Lithuania cryptocurrency bitcoin

Varle.lt: Kokias kriptovaliutas turi lietuviai ir ką už jas perka?

2018-10-15

Pagal „Ico Watch List“ Lietuva yra daugiausiai ICO projektų pasaulyje turinčių šalių 15-uke. Tokie duomenys rodo ne tik didelį lietuvių domėjimąsi kriptovaliutomis, bet ir šios srities technologinį išprusimą.

Ar pakanka duomenų apie vietinę kriptovaliutų rinką?

Kriptovaliutų kasimas Lietuvoje prasidėjo dar 2009 m., tačiau 2017 m. tai tapo praktiškai sporto šaka, kuri nulėmė vaizdo plokščių deficitą rinkoje. Spartus populiarių virtualių valiutų tokių, kaip „Bitcoin“ ir „Ethereum“ kurso augimas 2017 m. pavasarį-vasarą Lietuvoje sukėlė milžinišką susidomėjimą jų kasimu – „mainingu“, o pastarasis lėmė didelę įrangos skirtos operacijoms su virtualia valiuta, paklausą. Varle.lt minėtu laikotarpiu užfiksavo rekordinius vaizdo plokščių pardavimus ir susidūrė su šios įrangos deficitu pas tiekėjus ir gamintojus.

Galima pasakyti, kad šiandien kriptovaliutų kasimas jau tapo pakankamai populiariu pinigų internete uždirbimo būdu. Investicijos į kriptovaliutas ir jų kasimą gali atnešti didelę grąžą, tačiau prieš tai būtina investuoti į tinkamą ir kriptovaliutų kasimui pritaikytą įrangą. Pradžioje kasti kriptovaliutas galima buvo naudojantis ir paprastais kompiuteriais, kokie buvo namuose. Tačiau, kuo labiau augo susidomėjimas kriptovaliutomis, tuo sudėtingesnis tapdavo jų kasimo procesas ir tapo nebeįmanoma apsieiti be vaizdo plokščių, o bėgant laikui ir jų buvo negana, todėl pradėti taikyti ASIC sprendimai„, – teigia Varle.lt verslo skyriaus kriptovaliutų specialistas Žygimantas Blužas. Jis pastebi, kad įsigijant kriptovaliutų kasimui skirtą įrangą lietuviai dažniausiai naudoja universalius sprendimus, kurie leidžia kasti ne tik „Bitcoin“, bet ir „Ethereum“ ar „Monero“ valiutas.

Varle.lt yra didžiausią kriptovaliutų apyvartą Lietuvos rinkoje gaunantis „CoinGate“ klientas, kuris iš vietinių pirkėjų gauna didžiausią atsiskaitymų kiekį kriptovaliutomis, todėl turi pakankamą žinių bazę ir duomenų, kurių pagrindu galima kalbėti apie kriptovaliutų naudojimo situaciją Lietuvoje. Kriptovaliutų tema yra labai plačiai eskaluojama, tačiau dar yra labai mažai duomenų šia tema kalbant ne apie globalią, o vietinę rinką.

Kriptovaliutų gavybos sąnaudos mažesnės nei aukso?

Varle.lt kriptovaliutų specialistas Ž. Blužas pastebi, kad kas 20-as lietuvis susidomi kriptovaliutų kasimu. Jo teigimu, lietuvių susidomėjimas kriptovaliutų kasimu prieštarauja bitkoino tendencijai: krentantis bitkoino kursas nelemia mažesnio susidomėjimo kriptovaliutų kasimu, bet atvirkščiai, atskiria tą grupę žmonių, kurie iš tikrųjų domisi kriptovaliutų esama situacija pasaulyje ir įgaudami naujų žinių supranta jų ekonominę vertę ir reikšmę. Žygimantas Blužas teigia, kad į Varle.lt verslo skyrių dėl kriptovaliutų kasimo sprendimų ir patarimų kas mėnesį kreipiasi nuo penkių iki dešimties žmonių, kurie naujai susidomi kriptovaliutų įranga ir jos galimybėmis. Varle.lt verslo specialistas pastebi, kad kriptovaliutų kasimo tema Lietuvoje labiausiai domisi 20-35 metų žmonės, kurių didžioji dalis (70%) yra vyrai. Daugiausiai –  didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą. „Nieko keisto, nes jauni žmonės yra kur kas labiau atviri naujovėms ir jiems lengviau suprasti, „blockchain“ technologijos veikimą. Taip pat jie mažiau yra prisirišę prie grynųjų pinigų. Įdomiausia, kad kriptovaliutų sprendimai pastaruoju metu įtraukia daug daugiau verslo atstovų, kurie po mūsų kriptovaliutų kasimo sprendimo pristatymo ir konsultacijų yra linkę išbandyti šią technologiją„, – įžvalgomis dalinasi Varle.lt kriptovaliutų specialistas. Taigi, galima teigti, kad lietuviai taip pat atranda šią visame pasaulyje jau pripažintą aukso gyslą.

Įdomu tai, kad aukso išgavimui reikia žymiai daugiau elektros energijos nei bitkoinų kasimui. Tiek bitkoinai, tiek fizinis auksas yra traktuojami kaip vertės laikymo būdai, todėl yra prasminga lyginti jų išgavimo efektyvumą. Pats faktas, kad aukso išgavimas reikalauja daugiau energijos nei bitkoinai neturėtų labai stebinti. Auksas egzistuoja jau tūkstančius metų ir turi būti išgaunamas fiziniu būdu iš žemės, o bitkoinas yra palyginus naujas fenomenas ir jo kasimas vyksta kompiuterio dėka. „LongHash“. tyrimo duomenimis, metinės aukso išgavimo sąnaudos yra apie 20 kartų didesnės nei bitkoino kasimo sąnaudos:

Kriptovaliutų išgavimas - LongHash
Metinės bitkoinų išgavimo sąnaudos: 4,3 mlrd. USD dolerių pagal LongHash tyrimą

Populiariausios kriptovaliutos atsiskaitymams ir kas perkama

Atsiskaitymo kriptovaliutomis būdą savo klientams Varle.lt pasiūlė dar praeitais metais. Statistika rodo, kad tarp lietuvių populiariausias išlieka bitkoinas. Iš visų Varle.lt gautų mokėjimų, net 81% atsiskaitymų buvo bitkoino valiuta. Antroje pagal populiarumą vietoje yra „Ethereum“ valiuta (13% visų mokėjimų). „Litecoin“ ir „Zcash“ kriptovaliutomis atsiskaitančių klientų dalys siekia po 3%.

