur dirba daugiau kaip 200 patyrusių technologijų ir finansų sektorių ekspertų. Vienas pagrindinių „Luno“ investuotojų yra „Naspers“, pasaulinis IT ir elektroninės komercijos lyderis, gerai žinomų platformų kaip PayU ir Kreditech savininkas. 2018 m. „Adult“ ir „TWN“ organizuojamame „Tech5“ konkurse Didžiojoje Britanijoje, „Luno“ laimėjo “The Fastest Growing Technology Company” titulą.

 

Crypto Rally 2018

Lietuvoje įvyks pirmasis pasaulyje Crypto Rally – super automobilių ir technologijų ralis

Lietuva vis atkakliau ir sparčiau žengia ketvirtosios pramonės revoliucijos keliu, todėl tokie “burtažodžiai” kaip dirbtinis intelektas, daiktų internetas ar blockchain’as jau tampa įprasta naujienų srauto dalimi. Pasaulyje Lietuva tampa žinoma kaip šalis, kuri lyderiauja fintech srityje, turi didžiulę startuolių bendruomenę, o lietuviškos kilmės ICO projektai pritraukė įspūdingas bei vienas iš didžiausių investicijas.

Mūsų šalyje naujųjų technologijų plėtrą valstybinės institucijos palaiko ir netgi skatina. Lietuvos Bankas techologijų įmonėms pasiūlė išbandyti blockchain galimybes bandomojoje aplinkoje, naudojant banko kuriamą LBChain platformą, taip pat ketina išleisti ir pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą. Lietuvos ūkio ministras Virginijus Sinkevičius blockchain taip pat vertina kaip vieną iš pagrindinių ateities technologijų, skatinsiančių Lietuvos ekonomikos augimą. Tad nenuostabu, kad Lietuva tampa viena iš pirmaujančių šalių, sparčiai diegiančių naujausias komunikacijos, interneto, duomenų valdymo, tokenizavimo ekonomikos ir panašias technologijas.

Crypto Rally idėja – skatinti technologijų plėtrą

Privati iniciatyva skatinti technologijų plėtrą taip pat yra itin reikšminga. Vienas iš tokios iniciatyvos pavyzdžių yra šių metų liepos 17 d. Lietuvoje startuosiantis pirmasis toks pasaulyje technologijų ir automobilių ralis – Crypto Rally 2018. Šio renginio tikslas – pristatyti visuomenei naujausius pasiekimus įvairių technologijų srityje, supažindinti su kriptovaliutų, blockchain, dirbtinio intelekto galimybėmis, su kuriomis tiek verslas, tiek ir dauguma žmonių dar nėra iš arti susipažinę.

Crypto Rally super cars
Ralyje važiuos 21 super automobilis

Renginys prasidės Vilniuje, istoriniuose XVII a. statytuose rūmuose įsikūriusiame viešbutyje “Pacai”, kur svečių ir dalyvių lauks vaišės autentiškoje aplinkoje. Pats ralis startuos Nidoje, kurios oro uoste bus pirmasis sustojimas, o kelionė tęsis keturias dienas iki pat finišo Vilniuje. Iš viso važiuos 21 automobilis: nuo Ferrari iki Porsche bei kitų prabangiausių ir galingiausių super automobilių. Per keturias renginio dienas bus aplankyta Neringa, vyks 1000km lenktynės Palangoje, Panemunės pilis, Pažaislio vienuolynas, Trakai. Kiekvienoje iš kelionės stotelių kurių bus 6, vyks įvairūs inovatyvių produktų pristatymai, žmonės galės iš arti pamatyti ir susipažinti su kriptovaliutų naudojimu, jų saugojimui skirtų piniginių susikūrimu. Iš arti pamatys super automobilius, juose įdiegtas technologijas. Galės susipažinti su kitų renginyje dalyvaujančių kompanijų kuriamomis technologijomis bei ateities vizijomis.

Pasirinkta konsepcija – super automobiliai nėra atsitiktinė. Technologijų revoliucija į automobilių pramonę taip pat įneša daug naujovių ir galimybių. Porsche, pavyzdžiui, ieško būdų kaip integruoti efektyviai energiją naudojančią blockchain technologiją į savo automobilius. Tuo tarpu Daimler Benz AG irgi išbandė blockchain technologiją. Vairuotojams, kurių vairavimo stilius buvo pakankamai draugiškas aplinkai, pervedė MobiCoins kriptovaliutą, kurią šie vėliau galės iškeisti į tam tikrus apdovanojimus. Kiti automobilių gamintojai taip pat domisi naujausiomis technologijomis. Volkswagen šiuo metu bendradarbiauja su IOTA – platforma, siekiančia panaudoti sparčiai besivystančią daiktų interneto ekosistemą.

Crypto Rally konsepcija įkūnija esminę renginio idėją, kuri leis dalyviams ir žiūrovams iš arti pamatyti kokia ateitis jų laukia, išbandyti ir išmokti naudotis naujomis technologijomis bei pasidalinti savo patirtimi. Bus galima, pavyzdžiui, įsidiegti ir išmokti naudotis kriptovaliutų operacijoms skirta programėle, kuri veiktų kaip kriptovaliutų bei įprastų valiutų piniginė arba konvertavimo įrankis. Su tokia programėle galima persiųsti norimą valiutos kiekį draugams arba susimokėti už pirkinius, ką ir bus galima išbandyti Crypto Rally renginyje. Įvairiuose ralio sustojimuose ir kitose renginio lokacijose esančiose pardavimų vietose veiks CoinGate įdiegta atsiskaitymui kriptovaliutomis skirta sistema.

Crypto Rally komanda

Crypto Rally organizatorės ir įkūrėjos – trys jaunos verslininkės finansų, blockchain ir rinkodaros profesionalės – Agnė Kazakauskaitė, Emilė Spucytė ir Gailė Rusteikaitė. Prie renginio organizavimo prisidėjo ir daug kitų savo sričių specialistų bei profesionalų.

Crypto Rally team
Crypto Rally komanda: Emilė, Gailė ir Agnė (iš kairės į dešinę)

Crypto Rally lenktynės pademonstruos naujausias inovacijas blockchain srityje, kaip technologija vystėsi per labai trumpą laiką ir kur link ji veda. Ši technologija įneša revoliuciją į mūsų gyvenimus, panašiai kaip dirbtinis intelektas ar mašininis mokymasis, todėl turės didelį poveikį mūsų ateičiai, kuri prasideda jau šiandien. 

Crypto Rally apjungia Formulė 1 ir Davos idėjas: tai jaudulys kelyje, bendravimas ir ryšių mezgimas su vizionieriais ir nuomonės lyderiais. Blockchain technologijos entuziastai sieks suderinti inovacijas su malonumais, todėl Crypto Rally renginyje bus nuotykių, veiksmo, driftų, drag lenktynių, vakarėlių ir kitų linksmybių.” – pasakoja apie renginį Agnė Kazakauskaitė, Crypto Rally renginio iniciatorė.

Agnės interviu apie CryptoRally Niujorke, didžiausioje blockchain technologijų parodoje Consensus 2018:

 

Crypto Rally dalyviai

Ralio idėją ir iniciatyvą palaiko daugybė partnerių, draugų ir dalyvių. Neseniai prie komandos prisijungė Fomulė 1 pasaulyje žinoma ir gerbiama, pirmoji F1 komandos Sauber vadovė moteris – Monisha Kaltenborn.

Crypto Rally Monisha Kaltenborn
Prie Crypto Rally prisijungė Monisha Kaltenborn – pirmoji Formulė 1 komandos vadovė moteris

Mano ankstesnė patirtis daugiausiai buvo susijusi su vadovavimu Formulėje 1, o pagal išsilavinimą būdama teisininkė, daugiausiai dėmesį kreipiau į analitinius aspektus, vėliau užsiėmiau aukščiausios vadovės pareigas Formulė 1 komandoje.

Crypto Rally – visiškai kitoks projektas, turint omenyje jo orientavimą į vizionieriškas ir technologiškai pažangias besitransformuojančios industrijos sritis. Sensorių technologijos, integruotos blockchain platformos ir dirbtinis intelektas jau keičia automobilių pramonę ir parodo tokias galimybes, apie kurias prieš penkis ar šešis metus niekas nebūtų pagalvojęs. Į projektą planuoju įnešti savo gilią patirtį iš F1 lenktynių, žinias apie industriją bei jos perspektyvą ir savo didelį susidomėjimą inovacijomis šioje srityje, kurią pažįstų iš labai arti.” – apie savo prisijungimą komentavo Monisha Kaltenborn.

Prie Crypto Rally šiuo metu aktyviai jungiasi dalyviai, sponsoriai, rėmėjai. Savo super automobilius tikėtina, kad vairuos atstovai iš Pillarproject.io, Effect.ai ir kitų kompanijų apie kurias dar bus pranešta vėliau.

Ralio svečiai mėgausis nuostabia Lietuvos gamta, miestais ir miesteliais, pilimis, vienuolynais bei įspūdingais automobilių renginiais. Ralio pabaigą liepos 21 dieną įprasmins uždarytas Konstitucijos pr. ir lenktynės gatvėse, o vakare dalyvių laukia Crypto apdovanojimų ceremonija Vilniaus senamiesčio širdyje.