Kokias kriptovaliutas naudoja lietuviai
Kokias kriptovaliutas apmokėjimams dažniausiai naudoja lietuviai

 

Pasak Varle.lt verslo skyriaus kriptovaliutų specialisto Žygimanto Blužo, bitkoino populiarumas dar ilgai išlaikys savo pozicijas, tačiau matoma, kad per paskutinius metus sparčiai didėja padidėjo ir alternatyvių kriptovaliutų, ypač „Ethereum“ ir „Litecoin“ paklausa. Varle.lt specialisto nuomone, šios valiutos ir toliau augs, tačiau bitkoinas, kaip seniausia ir populiariausia kriptovaliuta, niekur nesitrauks. Tokiai tendencijai ypač įtakos turės bitkoino valiutos vystymas, pavyzdžiui, „Lightning Network“ technologija. Šios technologijos dėka ketinama išspręsti nemažai problemų, su kuriomis iki šiol buvo susidūrę bitkoinai: sąlyginai ilgas laikas, reikalingas mokėjimų pavedimams patvirtinti tinkle (vidutiniškai 5–15 min. vienam patvirtinimui), svyruojantys sandorių mokesčiai. Naudojantis „Lightning Network“ sprendimu, gaunamais mokėjimų sandoriais galima pasitikėti iškart, nelaukiant patvirtinimų tinkle, o tokių sandorių kaštai sudaro apie šimtąją dalį cento.

Pažiūrėjus į tai, kokias prekes lietuviai perka atsiskaitydami kriptovaliutomis – raibsta akys.

Kokias prekes perka lietuviai už kriptovaliutas?
Kokias prekes dažniausiai perka lietuviai už kriptovaliutas

 

Nuo liepos mėn. pabaigos iki rugsėjo pabaigos Varle.lt klientai pirko 75 skirtingų kategorijų prekes ir kriptovaliutomis atsiskaitė tiek už nagų laką, tiek už vaizdo plokštes ir elektrinius paspirtukus. Žvelgiant į 5 populiariausias prekių kategorijas pagal kiekį, už kurias varle.lt internetinėje parduotuvėje minėtu laikotarpiu atsiskaitė klientai kriptovaliutomis, galima pastebėti įdomią tendenciją: brangių (nuo 200€) ir pigių (iki 13€) pirkimai pasiskirstė beveik po lygiai (skanėstai šunims ir valymo cheminės priemonės 52%, kietieji diskai, mobilieji telefonai ir monitoriai 48%). Pasak Varle.lt verslo skyriaus kriptovaliutų specialisto Žygimanto Blužo, pigių šunims skirtų prekių populiarumą tarp kriptovaliutų klientų galima argumentuoti tuo, kad žmonės tiesiog daugiau kartų perka pigias prekes, o kriptovaliutų atveju galbūt maža suma leidžia surizikuoti ir patikrinti, ar sėkmingai pavyksta atsiskaitymas kriptovaliutomis Varle.lt sistemoje. Brangiausia kriptovaliutomis apmokėta prekė nagrinėtu laikotarpiu buvo „Lenovo Legion Y520“ nešiojamas kompiuteris, kuris kainavo 999 eur.

Šio pranešimo autorius yra Varle.lt.

Bitcoin pirkimas

Lietuvos gyventojų apklausa: žmonės norėtų turėti bitkoinų, bet dėl įvairių priežasčių jų dar neįsigijo

2018-07-05

Viena ambicingiausių kriptovaliutų keityklų – „Luno“, kuri ypač aktyviai savo veiklą vykdo mūsų šalyje, atliko Lietuvos gyventojų apklausą, siekdama išsiaiškinti koks yra lietuvių požiūris į kriptovaliutas, kas motyvuoja ar stabdo lietuvius jomis naudotis. Skelbiame esminę informaciją iš šio įdomaus ir itin vertingo tyrimo.

Lietuviai apie kriptovaliutas žino geriau nei Lenkijos piliečiai, tačiau naudojasi rečiau

Absoliuti dauguma lietuvių žino, kas yra kriptovaliutos, beveik kas trečias norėtų jų turėti, bet tik maža dalis iš tiesų turi ir naudojasi virtualiais pinigais, tokiais kaip bitkoinai. Anot kriptovaliutų prekybos platformos „Luno“ vadovės Rytų Europos regione Magdalenos Gołębiewskos, tai rodo didžiulį Lietuvos potencialą skaitmeninių valiutų srityje.

Tuo, kad kriptovaliutos lietuviams yra gerai pažįstama sritis, spėjome įsitikinti vos pradėję veiklą Lietuvoje. Prie mūsų platformos kasdien prisijungia per šimtą naujų vartotojų iš Lietuvos, kriptovaliutoms įsigyti jie vidutiniškai išleidžia apie 200 eurų. Lietuvos potencialas išties didelis ir, kadangi esame vieni pirmųjų kriptovaliutų pardavėjų, esame pasiruošę šį potencialą išnaudoti“, – sako M. Gołębiewska.

„Luno“ apklausa, kuri parodė, kad apie kriptovaliutas žino net 81,9 proc. lietuvių. Toks žinomumo lygis yra išties didelis, nes, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje apie kriptovaliutas yra girdėjęs maždaug tik kas antras gyventojas. Visgi Lietuvoje tik 3,8 proc. žinančių apie kriptovaliutas patys jomis disponuoja, o štai Lenkijoje – net 17 proc.

Absoliuti dauguma, 87 proc., kriptovaliutų naudotojų Lietuvoje jas įsigijo kaip investiciją, ir tik kiek daugiau nei dešimtadalis jomis atsiskaito internetu ar atlieka smulkius mokėjimus. Populiariausi Lietuvoje – bitkoinai („Bitcoin“) ir eteris („Ethereum“), jų turi atitinkamai 77 proc. ir 48 proc. kriptovaliutų savininkų. Šiomis dviem valiutomis prekiaujama ir „Luno“ platformoje, kadangi jos šiuo metu laikomos patikimiausiomis ir stabiliausiomis.

Pagrindinė nesinaudojimo kriptovaliutomis priežastis – sudėtingumas

Apklausos dalyviai nurodo, kad kriptovaliutos yra greičiau pelninga, bet ne itin saugi investicija. Kaip pagrindinį trikdį įsigyti ir naudotis kriptovaliutomis lietuviai įvardija tai, kad jiems tai yra pernelyg sudėtinga. Tiesa, tokios tendencijos pastebimos ir kitose šalyse.

Šio nepatogumo pašalinimą laikome prioritetiniu. Esame sukūrę tarptautinę prekybos platformą, kurioje įsigyti bitkoinų ar eterio kriptovaliutos taip pat paprasta, kaip apsipirkti tradicinėje internetinėje parduotuvėje. Be to, suprantame žmonių baimes ir nepasitikėjimą naujove, todėl didelį dėmesį skiriame jų edukacijai. Viską apie bitkoinus jie gali sužinoti specialiame „YouTube“ kanale lietuvių kalba „Luno Lietuva“, – teigia M. Gołębiewska.

Patys lietuviai nurodo, kad žinių apie kriptovaliutas dažniausiai semiasi iš žiniasklaidos (71 proc.), pažįstamų ir draugų (32 proc.) ar per socialinius tinklus (29 proc.).

Paklausti, kas galėtų paveikti jų pasitikėjimą skaitmeninėmis valiutomis, apklausoje dalyvavę lietuviai įvardija oficialią valdžios ar finansų įstaigų poziciją (56 proc.), stabilesnę kriptovaliutų kainą (35 proc.), mažesnę riziką jas prarasti (34 proc.) ir galimybę jų įsigyti iš patikimo tiekėjo (29 proc.). Tokias pat keturias priežastis kaip svarbiausias įvardijo ir apklaustieji Lenkijoje.

2018 m. birželį vykusioje internetinėje apklausoje, kurią atliko „Norstat“ dalyvavo tūkstantis Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

Pridedame atliktos apklausos rezultatus grafiškai:

Lietuviai ir kriptovaliutos
Lietuvos gyventojų kriptovaliutų žinomumo ir disponavimo jomis apklausos rezultatai
Lietuviai ir kriptovaliutos
Lietuviai labiausiai pasitiki žiniasklaida ir specializuotais portalais kalbant apie kriptovaliutas
Lietuviai ir kriptovaliutos
Lietuvių pasitikėjimą kriptovaliutomis labiausiai lemia valdžios ir institucijų požiūris bei kriptovaliutų kainų stabilumas

Kriptovaliutos.lt bendradarbiauja su Luno siekyje edukuoti Lietuvos gyventojus apie kriptovaliutas ir skelbia visą susijusią edukacinę medžiagą šiame puslapyje: https://www.kriptovaliutos.lt/luno-apie-kriptovaliutas/

Luno keitykla

Luno – nauja kriptovaliutų prekybos platforma žengia į Lietuvos rinką

2018-04-06

Mes, Kriptovaliutos.lt komanda, turėjome galimybę pabendrauti su Luno (Luno.com) – viena iš pačių ambicingiausių kriptovaliutų keityklų pasaulyje, sužinoti kaip veikia šios keityklos verslas, kokia yra jos vizija ir ateities planai. Šiuo metu Luno vykdo plėtrą visame pasaulyje, įskaitant ir mūsų šalį. Kompanija turi biurus pagrindinėse finansų pasaulio valstybėse, tačiau ypatingą dėmesį ji kreipia ir į mažesnes rinkas. Nepaisant to, kad ekspertai prognozuoja, jog 2018-tieji metai bus iššūkių ir pokyčių kriptovaliutų rinkose metais, Luno vadovai tiki savo sėkme: kompanijos vadovas  ir įkūrėjas Marcus Swanepoel neseniai paskelbė, kad jų platforma iki 2025-ųjų bus pritraukusi net 1 mlrd. vartotojų. Apžvelkime, kaip ir kokiomis priemonėmis ši kompanija ketina pasiekti tokį didelį tikslą.

Luno save pristato kaip globalią organizaciją su į vietinės rinkos vartotoją orientuotu požiūriu. Kompanija šiuo metu turi padalinius Londone, Singapūre ir Keiptaune, kuriuose dirba daugiau kaip 200 technologijų ir finansų ekspertų iš įvairių šalių. Visi šie žmonės dirba siekdami vieno pagrindinio tikslo – suteikti galimybę ne milijonams, bet milijardams žmonių pirkti pagrindines kriptovaliutas – Bitcoin ir Ethereum.

Kompanija buvo įkurta ir savo veiklą pradėjo dar 2013 metais Singapūre, tačiau tuo metu jos pavadinimas buvo kitas. Iš pradžių ji buvo pavadinta Bitx, tačiau šis pavadinimas vėliau buvo pakeistas į patrauklesnį bei vartotojams labiau įsimenamą – Luno. Kompanija teikia kriptovaliutų biržos ir keityklos paslaugos Nigerijoje, Pietų Afrikoje, Malaizijoje, Indonezijoje, Jungtinėje Karalystėje ir dar 35-ios kitose Europos šalyse. Į Luno akiratį pateko ir Lietuva. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių Luno siekia pritraukti kuo daugiau klientų iš Lietuvos – ypač didelis Lietuvos potencialas kriptovaliutų srityje. Trys iš didžiausių pasaulio ICO projektų yra sukurti lietuvių, Lietuvos bankas paskelbė apie planus sukurti nuosavą blockchain projektą – LBchain. Be to, pirmasis Europoje tarptatautinis blockchain centras (Blockchain Centre Vilnius), siekiantis suvienyti technologijos entuziastus ir ją naudojančius verslus, įkurtas taip pat Lietuvoje.

Kuo išsiskiria Luno?

Luno teikia panašias į kitų kriptovaliutų keityklų ir kriptovaliutų piniginių paslaugų teikėjų paslaugas, tačiau dažnai Luno paslaugos prieinamos gerokai platesniam vartotojų ratui iš viso pasaulio. Pavyzdžiui, Coinbase paslaugas teikia 32-ejose šalyse, kai tuo tarpu Luno platforma naudojama mažiausiai 40-yje šalių. Reikėtų paminėti, kad Lietuvoje šiuo metu Coinbase paslaugos išvis neteikiamos. Be to, skirtingai nei kiti keityklų ir piniginių paslaugų teikėjai, Luno taip pat palaiko ir papildomus perlaidų būdus, tokius kaip Interbank, GIRO/IBGT, EFT, SEPA, įprastą bankinį pavedimą bei kitus, priklausomai nuo šalies, kurioje yra klientas. Tad klientai iš Lietuvos, naudodamiesi Luno paslaugomis, šiuo metu galėtų atlikti SEPA perlaidas.

Luno taip pat išsiskiria ir nedideliais komisiniais mokesčiais. Piniginių lėšų įskaitymas į Luno platformoje esančią vartotojo sąskaitą yra nemokamas, o pinigų  pervedimas į sąskaitas, esančias kredito ar kitose mokėjimo paslaugas teikiančiose įstaigose (bankų), kainuoja tik 0.3 EUR. Verta paminėti, kad minimali pavedimo į Luno sąskaitą suma yra tik 1 eur, tad išbandyti šią platformą gali beveik bet kas. O pirkti kriptovaliutą taip pat suteikiama galimybė nuo 1 eur sumos. Kitose keityklose minimalūs komisiniai mokesčiai gali siekti net keletą eurų už kiekvieną operaciją, o kai kuriose iš jų mokesčių dydis priklauso nuo operacijos sumos, nes tokios keityklos taiko fiksuotą procentine išraiška išreikto mokesčio dydį. Bitcoin parsisiuntimas iš Luno gali kainuoti 0.0002 BTC arba būti nemokamas, priklausomai nuo pasirinkto persiuntimo būdo, o Ethereum – visais atvejais nemokamas.