Su organizatoriais, dalyviais ir renginio svečiais galime pabendrauti Telegram kanale: https://t.me/cryptorally2018

Oficialioji svetainė: https://www.cryptorally2018.com/

Facebook events: https://www.facebook.com/pg/CryptoRally2018/events

Coineal NEAL tokenai

Coineal: ką tik startavo pirmoji bendromis Kinijos ir Pietų Korėjos investuotojų pajėgomis įkurta kriptovaliutų prekybos platforma

Pranešimas spaudai 2018-04-23, Autorius: Tina Dang

Coineal yra pirmoji kriptovaliutų prekybos platforma Azijoje, kurią bendrai finansavo investuotojai iš Kinijos ir Pietų Korėjos. Ji startuoja šiuo metu – balandžio mėnesį. Prieš pradedant veikti šiai kriptovaliutų keityklai, jau išleista 10 mlrd. keityklos tokenų – NEAL.

Coineal kriptovaliutų prekybos platforma
Coineal kriptovaliutų prekybos platforma

Komanda

Šioje kriptovaliutų keitykloje darbuojasi komanda, sudaryta iš blockchain ekspertų, įvairių technologijų specialistų bei užgrūdintų investuotojų į kriptovaliutas, kurie, kaip jau minėta, yra iš Kinijos bei Pietų Korėjos. Komandos nariai yra dirbę arba užauginę keletą vietinių blockchain projektų, todėl jie yra žinomi Kinijos ir Pietų Korėjos kriptovaliutų bendruomenėse.

Misija

Coineal siekia įsitvirtinti kaip pasaulinio masto, blockchain technologija paremto turto – pirmiausiai kriptovaliutų, prekybos platforma, suteikdama prieigą prie saugių, lengvai naudojamų bei profesionaliai sukurtų kriptovaliutų biržos paslaugų. Platformoje siekiama palaikyti tokį kriptovaliutų likvidumą, dėl kurio nekiltų rūpesčių laisvai prekiaujant skaitmeniniu turtu dideliais kiekiais.

Konkurenciniai Coineal pranašumai

Globalus verslas

Pagrindiniai Coineal operacijų centrai yra Pietų Korėjoje ir Kinijoje. Ateityje planuojama įkurti padalinius Japonijoje, Singapūre, JAV, Rusijoje bei kitose šalyse, siekiant sukurti integralų bei globalų verslą su tarptautine klientų baze.

Saugumas

Coineal komandoje dirba žmonės, turintys didelę patirtį skaitmeninio turto industrijoje. Saugumui padidinti platformos vidinės sistemos sujungtos tarpusavyje naudojant paskirstytų sistemų architektūrą (angl. distributed architecture) kartu su rizikų kontrolės ir DDOS atakų gynybos sistemomis.

Klientų bazė

Coineal subūrė nemažą klientų bei potencialių klientų bazę dar ankstyvo vystymo stadijoje. Pavyzdžiui, MT (MyToken) tokenai, sukurti šiuo metu didžiausios Kinijoje kriptovaliutų kursų stebėjimo, portfelio ir naujienų aplikacijos, buvo listinguoti Coineal platformoje iš karto, vos tik ją paleidus. Platforma taip pat planuoja jungtis ir bendradarbiauti su kitais stambiais kriptovaliutų rinkos verslais ir partnerystės iniciatyvomis.

Prekybos pradžia MT tokenais
Prekybos pradžia MT tokenais Coineal platformoje
Vartotojo patirtis

Platforma jau palaiko pagrindines kriptovaliutas, o artimiausiu metu planuoja palaikyti patogią prieigą vartotojams ir iš bet kurio jų naudojamo įrenginio (iOS, Android, PC) bei daugiakalbę aplinką. Kas ypač svarbu klientams, greitai veiks ir 7/24 klientų aptarnavimo paslauga.

Investavimo galimybės

Coineal įsteigs taip vadinamus bendruomenių mazgus (angl. nodes). Kiekvienas toks mazgas turės ir valdys nuosavą nepriklausomą kriptovaliutų biržą. Šių biržų veiklos paskatinimui kas mėnesį bus išdalinamos premijos (NEAL tokenais) tiems, kas pasiekė tam tikras numatytas veiklos apimtis. Negana to, dalis Coineal pelno taip pat bus išdalinta bendruomenėms, kaip atlygis už šių bendruomenių kriptovaliutų biržų valdymą ir priežiūrą.

Apie NEAL tokenus

Mokesčiai

Transakcijų komisinis sumokamas tiesiog prekiaujant Coineal platformoje. Vartotojai, kurie turės tam tikrą NEAL tokenų kiekį, galės gauti nuolaidą komisiniui.

Teisė keisti kriptovaliutą santykiu 1:1

NEAL tokenus turintys vartotojai turės teisę gauti įvairių kitų kriptovaliutų. Pavyzdžiui, MT (MyToken), kurių galima įsigyti šioje kriptovaliutų keitykloje, gali būti keičiami su NEAL santykiu 1:1. Pervestas NEAL kiekis iš karto „sudeginamas“. Didėjant kitų prekiaujamų kriptovaliutų sąrašui platformoje, jas bus galima taip pat keisti/pirkti už NEAL tokenus.

Mazgų pasirinkimas

Coineal, būdama pirmąja decentralizuota kriptovaliutų birža Pietų Korėjoje, siūlo kiekvienam bendruomenės nariui prisidėti prie jos valdymo. Šie nariai iš pradžių bus atrinkti ir galės tapti pačios platformos valdymo komiteto nariais, už kurio narystę bei balsavimą jame reikės sumokėti NEAL tokenais.

Naujų kriptovaliutų listingavimas

Nauji blockchain projektai, norintys, kad jų kriptovaliuta ar tokenas būtų listinguoti Coineal biržoje, taip pat turės įsigyti NEAL tokenų, kurių prireiks viso listingavimo proceso metu. Pavyzdžiui, NEAL bus panaudoti balsavimo ir auditavimo atvejais.

Pabaigai

Nors NEAL tokenai buvo išleisti dar prieš startuojant pačiai prekybos platformai, šių tokenų nebus galima parduoti, kol platforma nepasieks stabilaus veikimo ir likvidumo. Vartotojai galės įsigyti NEAL tokenų panašaus mechanizmo į „PoW“ (Proof of Work) būdu. Apie tai detaliau Coineal dar paskelbs artimiausiu metu. Visi paminėti platformos sprendimai ir idėjos turėtų pasitarnauti stabiliam jos augimui ir aktyviai prisidedančiųjų prie platformos vystymo bendruomenės narių interesams.

Dėl detalesnės informacijos galite aplankyti oficialiąją Coineal svetainę ir prisijungti prie Telegram grupės.

Svetainė: https://www.coineal.com

Telegram grupė: https://t.me/coineal

WeChat: coineal

Apie pranešimą spaudai

Pranešimo spaudai autorius yra Spectra Ventures & Advisory. Spectra Ventures & Advisory yra pagrindinis Wellspring investuotojas pradinėje stadijoje. “Mes esame blockchain ir kriptovaliutų konsultavimo įmonė, priklausanti Spectra Group. Teikiame profesionalias konsultavimo paslaugas klientams visame pasaulyje pasitelkdami savo gilią patirtį įvairiose industrijose ir šalyse.”

Dėl verslo konsultavimo ir bendradarbiavimo galimybių apsilankykite Spectra Ventures & Advisory svetainėje.

Atsakomybės atsisakymas

Šis pranešimas spaudai yra informacinio pobūdžio ir neturi būti laikomas siūlymu ar skatinimu investuoti bei kitaip dalyvauti jokioje su kriptovaliutų prekyba susijusioje veikloje. Kriptovaliutos.lt primena, kad ši rinka yra nereguliuojama ir įstatymais nereglamentuota. Vartotojai, nusprendę investuoti į kriptovaliutas, prisiima visą su tuo susijusią riziką ir galimas pasekmes.

___

Plexcoin scam

PlexCoin ICO – viena didžiausių aferų kriptovaliutų rinkoje

2018-04-22

„Plexcoin“ – turbūt vienas žinomiausių tragiškai pasibaigusių pirminio virtualios valiutos platinimo (angl. ICO) pavyzdžių. Praėjusiais metais JAV vertybinių popierių ir biržų komisija (angl. SEC), įtarusi galimą sukčiavimą, pirmą kartą įsikišo ir sustabdė ICO procesą.

PlexCoin pažadai investuotojams

Kanados pilietis Dominic Lacroix ir jo mergina Sabrina Paradis-Royer siekė pritraukti investicijas investuotojams žadėdami 1354 proc. pelną per pirmąsias 29 dienas.

ICO platinimo metu, iki sustabdant procesą, buvo pritraukta apie 15 mln. JAV dolerių. Šiam tikslui pasiekti, D. Lacroix užregistravo „Plexcoins“ ir „PlexCorps“ paskyras Facebook‘e, sukūrė interneto svetaines, kaip plexcorps.com, plexcoin.org, lexcoin.com, plexbank.com ir plexwallet.com, bei aktyviai reklamavosi internete.

Facebook paskyrose buvo meluojama, kad “PlexCoins” komandą sudaro apie 40 specialistų (programuotojų, inžinierių, kriptovaliutų specialistų ir kt.), kurie yra nepriklausomi. Paskyrose buvo teigiama, kad šių asmenų tapatybės “PlexCoin” negali atskleisti, baimindamiesi, kad šiuos specialistus pervilios kitos kriptovaliutomis užsiimančiomis kompanijos.