Luno neseniai paskelbė apie įdiegtą SegWit protokolą, kuris, vaizdžiai tariant, padidina Bitcoinų blokų grandinės pralaidumą. Tai leido dar labiau sumažinti Bitcoin perlaidų komisinius mokesčius. Šį atnaujinimą Luno įsidiegė mažiausiai savaite anksčiau nei prieš tai mūsų minėta Coinbase platforma.

Verta paminėti, kad Luno vartotojo sąsaja taip pat labai išsiskiria iš kitų kriptovaliutų rinkoje įsitvirtinusių prekybos platformų. Ji šiek tiek primena visiems gerai pažįstamą Google įrankių dizainą. Standartizuotos išvaizdos elementai ir naudojimo paprastumas yra tai, ko labiausiai ir tikisi šiandieniniai interneto vartotojai, todėl daugelis vartotojų be didesnių sunkumų iškart lengvai perpras ir galės naudotis Luno vartotojo sąsaja. Vos užsiregistravę į Luno platformą, pamatome tokią vartotojo aplinką:

Luno keityklos vartotojo sąsaja
Luno keityklos vartotojo aplinka, matoma naujam vartotojui

Vartotojo sąsaja su informacija kur fiat valiutos pervedimui, Bitcoin arba Ethereum kainos grafiku bei esminėmis rinkos naujienomis:

 

Luno vartotojo sąsaja atlikus tapatybės patvirtinimą
Luno vartotojo sąsaja atlikus tapatybės patvirtinimą

 

Meniu parinktys:

Luno meniu
Luno meniu parinktys

Lygiai tokį patį vaizdą matome ir Luno mobiliojoje aplikacijoje, tad išlaikomas nuoseklumas ir aiškumas.

Platformos paprastumas pasireiškia ir tuo, kad ji palaiko tik dvi pagrindines kriptovaliutas – Bitcoin ir Ethereum. Šios kriptovaliutos, be abejo, pasirinktos ne atsitiktinai. Šiuo metu jos laikomos bene labiausiai išvystytomis bei saugiausiomis kriptovaliutomis. Naudojant Luno piniginę, galima keisti Bitcoin ar Ethereum ir į nepalaikomas kriptovaliutas, pavyzdžiui Ripple ar Litecoin, tačiau tokiu atveju reikės prieigų prie kitų kriptovaliutų keityklų.

Siekdama būti pasiekiama kuo didesniam vartotojų ratui visame pasaulyje, Luno užtikrina vartotojams galimybę gauti paslaugas ir/ar konsultacijas įvairiomis užsienio kalbomis. Manytina, kad paslaugos ir konsultacijos teikiamos profesionaliai, nes Luno dirba specialistai iš gerai pasaulyje žinomų TOP tech. kompanijų. Daug jos programuotojų dirbo „Google“, „Amazon“, „Morgan Stanley“, „Barclays“ ir kitose pasaulinio lygio bendrovėse.

Luno platforma yra gerai žinoma ir neblogai vertinama tarp kriptovaliutomis prekiaujančių profesionalų remiantis apžvalgomis trustpilot.com svetainėje bei lyginant Luno įvertinimus su kitų žinomų keityklų. Be abejo, reikėtų pačiam vartotojui atsirinkti, kurios apžvalgos yra tikrovę atitinkančios ir konstruktyvios. Mes Luno vertintume kaip vertą dėmesio, sparčiai vystomą ir labai patogią, ypač pradedančiajam kriptovaliutų prekiautojui skirtą platformą, kurioje kriptovaliutas galima pirkti ir už simbolines sumas, pavyzdžiui už prieš tai minėtą 1 eurą.

Kaip ir daugelis kitų kriptovaliutų prekybos platformų, Luno skatina klientus rekomenduoti jos paslaugas savo draugams ar pažįstamiems ir tokiu būdu gauti papildomas pajamas bitcoin pavidalu. Galbūt išmokos nėra labai didelės, tačiau tai kur kas geriau nei visai nieko.

Luno referral sistema
Luno referral sistema

Kaip pirkti kriptovaliutą su Luno?

Klientai, siekiantys nusipirkti Bitcoin ar Ethereum kriptovaliutos, pirmiausiai turi patvirtinti savo tapatybę. Tai įprasta procedūra, kurios Luno laikosi siekdamama užtikrinti “Pažink savo klientą” (angl. “Know Your Client” arba KYC) principo bei pinigų plovimo prevencijos (angl. Anti-Money Laundering arba AML) standartus. Paslaugos, kuriomis gali naudotis klientai, priklauso nuo klientų tapatybės nustatymo lygio, todėl Luno platformoje klientai yra atitinkamai kategorizuojami. Priklausomai nuo nustatytos kategorijos, klientui nustatomos ne tik prieinamų paslaugų rūšys, bet ir konkretūs operacijų limitai.

Mus maloniai nustebino, tai, kad atliekant pirminę registraciją Luno platformoje, pranešimą apie tapatybės patvirtinimą gavome greičiau nei per 12 valandų po reikalingų dokumentų (asmens tapatybės kortelės nuotraukų bei „selfio“) pateikimo. Luno svetainėje nurodyta, kad tapatybės patvirtinimo procesas, priklausomai nuo naujų klientų kiekio, gali trukti iki 5 dienų. Tad, arba mums pasisekė, arba tiesiog šiuo metu, sumažėjus kriptovaliutų rinkos aktyvumui, dokumentų patikrinimo “eilės” sumažėjo. Bet kuriuo atveju procesas truko kur kas trumpiau nei kitų rinkos žaidėjų platformose.

Luno ypatingą dėmesį skiria ir mobiliųjų telefonų vartotojams. Nenuostabu, juk klientų naudojančių telefonus skaičius, ypač besivystančiose šalyse, kas dieną auga. Mobiliosios Luno aplikacijos turėjimas suteikia ir keletą papildomų galimybių. Pirmiausia, tai pranešimų gavimas, pavyzdžiui informacijos apie tapatybės patvirtinimą:

Pranešimas apie tapatybės patvirtinimą Luno mobiliojoje aplikacijoje
Pranešimas apie tapatybės patvirtinimą Luno mobiliojoje aplikacijoje

Be to, Luno turi pranešimų apie kriptovaliutų kainos pokyčius siuntimo funkciją, kuri leidžia vartotojui nustatyti tam tikras kainų ribas kilimo ir kritimo atvejams, o mobiliajame telefone šie pranešimai  greitai pasiekia vartotoją.

Klientams Luno platformoje siūlomi du būdai vykdyti prekybą: biržoje ir momentinio pirkimo/pardavimo. Pastarasis būdas prieinamas Europoje, įskaitant ir Lietuvą. Prekyba biržoje kol kas Europos šalyse neaktyvuota, todėl jos privalumų ar trūkumų neapžvelgiame. Anot Luno, šiuo metu kompanija siekia padidinti klientų kiekį Europoje iki tokio lygio, kad prekyba biržoje taptų pakankamai likvidi, tad kai tai taps prieinama ir mums, būtinai pasidalinsime įžvalgomis.

Saugumas

Luno platformoje šiuo metu yra naudojamas 2FA (angl. 2 Factor Authentication) saugumo metodas, suteikiantis pakankamą apsaugą kasdieniniam paltformos naudotojui. Patogiam ir greitam prisijungimui galima naudoti Google bei Facebook paskyras. Visgi didelį dėmesį saugumui visuomet turėtų skirti ir pats vartotojas, nes būtent jo paties elgsena internete bei turimo kompiuterio apsaugos lygis lemia bet kurios kliento naudojamos sistemos saugumą.

Luno 2FA prisijungimo sąsaja
Luno 2FA prisijungimo sąsaja

Per ne itin ilgą kriptovaliutų gyvavimo istoriją yra žinoma apie įsilaužimus į kriptovaliutų prekybos platformas, kas rodo, kad į daugumą, netgi pačių didžiausių ir iš pažiūros saugiausių kriptovaliutų keityklų gali būti įsilaužta. Luno palaiko tik dvi kriptovaliutas, todėl dėmesys joms, naujausių atnaujinimų diegimas bei vidinių sistemų priežiūra gali būti labiau koncentruota, lyginant su tomis keityklomis, kurios prekiaujama didesniu kiekiu kriptovaliutų, o tai teoriškai galėtų suteikti ir didesnį pačios Luno sistemos saugumą.

Šiai dienai nėra žinoma apie jokius įsilaužimo atvejus į Luno platformą ir reiktų tikėtis, jog tokių įsilaužimus nebus ir ateityje.

Iššūkiai, su kuriais susiduria Luno

Luno sėkmingai siekia savo tikslų, tačiau kaip ir bet kuri kita veržli kompanija kriptovaliutų pasaulyje patiria įvairių iššūkių. Neseniai viešoje erdvėje buvo paskelbta apie Luno platformos sąskaitos įšaldymą, inicijuotą Malaizijos mokesčių pareigūnų. IRB (Inland Revenue Board) institucija nusprendė patikrinti su Malaizijos klientų atliktais mokėjimais susijusiusius dokumentus ir kitą informaciją, tokią kaip jų identifikacija, depozitus/pinigų išgryninimus bei transakcijas. Toks patikrinimas buvo inicijuotas po to, kai BNM (Bank Negara Malaysia) – centrinis šalies bankas priėmė virtualios valiutos reguliavimo gaires. Vertinant kriptovaliutų reguliavimo priemonių pritaikymo kitose valstybėse praktiką, tokie Malaizijos valstybės institucijų veiksmai nenustebino, nes panašių kriptovaliutų sureguliavimo priemonių bei metodų ėmėsi arba ketina imtis ir kitų valstybių centriniai bankai, tad tokie patikrinimai greitu laiku gali tapti įprasta verslo dalimi.

Nepaisant aukščiau paminėtų trukdžių, Luno klientai iš Malaizijos gali ir toliau prekiauti Bitcoin ir Ethereum kriptovaliutomis, naudodamiesi jau esamus fiat pinigų depozitais, tačiau perlaidų kol kas atlikti negali. Tuo tarpu keityklos veikla didesnių padarinių nejaučia.

Luno patvirtino, kad aktyviai bendradarbiauja su Malaizijos institucijomis ir pareigūnais bei siekia, kad nepatogumai, su kuriais susiduria klientai šio patikrinimo metu būtų pašalinti kuo įmanoma greičiau.  Luno teigia, kad Malaizijos institucijoms yra žinoma, jog privačios lėšos laikomos Luno sąskaitoje priklauso jų klientams, bei tikina, kad visi vartotojų finansai ir kriptovaliutos yra saugūs.

Ką Luno kalba patys apie save – Interviu

Norėdami daugiau sužinoti apie šią įmonę, jos įkūrėjus bei kitas įdomias detales, uždavėme Luno atstovams keletą papildomų klausimų, į kuriuos jie sutiko atsakyti. Dalinamės atsakymais iš pirmų lūpų.

Kokią kriptovaliutų ateitį mato Luno? Kokia Luno vizija?

Mes tikime, kad decentralizuotos virtualios valiutos, tokios kaip „Bitcoin“ ir „Etereum“, pakeis požiūrį į pinigus ir jų naudojimą: taps prieinamos pigesnės, greitesnės ir patikimesnės transakcijos; atsiras daugiau privatumo ir laisvės; ženkliai pagerės vartotojų patirtis naudojantis įvairiomis mokėjimų platformomis; atsiras daugiau lygybės, suteikiant visiems pasaulio gyventojams galimybę naudotis unifikuota finansų sistema, nepaisant jų gyvenamosios vietos.

Šiandien esame viena lyderiaujančių pasaulio virtualių valiutų kompanijų, turinti didesnę nei 200 technologijų ir finansų ekspertų komandą, veikiančią 40-yje šalių ir 3-uose kontinentuose. Mūsų siūlomos paslaugos ir produktai padeda saugiai ir paprastai laikyti, pirkti, naudoti kriptovaliutas bei mokytis šioje srityje, naudojantis tokiais instrumentais, kaip „Bitcoin“ ir „Ethereum“. Mūsų vizija – įgalinti milijardus žmonių įsigyti ir aktyviai naudotis kriptovaliutomis.

Kodėl „Luno“ koncentruojasi į „Bitcoin“ ir „Ethereum“ valiutas? Kodėl platformoje nėra kitų valiutų, kaip pavyzdžiui „Litecoin“?

Turėdami didelę patirtį, išanalizavome ir išbandėme ir kitas kriptovaliutas, tačiau dauguma jų nusivylėme. Mūsų susirūpinimą kelia ribotos kitų kriptovaliutų panaudojimo galimybės, branda, išplitimas bei  pakankamo saugumo lygio nebuvimas.

Taip pat mes turime didelį kiekį vartotojų, kurie nori patogiausio ir patikimiausio kelio susipažinti su populiariausiomis kriptovaliutomis bei kuriems kitos alternatyvios valiutos yra mažiau aktualios. Mes vertiname galimbes įdiegti palaikumą papildomoms kriptovaliutoms, bet svarbu pažymėti, kad negalime suteikti prieigos prie visų jų, tačiau vartotojai gali lengvai konvertuoti Luno piniginėje laikomus „Bitcoin“ ar „Ethereum“ į norimas kriptovaliutas kitose platformose.