Projekto vykdytojai tikino investuotojus, jog “PlexCoin” yra daug kartų pranašesnė nei kitos kriptovaliutos, nes, anot jų, užtikrina greitesį transakcijų vykdymą, platesnes panaudojimo galimybes ir aukštesnį saugumo lygį.

Investuotojai buvo gundomi ne tik galimybe įsigyti kriptovaliutas ar pinigines joms laikyti, bet ir atsiskaitymą kriptovaliutomis įgalinančiomis kortelėmis, ir netgi pirmojo pasaulyje kripto-banko, kuris apsaugotų investuotojus nuo kriptovaliutų kainų svyravimų, idėja.

PlexCoin projekto vizualizacija
PlexCoin projekto vizualizacija

 

Neteisėtos veiklos tyrimas

Dar 2017 m. vasaros pradžioje šio ICO projekto veikėjai buvo tiesiogiai įspėti, kad jų ICO projektui gali galioti vertybinių popierių įstatymas. Be to, kad „PlexCoin“ neatitiko privalomųjų tokiai veiklai vykdyti teisės aktų reikalavimų, D. Lacroix, ir S. Paradis-Royer buvo pareikšti ir kaltinimai dėl neteisėto pinigų pasisavinimo.

Neteisėtos veikos tyrimo metu buvo nustatyta, jog investuotojų lėšos skirtingomis valiutomis, įskaitant kriptovaliutas, buvo pervestos į D. Lacroix, Sabrinos Paradis-Royer ir D. Lacroic įmonės „PlexCorps“ vardais atidarytas banko sąskaitas bei kriptovaliutų pinigines. Tiesa, tyrimo metu banko sąskaitose esantys piniginių lėšų likučiai tesiekė 800 000 Kanados dolerių. Manoma, kad likusios lėšos galėjo būti konvertuotos į kriptovaliutas, išgrynintos arba kitaip panaudotos, todėl galimybės susekti šias lėšas yra gan mažos.

Tyrėjams pavyko nustatyti, kad mažiausiai 200 000 Kanados dolerių buvo panaudoti D. Lacroix ir S. Paradis-Royer asmeniniams poreikiams.

ICO projekto vykdytojai jau turėjo kriminalinę praeitį

Lacroix jau anksčiau buvo kaltinamas sukčiavimu. Į teisėsaugos akiratį jis pirmą kartą pakliuvo 2011 metais, kai neteisėtais būdais bandė pritraukti investicijas į savo valdomą įmonę “Micro-Prets”, kuri tariamai vykdė kreditų veiklą. Tąkart D. Lacroix išsisuko su įspėjimu bei draudimu Kanadoje prekiauti vertybiniais popieriais.

Tokie įspėjimai ir draudimai D. Lacroix nesustabdė ir jis toliau tęsė panašią veiklą, ko pasekoje 2013 metais jam ir jo įmonei buvo iškelta baudžiamoji byla ir paskirta 25 000 Kanados dolerių dydžio bauda.

2017 m. vasarą D. Lacroix vėl atsidūrė teisiamųjų suole. Įdomiausia tai, kad atsakomybėn jis buvo patrauktas už tas pačias veikas – 2017 metais jis sugebėjo tariamai “Micro-Prets” veiklos plėtrai iš investuotojų surinkti daugiau nei 2 mln. dolerių.

Kaltinamoji porelė kaltinimus neigia, o Lacroix pavardė šmėžuoja ir kitose panašios bylose

Pradėjus aplinkybių dėl “PlexCoin” ICO projekto tyrimą, D. Lacroix visais įmanomais būdais bandė paneigti, kad jis yra susijęs su šiuo projektu, tačiau tyrėjams pavyko nustatyti, kad būtent jis buvo pagrindinis organizatorius ir projekto valdytojas. Neteisėtos veiklos vykdymu ir sukčiavimu kaltinama pora teigia, jog yra neteisingai apkaltinti, nes jokios nusikalstamos veiklos jie nevykdė ir tikslų apgaule išvilioti pinigų iš investuotojų neturėjo. Anot jų, jie yra pasirengę bendradarbiauti tiek su Kanados, tiek su JAV teisėsauga.

Mums, kriptovaliutos.lt, pavyko atkapstyti ir dar vieną įdomią aplinkybę. 2005 metais pasauliniu mastu nuskambėjo taip vadinamas „Norburgo skandalas“. Į šį, didžiausią Kanados finansinį skandalą buvo įsitraukęs patikos fondas, kurį buvo įsteigęs Vincentas Lacroix. Pastarasis tuo metu iš fondo pasisavino net 130 mln. Kanados dolerių, kurie priklausę fondo investuotojams. Po šio skandalo Vincentas Lacroix buvo paskirtos net dvejos laisvės atėmimo bausmės – 5 metai bei 13 metų, po to, kai jam buvo pareikšti papildomi kaltinimai dėl 922 nusikalstamų veikų. Kokie ryšiai Dominic Lacroix sieja su Vincentu Lacroix nežinoma, tačiau, manytume labai mažai tikėtina, jog šie asmenys, kurie turi tokią pačią pavardę, veikė toje pačioje Kanadoje ir užsiėmė panašiomis neteisėtomis veikomis, būtų tarpusavyje visiškai nesusiję.

Teisminiai procesai

2017 metų gruodį „PlexCorps“ ir D. Lacroix jau „paragavo“ dalies teisingumo Kanadoje: D. Lacroix buvo paskirta 2 mėnesių kalėti bausmė bei 10 000 Kanados dolerių dydžio bauda, tuo tarpu jo vardu veikiančiai įmonei skirta 100 000 Kanados dolerių dydžio bauda. Tiesa, tokios sankcijos buvo skirtos ne dėl veikų, kurių padarymu kaltinami šie asmenys, o dėl teismo negerbimo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad „PlexCoins“ ICO projektas, nepriklausomai nuo pareikštų kaltinimų ir pritaikytų apribojimų, toliau platinamas.

Remiantis vieša informacija, D. Lacroix ir Sabrinos Paradis-Royer bei su jais susijusių įmonių atžvilgiu Kanados teisėsaugos institucijų pritaikyti piniginių lėšų ir kito šių asmenų turto areštai tebegalioja, o byla dėl padarytų neteisėtų veikų vis dar neišspręsta.

2017 metų pabaigoje SEC taip pat pateikė atskirą ieškinį D. Lacroix, S. Paradis-Royer ir kompanijai „PlexCorps“, kuri labiau žinoma kaip PlexCoin arba Sidepay.ca. Ieškinys pateiktas Niujorko Rytų apygardos teismui (JAV). Detalesnė informacijos apie šio proceso eigą kol kas neprieinama, tačiau tikėtina, kad kaltinamųjų atžvilgiu mažų mažiausiai šiuo metu pritaikytos panašios, kaip ir Kanados teismo nustatytos, sankcijos.

Informacija apie „PlexCoin“ projektą vis dar viešai prieinama

Stebėtina, bet dalis anksčiau paminėtų su „Plexcoin“ projektu susijusių interneto svetainių, pavyzdžiui, plexcoin.com arba plexcorps yra vis dar veikiančios. Minėtose svetainėse nėra jokių įspėjamųjų pranešimų nei apie tai, kad šio projekto veikla yra sustabdyta, nei apie vykstančius teismo procesus. Svetainėje vis dar galima užsiregistruoti ir susikurti savo paskyrą. Tiesa, į plexwallet.com ir plexbank.com svetaines bent jau mūsų, kriptovaliutos.lt, komandai patekti nepavyko. Tikėtina, kad dar yra nemažai žmonių, kuriems dabartinė situacija su „PlexCoin“ nėra žinoma, tad iš tiesų keistoka, kodėl valstybinės institucijos, pradėjusios teisminius procesus prieš šio ICO veikėjus, neužblokavo ar kitaip neapribojo prieigų prie interneto svetainių ar Facebook’o paskyrų.

Plexcoin.com svetainė vis dar veikia (2018-04-22)
Plexcoin.com svetainė vis dar veikia

„PlexCoin“ – ne vieninteliai įkliuvę teisėsaugai

Praėjusiais metais SEC apkaltino verslininką ir dvi bendroves nusikalstama veikla vykdant „Recoin“ ICO, kuriuo siekiama investuoti į NT projektus bei deimantus. Šio projekto pagrindinis vykdytojas Maksim Zaslavskis apgaulingai teigė investuotojams, jog platinami tokenai yra užtikrinti turtu. Tyrimo metu, paaiškėjo, kad tokenai ne tik kad nebuvo užtikrinti jokiu turtu, bet ir tai, kad jokie tokenai ar kriptovaliutos išvis neegzistavo. Maksim Zaslavskis su jam pateiktais kaltinimais nesutiko. Šiuo metu vyksta bylos nagrinėjimas, po kurio ir paaiškės visos šio apgaulingo projekto aplinkybės.

Nusikalstamais tikslais buvo vykdoma ir daugiau ICO projektų, tokių kaip „Opair“, „Ebitz“, „Benebit“, „PonziCoin“ ir kt.

ICO projektasIdėjaPavogta suma/nuostoliai*
CentratechKriptovaliutų konvertavimas e-komercijoje, naudojant įprastas Visa, Mastercard korteles32 mln. USD
OnecoinMokėjimų sistema30 mln. USD
PlexCoinMokėjimų kortelės, banko paslaugos15 mln. USD
Benebit Blockchain paremta klientų lojalumo programaiki 4 mln. USD
BitconnectMokėjimų ir skolinimo platforma, kurios kapitalizacija buvo pasiekusi virš 2.5 mlrd. USD0.7 mln. USD
Opair ir EbitzDecentralizuota debeto kortelių sistema2.9 mln. USD
REcoin ir DRCKriptovaliuto projektai, paremti nekilnojamuoju turtu ir deimantais0.3 mln. USD

Nusikalstamais ICO pripažinti projektai.

* pavogtos arba nuostoliais laikomos sumos dar gali būti patikslintos

Aferų kriptovaliutų rinkoje bei ICO projektuose neabejotinai yra ir bus kur kas daugiau nei mūsų išvardinti pavyzdžiai. Dalis jų – tiesiog nepavykę ar blogai administruojami projektai, kiti – eiliniai žlugę startuoliai, tačiau dalis jų sukurti viena tam, kad išviliotų nepatyrusių investuotojų pinigus. Šios aferos yra viena iš priežasčių, kodėl pasaulio šalių finansų ir kitos valstybinės institucijos vis labiau siekia sureguliuoti arba netgi riboti kriptovaliutų rinką.

Patarimai, kaip nepakliūti į melagingų ICO pinkles

Kaip ir prieš bet kokių kitų investicijų atlikimą, taip ir ICO projektų atveju, būtina atlikti žemiau nurodytus veiksmus:

  • išsianalizuoti visą prieinamą informaciją apie konkretų ICO projektą ir jo organizatorius;
  • išsiaiškinti ICO tikslus, t.y. kokiai veiklai renkamos investicijos, tokios veiklos perspektyvas, aktualumą ir pan.;
  • išnagrinėti ICO projekto vykdytojų komandos sudėtį ir jų patirtį;
  • paskaityti įvairių forumų ir diskusijų portalus ir išsiaškinti, ką kiti kriptovaliutų entuziastai mano ar žino apie ICO projektą;
  • išsiaiškinti informaciją apie banką ar kitą mokėjimo įstaigą, kurioje yra sąskaita, skirta ICO investicijoms surinkti;
  • išsiaiškinti, ar ICO projekto vykdymas atitinka teisės aktų, kuriuose įsteigtas ar vykdomas ICO projektas, reikalavimus;
  • išanalizuoti kitas su ICO projektu susijusias aplinkybes.

Be abejo, ir aukščiau nurodytų veiksmų atlikimas 100 procentų negali Jūsų apsaugoti nuo galimų sukčiavimo veiksmų, tačiau tinkamai atlikus šiuos namų darbus tikimybė, kad būsite apgauti, yra kur kas mažesnė.

___

Luno keitykla

Luno – nauja kriptovaliutų prekybos platforma žengia į Lietuvos rinką

2018-04-06

Mes, Kriptovaliutos.lt komanda, turėjome galimybę pabendrauti su Luno (Luno.com) – viena iš pačių ambicingiausių kriptovaliutų keityklų pasaulyje, sužinoti kaip veikia šios keityklos verslas, kokia yra jos vizija ir ateities planai. Šiuo metu Luno vykdo plėtrą visame pasaulyje, įskaitant ir mūsų šalį. Kompanija turi biurus pagrindinėse finansų pasaulio valstybėse, tačiau ypatingą dėmesį ji kreipia ir į mažesnes rinkas. Nepaisant to, kad ekspertai prognozuoja, jog 2018-tieji metai bus iššūkių ir pokyčių kriptovaliutų rinkose metais, Luno vadovai tiki savo sėkme: kompanijos vadovas  ir įkūrėjas Marcus Swanepoel neseniai paskelbė, kad jų platforma iki 2025-ųjų bus pritraukusi net 1 mlrd. vartotojų. Apžvelkime, kaip ir kokiomis priemonėmis ši kompanija ketina pasiekti tokį didelį tikslą.

Luno save pristato kaip globalią organizaciją su į vietinės rinkos vartotoją orientuotu požiūriu. Kompanija šiuo metu turi padalinius Londone, Singapūre ir Keiptaune, kuriuose dirba daugiau kaip 200 technologijų ir finansų ekspertų iš įvairių šalių. Visi šie žmonės dirba siekdami vieno pagrindinio tikslo – suteikti galimybę ne milijonams, bet milijardams žmonių pirkti pagrindines kriptovaliutas – Bitcoin ir Ethereum.

Kompanija buvo įkurta ir savo veiklą pradėjo dar 2013 metais Singapūre, tačiau tuo metu jos pavadinimas buvo kitas. Iš pradžių ji buvo pavadinta Bitx, tačiau šis pavadinimas vėliau buvo pakeistas į patrauklesnį bei vartotojams labiau įsimenamą – Luno. Kompanija teikia kriptovaliutų biržos ir keityklos paslaugos Nigerijoje, Pietų Afrikoje, Malaizijoje, Indonezijoje, Jungtinėje Karalystėje ir dar 35-ios kitose Europos šalyse. Į Luno akiratį pateko ir Lietuva. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių Luno siekia pritraukti kuo daugiau klientų iš Lietuvos – ypač didelis Lietuvos potencialas kriptovaliutų srityje. Trys iš didžiausių pasaulio ICO projektų yra sukurti lietuvių, Lietuvos bankas paskelbė apie planus sukurti nuosavą blockchain projektą – LBchain. Be to, pirmasis Europoje tarptatautinis blockchain centras (Blockchain Centre Vilnius), siekiantis suvienyti technologijos entuziastus ir ją naudojančius verslus, įkurtas taip pat Lietuvoje.

Kuo išsiskiria Luno?

Luno teikia panašias į kitų kriptovaliutų keityklų ir kriptovaliutų piniginių paslaugų teikėjų paslaugas, tačiau dažnai Luno paslaugos prieinamos gerokai platesniam vartotojų ratui iš viso pasaulio. Pavyzdžiui, Coinbase paslaugas teikia 32-ejose šalyse, kai tuo tarpu Luno platforma naudojama mažiausiai 40-yje šalių. Reikėtų paminėti, kad Lietuvoje šiuo metu Coinbase paslaugos išvis neteikiamos. Be to, skirtingai nei kiti keityklų ir piniginių paslaugų teikėjai, Luno taip pat palaiko ir papildomus perlaidų būdus, tokius kaip Interbank, GIRO/IBGT, EFT, SEPA, įprastą bankinį pavedimą bei kitus, priklausomai nuo šalies, kurioje yra klientas. Tad klientai iš Lietuvos, naudodamiesi Luno paslaugomis, šiuo metu galėtų atlikti SEPA perlaidas.

Luno taip pat išsiskiria ir nedideliais komisiniais mokesčiais. Piniginių lėšų įskaitymas į Luno platformoje esančią vartotojo sąskaitą yra nemokamas, o pinigų  pervedimas į sąskaitas, esančias kredito ar kitose mokėjimo paslaugas teikiančiose įstaigose (bankų), kainuoja tik 0.3 EUR. Verta paminėti, kad minimali pavedimo į Luno sąskaitą suma yra tik 1 eur, tad išbandyti šią platformą gali beveik bet kas. O pirkti kriptovaliutą taip pat suteikiama galimybė nuo 1 eur sumos. Kitose keityklose minimalūs komisiniai mokesčiai gali siekti net keletą eurų už kiekvieną operaciją, o kai kuriose iš jų mokesčių dydis priklauso nuo operacijos sumos, nes tokios keityklos taiko fiksuotą procentine išraiška išreikto mokesčio dydį. Bitcoin parsisiuntimas iš Luno gali kainuoti 0.0002 BTC arba būti nemokamas, priklausomai nuo pasirinkto persiuntimo būdo, o Ethereum – visais atvejais nemokamas.

Luno neseniai paskelbė apie įdiegtą SegWit protokolą, kuris, vaizdžiai tariant, padidina Bitcoinų blokų grandinės pralaidumą. Tai leido dar labiau sumažinti Bitcoin perlaidų komisinius mokesčius. Šį atnaujinimą Luno įsidiegė mažiausiai savaite anksčiau nei prieš tai mūsų minėta Coinbase platforma.

Verta paminėti, kad Luno vartotojo sąsaja taip pat labai išsiskiria iš kitų kriptovaliutų rinkoje įsitvirtinusių prekybos platformų. Ji šiek tiek primena visiems gerai pažįstamą Google įrankių dizainą. Standartizuotos išvaizdos elementai ir naudojimo paprastumas yra tai, ko labiausiai ir tikisi šiandieniniai interneto vartotojai, todėl daugelis vartotojų be didesnių sunkumų iškart lengvai perpras ir galės naudotis Luno vartotojo sąsaja. Vos užsiregistravę į Luno platformą, pamatome tokią vartotojo aplinką:

Luno keityklos vartotojo sąsaja
Luno keityklos vartotojo aplinka, matoma naujam vartotojui

Vartotojo sąsaja su informacija kur fiat valiutos pervedimui, Bitcoin arba Ethereum kainos grafiku bei esminėmis rinkos naujienomis:

 

Luno vartotojo sąsaja atlikus tapatybės patvirtinimą
Luno vartotojo sąsaja atlikus tapatybės patvirtinimą

 

Meniu parinktys:

Luno meniu
Luno meniu parinktys

Lygiai tokį patį vaizdą matome ir Luno mobiliojoje aplikacijoje, tad išlaikomas nuoseklumas ir aiškumas.