Matome, kad „Luno“ kilo idėja sukurti panašų dizainą į matomą „Google“ įrankiuose. Kodėl?

Atvaizdavimas yra mūsų prekės ženklo pokyčiio dalis. Anksčiau „Luno“ buvo vadinama „BitX“, kol supratome, kad pagrindiniai mūsų klientai yra paprasti žmonės. Dauguma panašių kompanijų turi labiau techninius pavadinimus ir informacijos atvaizdavimo variantus ir „BitX“ buvo ne išimtis. Norėdami, kad mūsų produktas būtų prieinamas ir suprantamas kiekvienam, o ne tik siaurai žmonių grupei, nusprendėme supaprastinti savo vardą bei platformą, kad suteiktume patogius sprendimus kiekvienam vos keliais paspaudimais. Mes nuolat tobuliname produktą ir stengiamės įsiklausyti į vartotojų poreikius. Galime teigti, kad platforma sukurta remiantis vartotojų atsiliepimais.

Kas yra pagrindiniai „Luno“ konkurentai pasaulyje ir Europoje? Kuo Jūs išsiskiriate?

Yra daug kompanijų, siūlančių virtualių valiutų „pinigines“, kaip pavyzdžiui „Coinbase“ ar „Blockchain“. Apie išskirtinumo klausimą mes paliekame spręsti mūsų vartotojams, tačiau daug investuojame į klientų aptarnavimą ir saugumą, siekdami pasiūlyti geriausias paslaugas, kokias tik galime. Šiuo metu turime daugiau nei 1,6 mln. vartotojų visame pasaulyje, kurie yra mūsų sunkaus darbo įrodymas. Mūsų vertinimai „Google Play Store“ ir „Apple App Store“ įrodo, kad teikiame puikias paslaugas.

Mūsų nuomone, kiekvienas rinkos dalyvis, siekiantis edukuoti žmones ir suteikiantis aukštos kokybės paslaugas, yra mūsų partneris, nes mūsų misija yra viena – pakeisti finansų sistemą ir padaryti kriptovaliutas prieinamas visiems.

Kokia yra „Luno“ tikslinė auditorija atsižvelgiant į žmogaus profilį ir jo geografinę lokaciją?

Įprastai mūsų klientai buvo 25-35 metų vyrai, bet situacija per pastaruosius metus pasikeitė. Pastebėjome didelį moterų ir vyresnės kartos gyventojų susidomėjimą „Bitcoin“ ir kitomis virtualiomis valiutomis. Džiaugiamės matydami, kad mūsų pastangos orientuotis į paprastumą atsiperka.

Geografiškai mes kuriame globalią kompaniją, kuri tarnauja vartotojams skirtinguose kontinentuose. Šiuo metu mes esame prieinami Europoje, Afrikoje ir Azijoje. Neseniai startavome Europoje ir tikimės, kad pavyks plėstis, įskaitant ir Lietuvą.

Ar kompanija siekia investicijų?

2017-ųjų spalį mes pritraukėme investicijas iš „Balderton Capital“ ir „Digital Currency Group“. Anksčiau esame sulaukę investicijų iš „Naspers“. Turime finansinį palaikymą, todėl vietoje naujų investicijų paieškos, mes koncentruojamės į produkto ir paslaugų tobulinimą.

Kas yra „Luno“ įkūrėjai ir kiek laiko jie yra su kriptovaliutomis susijusiame versle?

„Luno“ sumanytojai – Marcus (CEO), Timothy (CTO) ir Carel (atsakingas už veiklą, susijusią su techniniais klausimais). Marcus turi didelę patirtį finansų sektoriuje ir yra „Luno“ vadovas nuo 2013-ųjų. 5-eri metai patirties dirbant virtualiųjų valiutų sektoriuje daro jį tikru veteranu. Jis visuomet tikėjo pozityviais pokyčiais, kuriuos pasauliui gali atnešti technologijų vystymasis. Marcus daugiau kaip dešimt metų dirbo pozicijose, susijusiose su finansais besivystančiose rinkose, o Luno kompanijoje šias patirtis panaudojo siekdamas prisidėti prie naujos kartas finansinių paslaugų kūrimo.

Kaip sekasi verslas? Ar galite pasidalinti įdomiomis detalėmis su skaitytojais?

Veiklą vystome sėkmingai ir esame labai patenkinti plėtra. Turime 1,6 mln. vartotojų, kurie reguliariai naudojasi mūsų platforma ir mobiliąja aplikacija. Apytiksliai 25 proc. vartotojų aplikacija naudojasi keletą kartų per dieną prekiaudami kriptovaliutomis ar tiesiog tikrindami jų kainą.

Štai Lietuvoje mes esame kol kas kelionės pradžioje, bet susidomėjimas – vienas didžiausių lyginant su kitomis rinkomis, įskaitant Aziją.

Ar galite pakomentuoti įvykius Malaizijoje?

Kol kas Malaizijoje institucijų vykdomi tyrimai dar vyksta ir mes savo vartotojus stengiamės nuolatos informuoti skelbdami informaciją savo internetinėje svetainėje.

Jau nuo savo veiklos pradžios prieš penkerius metus nuolatos susiduriame su panašiais iššūkiais ir turbūt su jais dar susidursime ir ateinančius penkerius metus – tai yra tiesiog rinkos, kurioje veikiame, ypatumas. Kiekvieną kartą, ištikus panašiai situacijai, mes gauname daug vertingų pamokų: ne tik sprendžiant problemas, bet ir siekiant užtikrinti jų išvengimą ateityje. Proaktyviai bendraujame su institucijomis palaikydami komunikaciją ir reguliariai su jais susitikdami. Supratome, kad mūsų misija ne tik edukuoti vartotojus apie virtualias valiutas, bet jaučiame pareigą edukuoti ir valstybines institucijas/reguliavimo įstaigas.

Su kokiais bankais „Luno“ bendradarbiauja Lietuvoje?

Lietuvos vartotojai gali saugoti pinigus savo „Luno“ piniginėje naudodami įprastą SEPA pavedimą į mūsų banką Estijoje. Mes neimame jokio mokesčio už tai, o pavedimo trukmė – 24 val. Šiuo metu integruojame ir kitus atsiskaitymų būdus, kurie užtikrins sklandesnį ir greitesnį procesą. Kol kas neturime banko sąskaitos Lietuvoje, tačiau nuolat ieškome daugiau galimybių mūsų vartotojams.

„Luno“ komisiniai palyginus nėra aukšti. Kaip jums pavyksta tokius išlaikyti?