Platformos paprastumas pasireiškia ir tuo, kad ji palaiko tik dvi pagrindines kriptovaliutas – Bitcoin ir Ethereum. Šios kriptovaliutos, be abejo, pasirinktos ne atsitiktinai. Šiuo metu jos laikomos bene labiausiai išvystytomis bei saugiausiomis kriptovaliutomis. Naudojant Luno piniginę, galima keisti Bitcoin ar Ethereum ir į nepalaikomas kriptovaliutas, pavyzdžiui Ripple ar Litecoin, tačiau tokiu atveju reikės prieigų prie kitų kriptovaliutų keityklų.

Siekdama būti pasiekiama kuo didesniam vartotojų ratui visame pasaulyje, Luno užtikrina vartotojams galimybę gauti paslaugas ir/ar konsultacijas įvairiomis užsienio kalbomis. Manytina, kad paslaugos ir konsultacijos teikiamos profesionaliai, nes Luno dirba specialistai iš gerai pasaulyje žinomų TOP tech. kompanijų. Daug jos programuotojų dirbo „Google“, „Amazon“, „Morgan Stanley“, „Barclays“ ir kitose pasaulinio lygio bendrovėse.

Luno platforma yra gerai žinoma ir neblogai vertinama tarp kriptovaliutomis prekiaujančių profesionalų remiantis apžvalgomis trustpilot.com svetainėje bei lyginant Luno įvertinimus su kitų žinomų keityklų. Be abejo, reikėtų pačiam vartotojui atsirinkti, kurios apžvalgos yra tikrovę atitinkančios ir konstruktyvios. Mes Luno vertintume kaip vertą dėmesio, sparčiai vystomą ir labai patogią, ypač pradedančiajam kriptovaliutų prekiautojui skirtą platformą, kurioje kriptovaliutas galima pirkti ir už simbolines sumas, pavyzdžiui už prieš tai minėtą 1 eurą.

Kaip ir daugelis kitų kriptovaliutų prekybos platformų, Luno skatina klientus rekomenduoti jos paslaugas savo draugams ar pažįstamiems ir tokiu būdu gauti papildomas pajamas bitcoin pavidalu. Galbūt išmokos nėra labai didelės, tačiau tai kur kas geriau nei visai nieko.

Luno referral sistema
Luno referral sistema

Kaip pirkti kriptovaliutą su Luno?

Klientai, siekiantys nusipirkti Bitcoin ar Ethereum kriptovaliutos, pirmiausiai turi patvirtinti savo tapatybę. Tai įprasta procedūra, kurios Luno laikosi siekdamama užtikrinti “Pažink savo klientą” (angl. “Know Your Client” arba KYC) principo bei pinigų plovimo prevencijos (angl. Anti-Money Laundering arba AML) standartus. Paslaugos, kuriomis gali naudotis klientai, priklauso nuo klientų tapatybės nustatymo lygio, todėl Luno platformoje klientai yra atitinkamai kategorizuojami. Priklausomai nuo nustatytos kategorijos, klientui nustatomos ne tik prieinamų paslaugų rūšys, bet ir konkretūs operacijų limitai.

Mus maloniai nustebino, tai, kad atliekant pirminę registraciją Luno platformoje, pranešimą apie tapatybės patvirtinimą gavome greičiau nei per 12 valandų po reikalingų dokumentų (asmens tapatybės kortelės nuotraukų bei “selfio”) pateikimo. Luno svetainėje nurodyta, kad tapatybės patvirtinimo procesas, priklausomai nuo naujų klientų kiekio, gali trukti iki 5 dienų. Tad, arba mums pasisekė, arba tiesiog šiuo metu, sumažėjus kriptovaliutų rinkos aktyvumui, dokumentų patikrinimo “eilės” sumažėjo. Bet kuriuo atveju procesas truko kur kas trumpiau nei kitų rinkos žaidėjų platformose.

Luno ypatingą dėmesį skiria ir mobiliųjų telefonų vartotojams. Nenuostabu, juk klientų naudojančių telefonus skaičius, ypač besivystančiose šalyse, kas dieną auga. Mobiliosios Luno aplikacijos turėjimas suteikia ir keletą papildomų galimybių. Pirmiausia, tai pranešimų gavimas, pavyzdžiui informacijos apie tapatybės patvirtinimą:

Pranešimas apie tapatybės patvirtinimą Luno mobiliojoje aplikacijoje
Pranešimas apie tapatybės patvirtinimą Luno mobiliojoje aplikacijoje

Be to, Luno turi pranešimų apie kriptovaliutų kainos pokyčius siuntimo funkciją, kuri leidžia vartotojui nustatyti tam tikras kainų ribas kilimo ir kritimo atvejams, o mobiliajame telefone šie pranešimai  greitai pasiekia vartotoją.

Klientams Luno platformoje siūlomi du būdai vykdyti prekybą: biržoje ir momentinio pirkimo/pardavimo. Pastarasis būdas prieinamas Europoje, įskaitant ir Lietuvą. Prekyba biržoje kol kas Europos šalyse neaktyvuota, todėl jos privalumų ar trūkumų neapžvelgiame. Anot Luno, šiuo metu kompanija siekia padidinti klientų kiekį Europoje iki tokio lygio, kad prekyba biržoje taptų pakankamai likvidi, tad kai tai taps prieinama ir mums, būtinai pasidalinsime įžvalgomis.

Saugumas

Luno platformoje šiuo metu yra naudojamas 2FA (angl. 2 Factor Authentication) saugumo metodas, suteikiantis pakankamą apsaugą kasdieniniam paltformos naudotojui. Patogiam ir greitam prisijungimui galima naudoti Google bei Facebook paskyras. Visgi didelį dėmesį saugumui visuomet turėtų skirti ir pats vartotojas, nes būtent jo paties elgsena internete bei turimo kompiuterio apsaugos lygis lemia bet kurios kliento naudojamos sistemos saugumą.

Luno 2FA prisijungimo sąsaja
Luno 2FA prisijungimo sąsaja

Per ne itin ilgą kriptovaliutų gyvavimo istoriją yra žinoma apie įsilaužimus į kriptovaliutų prekybos platformas, kas rodo, kad į daugumą, netgi pačių didžiausių ir iš pažiūros saugiausių kriptovaliutų keityklų gali būti įsilaužta. Luno palaiko tik dvi kriptovaliutas, todėl dėmesys joms, naujausių atnaujinimų diegimas bei vidinių sistemų priežiūra gali būti labiau koncentruota, lyginant su tomis keityklomis, kurios prekiaujama didesniu kiekiu kriptovaliutų, o tai teoriškai galėtų suteikti ir didesnį pačios Luno sistemos saugumą.

Šiai dienai nėra žinoma apie jokius įsilaužimo atvejus į Luno platformą ir reiktų tikėtis, jog tokių įsilaužimus nebus ir ateityje.

Iššūkiai, su kuriais susiduria Luno

Luno sėkmingai siekia savo tikslų, tačiau kaip ir bet kuri kita veržli kompanija kriptovaliutų pasaulyje patiria įvairių iššūkių. Neseniai viešoje erdvėje buvo paskelbta apie Luno platformos sąskaitos įšaldymą, inicijuotą Malaizijos mokesčių pareigūnų. IRB (Inland Revenue Board) institucija nusprendė patikrinti su Malaizijos klientų atliktais mokėjimais susijusiusius dokumentus ir kitą informaciją, tokią kaip jų identifikacija, depozitus/pinigų išgryninimus bei transakcijas. Toks patikrinimas buvo inicijuotas po to, kai BNM (Bank Negara Malaysia) – centrinis šalies bankas priėmė virtualios valiutos reguliavimo gaires. Vertinant kriptovaliutų reguliavimo priemonių pritaikymo kitose valstybėse praktiką, tokie Malaizijos valstybės institucijų veiksmai nenustebino, nes panašių kriptovaliutų sureguliavimo priemonių bei metodų ėmėsi arba ketina imtis ir kitų valstybių centriniai bankai, tad tokie patikrinimai greitu laiku gali tapti įprasta verslo dalimi.

Nepaisant aukščiau paminėtų trukdžių, Luno klientai iš Malaizijos gali ir toliau prekiauti Bitcoin ir Ethereum kriptovaliutomis, naudodamiesi jau esamus fiat pinigų depozitais, tačiau perlaidų kol kas atlikti negali. Tuo tarpu keityklos veikla didesnių padarinių nejaučia.

Luno patvirtino, kad aktyviai bendradarbiauja su Malaizijos institucijomis ir pareigūnais bei siekia, kad nepatogumai, su kuriais susiduria klientai šio patikrinimo metu būtų pašalinti kuo įmanoma greičiau.  Luno teigia, kad Malaizijos institucijoms yra žinoma, jog privačios lėšos laikomos Luno sąskaitoje priklauso jų klientams, bei tikina, kad visi vartotojų finansai ir kriptovaliutos yra saugūs.

Ką Luno kalba patys apie save – Interviu

Norėdami daugiau sužinoti apie šią įmonę, jos įkūrėjus bei kitas įdomias detales, uždavėme Luno atstovams keletą papildomų klausimų, į kuriuos jie sutiko atsakyti. Dalinamės atsakymais iš pirmų lūpų.

Kokią kriptovaliutų ateitį mato Luno? Kokia Luno vizija?