Pinigų įnešimas yra nemokamas, tuo tarpu apmokestinami „Bitcoin“ ar „Ethereum“ įsigijimai bei pardavimai. Mūsų kainos yra konkurencingos rinkoje dėl masto ekonomijos.

Kokia „Luno“ pozicija centrinio bankų atžvilgiu ir jų noro reguliuoti kriptovaliutų rinką?

Mes pritariame reguliavimui ir aktyviai bendradarbiaujame su bankais ir finansų institucijomis. Kol nesame apriboti įstatymų, reguliuojame patys save. t.y. elgiamės taip, lyg būtume pilnai reguliuojami. Tikime, kad kartu su bankais bei kitomis institucijomis galime pasiekti daugiau, jei dirbsime išvien.

 

Kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai

Ar kriptovaliutos yra elektroniniai pinigai?

2018-03-13

Žiniasklaidoje terminai „virtuali valiuta“ ir „elektroniniai pinigai“ dažnai painiojami, todėl vartotojams gali susidaryti įspūdis, jog kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai yra vienas ir tas pats. Visgi, tokia išvada yra klaidinanti. Nors kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai turi nemažai panašumų, tačiau neturėtų būti tapatinami.

Kaip žinia, kriptovaliutų statusas kol kas teisės aktais galutinai nėra apibrėžtas. Galbūt dėl šios priežasties kriptovaliutas bandoma apibrėžti ir analizuoti, ieškant analogų ir remiantis kitais galiojančiais teisės aktais, įskaitant ir jau mūsų minėtų elektroninių pinigų rinką reguliuojančius teisės aktus.

Elektroninių pinigų požymiai, kuriuos atitinka kriptovaliutos

Lietuvoje elektroninių pinigų naudojimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymu. Šis įstatymas numato, jog elektroniniais pinigais yra laikoma į apyvartą išleidžiama vertė, turinti tokius požymius:

  • laikoma elektroninėse laikmenose;
  • skirta atlikti mokėjimo operacijoms;
  • priimama asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų leidėjai (institucija A išleido elektroninius pinigus, kuriais gyventojai gali atsiskaityti ne tik už institucijos paslaugas, bet ir įsigyti daiktus/paslaugas, parduodamus šalyje).

Dauguma kriptovaliutų (pvz., Bitcoin, Etherium, Litecoin, Monero, Zcash, Tether ir kt.) neabejotinai tenkina pirmuosius 2 aukščiau paminėtus elektroninių pinigų požymius, t.y. jos yra laikomos elektroninėse laikmenose (pvz., elektroninėse kriptovaliutų piniginėse) ir yra naudojamos įvairioms mokėjimo operacijoms atlikti – įsigyti prekes, konvertuoti į kitas valiutas ir panašiai.

Ar kriptovaliutos atitinka elektroninių pinigų trečiąjį požymį?

Į šį klausimą atsakyti jau sudėtingiau. Daugumos kriptovaliutų veikimas pagrįstas decentralizuotumu ir jas gaminti (kasti) gali bet kas, turintis kompiuterį. Kriptovaliutų kasėjai teoriškai galėtų būti laikomi tiek kriptovaliutų leidėjais, tiek ir naudotojais. Toks kriptovaliutų kasėjų vaidmens interpretavimas reikštų, kad kriptovaliutos neatitinka trečiojo elektroniniams pinigams keliamo reikalavimo. Bet, ar iš tiesų teisinga kriptovaliutų kasėjus laikyti virtualių pinigų leidėjais? Galbūt kriptovaliutos leidėju reikėtų laikyti tik tokios kriptovaliutos kūrėją? Jeigu vadovautumėmės pastarąja prielaida (kriptovaliutos kūrėjas = kriptovaliutos leidėjas), būtų galima teigti, kad kriptovaliutos atitinka ir trečiąjį požymį.

Ar kriptovaliutos gali būti prilygintos elektroniniams pinigams?
Ar kriptovaliutos gali būti prilygintos elektroniniams pinigams?

Tačiau šioje vietoje svarbu paminėti, kad įstatymas taip pat numato ir specifinius reikalavimus, taikomus elektroninių pinigų leidėjams. Elektroninių pinigų įstaiga gali būti AB (akcinė bendrovė) arba UAB (uždaroji akcinė bendrovė), kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija. Lietuvoje elektroninius pinigus gali leisti daugiau kaip 10 rinkos dalyvių. Kaip pavyzdį pateikiame Lietuvoje gerai žinomą mokėjimų sistemą – Paysera, kuri elektroninių pinigų įstaigos licenciją gavo 2012 metais.

Vienas iš elektroninių pinigų įstaigos pavyzdžių Lietuvoje yra Paysera
Vienas iš elektroninių pinigų įstaigos pavyzdžių Lietuvoje yra Paysera

Tikriausiai, dauguma kriptovaliutų kūrėjų tokios licencijos net neturi. Be to, daugumos kriptovaliutų kūrėjai yra fiziniai asmenys, kas vėl rodo, kad kriptovaliutų leidėjas neatitinka įstatyme numatytų normatyvų. Aišku, šie neatitikimai galėtų būti lengvai išsprendžiami įstatymų leidėjui praplėtus subjektų ratą, kuriems leista užsiimti elektroninių pinigų leidimu. Bet ir tokie pakeitimai nebūtų pakankami. Kol kas atsiskaitymo kriptovaliutomis galimybės yra gan ribotos. Daugeliu atveju mums įprastoje aplinkoje (parduotuvės, kavinės, paslaugų sektorius ir pan.), kriptovaliutos, kaip atsiskaitymo priemonė, vis dar nėra priimtina.

Reikėtų paminėti ir tai, kad kai kurios kriptovaliutos galimai tenkina tik vieną elektroniniams pinigams taikomą kriterijų arba tie požymiai nėra ryškūs. Tokie kriptovaliutų tarpusavio skirtumai taip pat nulemia tai, kad teisės aktais jau apibrėžtus analogus bendrai visoms kriptovaliutoms pritaikyti neįmanoma ir dėl jų specifiškumo būtini atskiri įstatymai, kuriais būtų reguliuojama kriptovaliutų rinka. 

 

ES centrinio banko pozicija dėl kriptovaliutų ir elektroninių pinigų tapatinimo

ES centrinis bankas dar 2012 m. pareiškė gan griežtą poziciją, kad Bitcoin neatitinka esminio elektroniniams pinigams keliamo reikalavimo – kriptovaliutos nėra padengtos centrinio banko pinigais. Tikėtina, kad tokios pozicijos ES centrinis bankas laikosi ir kitų kriptovaliutų atžvilgiu. Elektroniniai pinigai išleidžiami jų leidėjams gavus piniginių lėšų iš savo klientų. Tokiems klientams pareikalavus, elektroninių pinigų leidėjas yra įpareigotas išpirkti išleistus elektroninius pinigus nominaliąją pinigine verte. Tuo tarpu pareigos išpirkti kriptovaliutas nėra ir tikriausiai negali būti.