Mes tikime, kad decentralizuotos virtualios valiutos, tokios kaip „Bitcoin“ ir „Etereum“, pakeis požiūrį į pinigus ir jų naudojimą: taps prieinamos pigesnės, greitesnės ir patikimesnės transakcijos; atsiras daugiau privatumo ir laisvės; ženkliai pagerės vartotojų patirtis naudojantis įvairiomis mokėjimų platformomis; atsiras daugiau lygybės, suteikiant visiems pasaulio gyventojams galimybę naudotis unifikuota finansų sistema, nepaisant jų gyvenamosios vietos.

Šiandien esame viena lyderiaujančių pasaulio virtualių valiutų kompanijų, turinti didesnę nei 200 technologijų ir finansų ekspertų komandą, veikiančią 40-yje šalių ir 3-uose kontinentuose. Mūsų siūlomos paslaugos ir produktai padeda saugiai ir paprastai laikyti, pirkti, naudoti kriptovaliutas bei mokytis šioje srityje, naudojantis tokiais instrumentais, kaip „Bitcoin“ ir „Ethereum“. Mūsų vizija – įgalinti milijardus žmonių įsigyti ir aktyviai naudotis kriptovaliutomis.

Kodėl „Luno“ koncentruojasi į „Bitcoin“ ir „Ethereum“ valiutas? Kodėl platformoje nėra kitų valiutų, kaip pavyzdžiui „Litecoin“?

Turėdami didelę patirtį, išanalizavome ir išbandėme ir kitas kriptovaliutas, tačiau dauguma jų nusivylėme. Mūsų susirūpinimą kelia ribotos kitų kriptovaliutų panaudojimo galimybės, branda, išplitimas bei  pakankamo saugumo lygio nebuvimas.

Taip pat mes turime didelį kiekį vartotojų, kurie nori patogiausio ir patikimiausio kelio susipažinti su populiariausiomis kriptovaliutomis bei kuriems kitos alternatyvios valiutos yra mažiau aktualios. Mes vertiname galimbes įdiegti palaikumą papildomoms kriptovaliutoms, bet svarbu pažymėti, kad negalime suteikti prieigos prie visų jų, tačiau vartotojai gali lengvai konvertuoti Luno piniginėje laikomus „Bitcoin“ ar „Ethereum“ į norimas kriptovaliutas kitose platformose.

Matome, kad „Luno“ kilo idėja sukurti panašų dizainą į matomą „Google“ įrankiuose. Kodėl?

Atvaizdavimas yra mūsų prekės ženklo pokyčiio dalis. Anksčiau „Luno“ buvo vadinama „BitX“, kol supratome, kad pagrindiniai mūsų klientai yra paprasti žmonės. Dauguma panašių kompanijų turi labiau techninius pavadinimus ir informacijos atvaizdavimo variantus ir „BitX“ buvo ne išimtis. Norėdami, kad mūsų produktas būtų prieinamas ir suprantamas kiekvienam, o ne tik siaurai žmonių grupei, nusprendėme supaprastinti savo vardą bei platformą, kad suteiktume patogius sprendimus kiekvienam vos keliais paspaudimais. Mes nuolat tobuliname produktą ir stengiamės įsiklausyti į vartotojų poreikius. Galime teigti, kad platforma sukurta remiantis vartotojų atsiliepimais.

Kas yra pagrindiniai „Luno“ konkurentai pasaulyje ir Europoje? Kuo Jūs išsiskiriate?

Yra daug kompanijų, siūlančių virtualių valiutų „pinigines“, kaip pavyzdžiui „Coinbase“ ar „Blockchain“. Apie išskirtinumo klausimą mes paliekame spręsti mūsų vartotojams, tačiau daug investuojame į klientų aptarnavimą ir saugumą, siekdami pasiūlyti geriausias paslaugas, kokias tik galime. Šiuo metu turime daugiau nei 1,6 mln. vartotojų visame pasaulyje, kurie yra mūsų sunkaus darbo įrodymas. Mūsų vertinimai „Google Play Store“ ir „Apple App Store“ įrodo, kad teikiame puikias paslaugas.

Mūsų nuomone, kiekvienas rinkos dalyvis, siekiantis edukuoti žmones ir suteikiantis aukštos kokybės paslaugas, yra mūsų partneris, nes mūsų misija yra viena – pakeisti finansų sistemą ir padaryti kriptovaliutas prieinamas visiems.

Kokia yra „Luno“ tikslinė auditorija atsižvelgiant į žmogaus profilį ir jo geografinę lokaciją?

Įprastai mūsų klientai buvo 25-35 metų vyrai, bet situacija per pastaruosius metus pasikeitė. Pastebėjome didelį moterų ir vyresnės kartos gyventojų susidomėjimą „Bitcoin“ ir kitomis virtualiomis valiutomis. Džiaugiamės matydami, kad mūsų pastangos orientuotis į paprastumą atsiperka.

Geografiškai mes kuriame globalią kompaniją, kuri tarnauja vartotojams skirtinguose kontinentuose. Šiuo metu mes esame prieinami Europoje, Afrikoje ir Azijoje. Neseniai startavome Europoje ir tikimės, kad pavyks plėstis, įskaitant ir Lietuvą.

Ar kompanija siekia investicijų?

2017-ųjų spalį mes pritraukėme investicijas iš „Balderton Capital“ ir „Digital Currency Group“. Anksčiau esame sulaukę investicijų iš „Naspers“. Turime finansinį palaikymą, todėl vietoje naujų investicijų paieškos, mes koncentruojamės į produkto ir paslaugų tobulinimą.

Kas yra „Luno“ įkūrėjai ir kiek laiko jie yra su kriptovaliutomis susijusiame versle?

„Luno“ sumanytojai – Marcus (CEO), Timothy (CTO) ir Carel (atsakingas už veiklą, susijusią su techniniais klausimais). Marcus turi didelę patirtį finansų sektoriuje ir yra „Luno“ vadovas nuo 2013-ųjų. 5-eri metai patirties dirbant virtualiųjų valiutų sektoriuje daro jį tikru veteranu. Jis visuomet tikėjo pozityviais pokyčiais, kuriuos pasauliui gali atnešti technologijų vystymasis. Marcus daugiau kaip dešimt metų dirbo pozicijose, susijusiose su finansais besivystančiose rinkose, o Luno kompanijoje šias patirtis panaudojo siekdamas prisidėti prie naujos kartas finansinių paslaugų kūrimo.

Kaip sekasi verslas? Ar galite pasidalinti įdomiomis detalėmis su skaitytojais?

Veiklą vystome sėkmingai ir esame labai patenkinti plėtra. Turime 1,6 mln. vartotojų, kurie reguliariai naudojasi mūsų platforma ir mobiliąja aplikacija. Apytiksliai 25 proc. vartotojų aplikacija naudojasi keletą kartų per dieną prekiaudami kriptovaliutomis ar tiesiog tikrindami jų kainą.

Štai Lietuvoje mes esame kol kas kelionės pradžioje, bet susidomėjimas – vienas didžiausių lyginant su kitomis rinkomis, įskaitant Aziją.

Ar galite pakomentuoti įvykius Malaizijoje?

Kol kas Malaizijoje institucijų vykdomi tyrimai dar vyksta ir mes savo vartotojus stengiamės nuolatos informuoti skelbdami informaciją savo internetinėje svetainėje.

Jau nuo savo veiklos pradžios prieš penkerius metus nuolatos susiduriame su panašiais iššūkiais ir turbūt su jais dar susidursime ir ateinančius penkerius metus – tai yra tiesiog rinkos, kurioje veikiame, ypatumas. Kiekvieną kartą, ištikus panašiai situacijai, mes gauname daug vertingų pamokų: ne tik sprendžiant problemas, bet ir siekiant užtikrinti jų išvengimą ateityje. Proaktyviai bendraujame su institucijomis palaikydami komunikaciją ir reguliariai su jais susitikdami. Supratome, kad mūsų misija ne tik edukuoti vartotojus apie virtualias valiutas, bet jaučiame pareigą edukuoti ir valstybines institucijas/reguliavimo įstaigas.

Su kokiais bankais „Luno“ bendradarbiauja Lietuvoje?

Lietuvos vartotojai gali saugoti pinigus savo „Luno“ piniginėje naudodami įprastą SEPA pavedimą į mūsų banką Estijoje. Mes neimame jokio mokesčio už tai, o pavedimo trukmė – 24 val. Šiuo metu integruojame ir kitus atsiskaitymų būdus, kurie užtikrins sklandesnį ir greitesnį procesą. Kol kas neturime banko sąskaitos Lietuvoje, tačiau nuolat ieškome daugiau galimybių mūsų vartotojams.

„Luno“ komisiniai palyginus nėra aukšti. Kaip jums pavyksta tokius išlaikyti?

Pinigų įnešimas yra nemokamas, tuo tarpu apmokestinami „Bitcoin“ ar „Ethereum“ įsigijimai bei pardavimai. Mūsų kainos yra konkurencingos rinkoje dėl masto ekonomijos.

Kokia „Luno“ pozicija centrinio bankų atžvilgiu ir jų noro reguliuoti kriptovaliutų rinką?

Mes pritariame reguliavimui ir aktyviai bendradarbiaujame su bankais ir finansų institucijomis. Kol nesame apriboti įstatymų, reguliuojame patys save. t.y. elgiamės taip, lyg būtume pilnai reguliuojami. Tikime, kad kartu su bankais bei kitomis institucijomis galime pasiekti daugiau, jei dirbsime išvien.

 

Unicef Game Chaingers

UNICEF ragina kasti kriptovaliutą dėl Sirijos vaikų

2018-03-19

Nors į kriptovaliutas vis dar neretai žiūrima skeptiškai, įvairių ne pelno siekiančių organizacijų veiksmai prisideda prie jų potencialo augimo net ir humanitarinės pagalbos pasaulyje.

Tarptautinė organizacija UNICEF (United Nations International Children‘s Emergency Fund) šių metų vasario 2 d. startavo su unikalia kampanija Game Chainger, skirta padėti Sirijoje gyvenantiems vaikams. Organizacija kompiuterinių žaidimų žaidėjų, kurie paprastai turi kompiuterius su galingomis vaizdo plokštėmis, tinkančiomis kriptovaliutai kasti, prašo naudoti savo kompiuterius Ethereum kasimui, o uždarbį – paaukoti.

Šia idėja UNICEF ir Jungtinės Tautos siekia panaudoti blockchain technologiją revoliucionizuojant pagalbą teikiančių organizacijų veiklą. Suplanuota, kad kampanija tęsis du mėnesius, o jos veikimo principas yra toks: kampanijoje dalyvaujantys asmenys, tam tikru momentu nesinaudojantys savo kompiuteriu, palieka įjungtą įrenginį su veikiančia specialia UNICEF Ethereum kasimo programa. Aukojimas jiems kainuoja tik kompiuterio sunaudojamą elektros energiją.

2018 m. vasario mėnesį prie šios kampanijos prisijungė 360 dalyvių, per keletą dienų nuo jos paskelbimo buvo surinkta daugiau nei 900 eurų, o skaičiai kasdien augo. Šiuo metu surinkta suma siekia netoli 10 000 EUR (beveik 19 ETH vienetų), tačiau tikėtina, kad iki projekto pabaigos suma tikrai išaugs.

UNICEF turimais duomenimis, net 8,3 mln. vaikų Sirijoje ir aplinkinėse valstybėse pagalba yra gyvybiškai svarbi. Organizacija paaukotus „Ethereum“ naudos suteikdama vaikams vandens, sveikatos ir higienos reikmenis.

Game Chainger – ne pirmas tokio tipo projektas

Tai jau antras UNICEF bandymas sujungti kriptovaliutas ir humanitarinę pagalbą. 2017 m. sausį organizacija pristatė projektą Donercoin, kurio pagrindinis tikslas – pritaikyti blockchain technologijas humanitarinės pagalbos srityje bei užtikrinti pagalbą teikiančių organizacijų veiklos skaidrumą.

UNICEF aktyviai ieško sprendimų ir būdų, kaip pritaikyti blockchain technologijas ir/ar ktiptovaliutų panaudojimą ir kitose projektuose (vaikų švietimo Pietų Afrikoje ar vaikų teisių užtikrinimo ir gynimo Kazachstane srityse).  Ši organizacija ne kartą viešai skelbėsi, kad yra linkusi investuoti į įvairius blockchain technologijos startuolius, tam netgi yra skyrę atskirą biurdžetą bei ragina įvairias organizacijas ir įmones teikti pasiūlymus, susijusius su Smart kontraktų, tokenų ir kriptovaliutų kasimo veiklos globalaus pritaikymo vaikų apsaugos srityje.

Kitos JT socialinės iniciatyvos, skatinančios kriptovaliutų panaudojimą geriems darbams

JT „Pasaulinė maisto programa“ (angl.: The World Food Programme) taip pat naudojo Ethereum kriptovaliutą siekdama suteikti paramą maistu išdalinant 1,4 mln. dol. vertės maisto kuponus. Parama pasiekė daugiau nei 10 000 Sirijos pabėgėlių Jordanijoje. Organizacija teikė paramą išdalindama specialius akių rainelės skanerius, identifikuojančius klientus, šalimais esančioms parduotuvėms.

Kadangi gaunantiesiems paramą nėra svarbu iš kur jie ją gauna, „Pasaulinė maisto programa“ jau sutaupė nemažai lėšų, kurios anksčiau buvo skiriamos finansines paslaugas teikiančioms įmonėms, įprastai už paslaugas pasiimančioms apie 3,5 proc. siekiančius mokesčius.

Robert Opp, „Pasaulinės maisto programos“ inovacijų direktorius praėjusiais metais sakė, kad pasaulyje yra daug potencialių blockchain vartotojų, kurie galėtų ženkliai prisidėti prie pokyčių padedant rasti naujus būdus pasiekti žmones, kuriems reikia paramos.

Prisidėkime prie UNICEF kriptovaliutomis paremtos aukojimo kampanijos

Iki projekto pabaigos liko dar 12 dienų, tad prisidėti prie pagalbos Sirijos vaikams dar gali suspėti ir kiekvienas šio straipsnio skaitytojas. Manome, kad projektas sulaukė gerokai per mažai dėmesio, tad Kriptovaliutos.lt jau paaukojo dalį savo kompiuterių resursų šiam projektui. Pats kasimas veikia per įprastą Ethereum kasimo programą Claymore. Programėlę su visa reikiama konfigūracija galima lengvai parsisiųsti tiesiai iš oficialiosios projekto svetainės: https://www.chaingers.io, o ją paleidus kompiuteryje su tinkama vaizdo plokšte arba plokštėmis prasidės Ethereum kasybos procesas:

Ethereum kasimas Unicef projektui Game Chaingers
Ethereum kasimas Unicef projektui Game Chaingers

Straipsnio rašymo momentu Game Chainger vidutinis bendras kasybos greitis siekia vos 1000 Mh/s. Kriptovaliutos.lt šį greitį padidino papildomais 300 Mh/s, iš viso apie 30%. Tokio kasimo greičio pakanka per parą paaukoti virš 0.02 ETH arba apytiksliai 10 eurų. Savo indėlį į projektą galėsite stebėti projekto svetainės statistikos sąsajoje:

Kriptovaliutos.lt kasa Ethereum Unicef projektui
Kriptovaliutos.lt kasa Ethereum Unicef projektui

UNICEF Game Chainger viešai prieinamas Ethereum piniginės adresas:

https://www.etherchain.org/account/29165d4a5eE555b3B47FA7d4772f35FE41dB2769

Į šį adresą galima paaukoti ETH kriptovaliutos ir paprastu pavedimu.

___

Kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai

Ar kriptovaliutos yra elektroniniai pinigai?

2018-03-13

Žiniasklaidoje terminai „virtuali valiuta“ ir „elektroniniai pinigai“ dažnai painiojami, todėl vartotojams gali susidaryti įspūdis, jog kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai yra vienas ir tas pats. Visgi, tokia išvada yra klaidinanti. Nors kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai turi nemažai panašumų, tačiau neturėtų būti tapatinami.

Kaip žinia, kriptovaliutų statusas kol kas teisės aktais galutinai nėra apibrėžtas. Galbūt dėl šios priežasties kriptovaliutas bandoma apibrėžti ir analizuoti, ieškant analogų ir remiantis kitais galiojančiais teisės aktais, įskaitant ir jau mūsų minėtų elektroninių pinigų rinką reguliuojančius teisės aktus.

Elektroninių pinigų požymiai, kuriuos atitinka kriptovaliutos

Lietuvoje elektroninių pinigų naudojimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymu. Šis įstatymas numato, jog elektroniniais pinigais yra laikoma į apyvartą išleidžiama vertė, turinti tokius požymius:

  • laikoma elektroninėse laikmenose;
  • skirta atlikti mokėjimo operacijoms;
  • priimama asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų leidėjai (institucija A išleido elektroninius pinigus, kuriais gyventojai gali atsiskaityti ne tik už institucijos paslaugas, bet ir įsigyti daiktus/paslaugas, parduodamus šalyje).

Dauguma kriptovaliutų (pvz., Bitcoin, Etherium, Litecoin, Monero, Zcash, Tether ir kt.) neabejotinai tenkina pirmuosius 2 aukščiau paminėtus elektroninių pinigų požymius, t.y. jos yra laikomos elektroninėse laikmenose (pvz., elektroninėse kriptovaliutų piniginėse) ir yra naudojamos įvairioms mokėjimo operacijoms atlikti – įsigyti prekes, konvertuoti į kitas valiutas ir panašiai.

Ar kriptovaliutos atitinka elektroninių pinigų trečiąjį požymį?

Į šį klausimą atsakyti jau sudėtingiau. Daugumos kriptovaliutų veikimas pagrįstas decentralizuotumu ir jas gaminti (kasti) gali bet kas, turintis kompiuterį. Kriptovaliutų kasėjai teoriškai galėtų būti laikomi tiek kriptovaliutų leidėjais, tiek ir naudotojais. Toks kriptovaliutų kasėjų vaidmens interpretavimas reikštų, kad kriptovaliutos neatitinka trečiojo elektroniniams pinigams keliamo reikalavimo. Bet, ar iš tiesų teisinga kriptovaliutų kasėjus laikyti virtualių pinigų leidėjais? Galbūt kriptovaliutos leidėju reikėtų laikyti tik tokios kriptovaliutos kūrėją? Jeigu vadovautumėmės pastarąja prielaida (kriptovaliutos kūrėjas = kriptovaliutos leidėjas), būtų galima teigti, kad kriptovaliutos atitinka ir trečiąjį požymį.

Ar kriptovaliutos gali būti prilygintos elektroniniams pinigams?
Ar kriptovaliutos gali būti prilygintos elektroniniams pinigams?

Tačiau šioje vietoje svarbu paminėti, kad įstatymas taip pat numato ir specifinius reikalavimus, taikomus elektroninių pinigų leidėjams. Elektroninių pinigų įstaiga gali būti AB (akcinė bendrovė) arba UAB (uždaroji akcinė bendrovė), kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija. Lietuvoje elektroninius pinigus gali leisti daugiau kaip 10 rinkos dalyvių. Kaip pavyzdį pateikiame Lietuvoje gerai žinomą mokėjimų sistemą – Paysera, kuri elektroninių pinigų įstaigos licenciją gavo 2012 metais.

Vienas iš elektroninių pinigų įstaigos pavyzdžių Lietuvoje yra Paysera
Vienas iš elektroninių pinigų įstaigos pavyzdžių Lietuvoje yra Paysera

Tikriausiai, dauguma kriptovaliutų kūrėjų tokios licencijos net neturi. Be to, daugumos kriptovaliutų kūrėjai yra fiziniai asmenys, kas vėl rodo, kad kriptovaliutų leidėjas neatitinka įstatyme numatytų normatyvų. Aišku, šie neatitikimai galėtų būti lengvai išsprendžiami įstatymų leidėjui praplėtus subjektų ratą, kuriems leista užsiimti elektroninių pinigų leidimu. Bet ir tokie pakeitimai nebūtų pakankami. Kol kas atsiskaitymo kriptovaliutomis galimybės yra gan ribotos. Daugeliu atveju mums įprastoje aplinkoje (parduotuvės, kavinės, paslaugų sektorius ir pan.), kriptovaliutos, kaip atsiskaitymo priemonė, vis dar nėra priimtina.

Reikėtų paminėti ir tai, kad kai kurios kriptovaliutos galimai tenkina tik vieną elektroniniams pinigams taikomą kriterijų arba tie požymiai nėra ryškūs. Tokie kriptovaliutų tarpusavio skirtumai taip pat nulemia tai, kad teisės aktais jau apibrėžtus analogus bendrai visoms kriptovaliutoms pritaikyti neįmanoma ir dėl jų specifiškumo būtini atskiri įstatymai, kuriais būtų reguliuojama kriptovaliutų rinka. 

 

ES centrinio banko pozicija dėl kriptovaliutų ir elektroninių pinigų tapatinimo

ES centrinis bankas dar 2012 m. pareiškė gan griežtą poziciją, kad Bitcoin neatitinka esminio elektroniniams pinigams keliamo reikalavimo – kriptovaliutos nėra padengtos centrinio banko pinigais. Tikėtina, kad tokios pozicijos ES centrinis bankas laikosi ir kitų kriptovaliutų atžvilgiu. Elektroniniai pinigai išleidžiami jų leidėjams gavus piniginių lėšų iš savo klientų. Tokiems klientams pareikalavus, elektroninių pinigų leidėjas yra įpareigotas išpirkti išleistus elektroninius pinigus nominaliąją pinigine verte. Tuo tarpu pareigos išpirkti kriptovaliutas nėra ir tikriausiai negali būti.

Šiuolaikiniame pasaulyje vis dar įprasta teisėta atsiskaitymo priemone laikyti tik centrinių bankų leidžiamus pinigus arba kitas priemones, kurios gali būti išreikštos tokių pinigų verte, todėl ES centrinio banko pozicija dėl kriptovaliutų ir elektroninių pinigų santykio neturėtų stebinti. 

Pagrindiniai Bitcoin ir elektroninių pinigų skirtumai

Siekiant detaliau aptarti kriptovaliutų ir elektroninių pinigų skirtumus, kaip pavyzdį toliau analizuosime labiausiai pasaulyje paplitusią kriptovaliutą  – Bitcoin. Analizuoti šią kriptovaliutą pasirinkome ir dėl to, kad ji bene labiausiai atitinka prieš tai aptartus elektroninimas pinigams keliamus kriterijus.

Pagrindinius Bitcoin‘o, kuris yra virtuali valiuta, ir el. pinigų skirtumus pamėginome išvardinti žemiau nurodytoje lentelėje:

SavybėsBitcoinElektroniniai pinigai
PrieinamumasApribotas interneto ryšiuPakanka turėti elektroninį prietaisą, pvz.: mobiliojo telefono
VertėPriklauso nuo paklausos ir pasiūlosVertė lygi fiat valiutai, iškeistai į elektroninius pinigus
Vartotojo IDAnonimasVartotojų identifikacija yra būtina
GamybaMatematiškai „kasamas“ naudojant tinkląVirtualiai išleidžiamas tam tikros institucijos
LeidėjasBendruomenėLegalus el. pinigų leidėjas
ReguliavimasKol kas menkai reguliuojamaĮprastai reguliuojami centrinio banko

Bitcoin ir elektroninių pinigų skirtumus taip pat galime įžvelgti ir analizuodami įprastines mokėjimo operacijas:

OperacijaBitcoinElektroniniai pinigai
KonvertavimasNorint atlikti tam tikrus mokėjimus Bitcoin valiuta, pirmiausia, turimą fiat valiutą reikia konvertuoti į Bitcoin online keityklų pagalba.Konvertavimas Norint atlikti tam tikrus mokėjimus Bitcoin valiuta, pirmiausia, turimą fiat valiutą reikia konvertuoti į Bitcoin online keityklų pagalba. Vartotojas tiesiog 1 dolerį išsikeičia į tą patį 1 dolerį, kuris laikomas elektroninėje piniginėje.
MokėjimaiAtsiskaitant Bitcoin‘ais, atsiskaitymo užklausa išsiunčiama šios valiutos „kasėjų“ tinklui naudojant privatų šifravimo kodą ir tuomet mokėjimas patvirtinimas. Transakcija keliauja per tinklo vartotojus. Atsiskaitant Bitcoin‘ais, atsiskaitymo užklausa išsiunčiama šios valiutos „kasėjų“ tinklui naudojant privatų šifravimo kodą ir tuomet mokėjimas patvirtinimas. Transakcija keliauja per tinklo vartotojus. Atsiskaitant el. pinigais, užklausa keliauja į banką ir iškart siunčiama gavėjui.
Transakcijų užskaitymasTransakcijos užskaitymas atsiskaitant Bitcoin‘ais gali užtrukti bent 10 minučių dėl decentralizuotos „peer to peer“ sistemos, o vartotojo identifikacija yra beveik neįmanoma.Atliekant mokėjimus el. pinigais, vartotojas dažniausiai gauna SMS, patvirtina mokėjimą, o el. pinigų leidėjas kaupia visas atliekamas transakcijas, todėl asmens autorizacija yra galima.

Kriptovaliutų reglamentavimo perspektyvos, vertinant per elektroninių pinigų reglamentavimo prizmę

Elektroniniai pinigai dar vos prieš keletą dešimtmečių įprastame finansų sektoriuje taip pat buvo laikoma naujove. Jų poreikį nulėmė interneto bei įvairių informacinių technologijų vystymasis, kuris skatino elektroninės komercijos atsiradimą bei plėtrą. Ilgą laiką elektroniniai pinigai buvo laikomi tik bankų privilegija. Elektroninių pinigų rinkos reglamentavimas turėjo nemažai trūkumų. ES direktyvos elektroninius pinigus ir/ar su jas susijusius niuansus reglamentavo nevienodai, netgi pateikdami skirtingus elektroninių pinigų apibrėžimus, todėl valstybėse narėse nebuvo vieningo elektroninių pinigų reguliavimo. Didesnis aiškumas elektroninių pinigų reguliavimo srityje, galima sakyti, atsirado visai neseniai, kai 2009 metais buvo priimta ES direktyva 2009/110/EB dėl elektroinininų pinigų įstaigų. Pasakyti, kad šiuo metu elektroninių pinigų reguliavimas yra jau galutinai užbaigta tema irgi negalima, tai kuo puikiausiai parodo ir po minėtos direktyvos sekantys kiti elektroninių pinigų rinkos reguliavimui skirti teisės aktai, kurie tikėtina nebus paskutiniai.

Akivaizdu, kad bet kurios naujovės per ilgesnį laiką nusistovėjusioje tvarkoje įsitvirtina ne taip lengvai ir greitai.  Nepiklausomai nuo to, ar ateityje kriptovaliutos būtų prilygintos elektroniniams pinigams, ar ne, belieka tikėtis, kad kriptovaliutų reguliavimo nereikės laukti dešimtmečiais. Visgi, vertinant, paminėtą elektroninių pinigų „kelią“, išlieka rizika, kad taip laukiamas kriptovaliutų rinkos reguliavimas gali ir neatitikti kriptovaliutų entuziastų lūkesčių, ypač, jei  atitinkamų institucijų požiūris į šios rinkos sureguliavimą bus per griežtas. Tikimybė, kad taip gali nutikti  yra gan didelė. Apie tai galima spręsti ir iš kompetetingų institucijų atstovų išreikštų nuogąstavimų dėl kriptovaliutų panaudojimo neteisėtoms veikoms, tokioms kaip pinigų plovimas. Per pastarąjį dešimtmetį pinigų plovimo prevencijos užtikrinimui ES institucijos skiria itin didelį dėmesį. Na, o kaip suderinti iš prigimties laisvą kriptovaliutų rinką su griežta pinigų plovimo prevencijos užtikrinimo tvarka gali būti nelengvas iššūkis.

Pinigų plovimas - kriptovaliutų reglamentavimo stabdis
Pinigų plovimas – kriptovaliutų reglamentavimo stabdis