Šiuolaikiniame pasaulyje vis dar įprasta teisėta atsiskaitymo priemone laikyti tik centrinių bankų leidžiamus pinigus arba kitas priemones, kurios gali būti išreikštos tokių pinigų verte, todėl ES centrinio banko pozicija dėl kriptovaliutų ir elektroninių pinigų santykio neturėtų stebinti. 

Pagrindiniai Bitcoin ir elektroninių pinigų skirtumai

Siekiant detaliau aptarti kriptovaliutų ir elektroninių pinigų skirtumus, kaip pavyzdį toliau analizuosime labiausiai pasaulyje paplitusią kriptovaliutą  – Bitcoin. Analizuoti šią kriptovaliutą pasirinkome ir dėl to, kad ji bene labiausiai atitinka prieš tai aptartus elektroninimas pinigams keliamus kriterijus.

Pagrindinius Bitcoin‘o, kuris yra virtuali valiuta, ir el. pinigų skirtumus pamėginome išvardinti žemiau nurodytoje lentelėje:

SavybėsBitcoinElektroniniai pinigai
PrieinamumasApribotas interneto ryšiuPakanka turėti elektroninį prietaisą, pvz.: mobiliojo telefono
VertėPriklauso nuo paklausos ir pasiūlosVertė lygi fiat valiutai, iškeistai į elektroninius pinigus
Vartotojo IDAnonimasVartotojų identifikacija yra būtina
GamybaMatematiškai „kasamas“ naudojant tinkląVirtualiai išleidžiamas tam tikros institucijos
LeidėjasBendruomenėLegalus el. pinigų leidėjas
ReguliavimasKol kas menkai reguliuojamaĮprastai reguliuojami centrinio banko

Bitcoin ir elektroninių pinigų skirtumus taip pat galime įžvelgti ir analizuodami įprastines mokėjimo operacijas:

OperacijaBitcoinElektroniniai pinigai
KonvertavimasNorint atlikti tam tikrus mokėjimus Bitcoin valiuta, pirmiausia, turimą fiat valiutą reikia konvertuoti į Bitcoin online keityklų pagalba.Konvertavimas Norint atlikti tam tikrus mokėjimus Bitcoin valiuta, pirmiausia, turimą fiat valiutą reikia konvertuoti į Bitcoin online keityklų pagalba. Vartotojas tiesiog 1 dolerį išsikeičia į tą patį 1 dolerį, kuris laikomas elektroninėje piniginėje.
MokėjimaiAtsiskaitant Bitcoin‘ais, atsiskaitymo užklausa išsiunčiama šios valiutos „kasėjų“ tinklui naudojant privatų šifravimo kodą ir tuomet mokėjimas patvirtinimas. Transakcija keliauja per tinklo vartotojus. Atsiskaitant Bitcoin‘ais, atsiskaitymo užklausa išsiunčiama šios valiutos „kasėjų“ tinklui naudojant privatų šifravimo kodą ir tuomet mokėjimas patvirtinimas. Transakcija keliauja per tinklo vartotojus. Atsiskaitant el. pinigais, užklausa keliauja į banką ir iškart siunčiama gavėjui.
Transakcijų užskaitymasTransakcijos užskaitymas atsiskaitant Bitcoin‘ais gali užtrukti bent 10 minučių dėl decentralizuotos „peer to peer“ sistemos, o vartotojo identifikacija yra beveik neįmanoma.Atliekant mokėjimus el. pinigais, vartotojas dažniausiai gauna SMS, patvirtina mokėjimą, o el. pinigų leidėjas kaupia visas atliekamas transakcijas, todėl asmens autorizacija yra galima.

Kriptovaliutų reglamentavimo perspektyvos, vertinant per elektroninių pinigų reglamentavimo prizmę

Elektroniniai pinigai dar vos prieš keletą dešimtmečių įprastame finansų sektoriuje taip pat buvo laikoma naujove. Jų poreikį nulėmė interneto bei įvairių informacinių technologijų vystymasis, kuris skatino elektroninės komercijos atsiradimą bei plėtrą. Ilgą laiką elektroniniai pinigai buvo laikomi tik bankų privilegija. Elektroninių pinigų rinkos reglamentavimas turėjo nemažai trūkumų. ES direktyvos elektroninius pinigus ir/ar su jas susijusius niuansus reglamentavo nevienodai, netgi pateikdami skirtingus elektroninių pinigų apibrėžimus, todėl valstybėse narėse nebuvo vieningo elektroninių pinigų reguliavimo. Didesnis aiškumas elektroninių pinigų reguliavimo srityje, galima sakyti, atsirado visai neseniai, kai 2009 metais buvo priimta ES direktyva 2009/110/EB dėl elektroinininų pinigų įstaigų. Pasakyti, kad šiuo metu elektroninių pinigų reguliavimas yra jau galutinai užbaigta tema irgi negalima, tai kuo puikiausiai parodo ir po minėtos direktyvos sekantys kiti elektroninių pinigų rinkos reguliavimui skirti teisės aktai, kurie tikėtina nebus paskutiniai.

Akivaizdu, kad bet kurios naujovės per ilgesnį laiką nusistovėjusioje tvarkoje įsitvirtina ne taip lengvai ir greitai.  Nepiklausomai nuo to, ar ateityje kriptovaliutos būtų prilygintos elektroniniams pinigams, ar ne, belieka tikėtis, kad kriptovaliutų reguliavimo nereikės laukti dešimtmečiais. Visgi, vertinant, paminėtą elektroninių pinigų „kelią“, išlieka rizika, kad taip laukiamas kriptovaliutų rinkos reguliavimas gali ir neatitikti kriptovaliutų entuziastų lūkesčių, ypač, jei  atitinkamų institucijų požiūris į šios rinkos sureguliavimą bus per griežtas. Tikimybė, kad taip gali nutikti  yra gan didelė. Apie tai galima spręsti ir iš kompetetingų institucijų atstovų išreikštų nuogąstavimų dėl kriptovaliutų panaudojimo neteisėtoms veikoms, tokioms kaip pinigų plovimas. Per pastarąjį dešimtmetį pinigų plovimo prevencijos užtikrinimui ES institucijos skiria itin didelį dėmesį. Na, o kaip suderinti iš prigimties laisvą kriptovaliutų rinką su griežta pinigų plovimo prevencijos užtikrinimo tvarka gali būti nelengvas iššūkis.

Pinigų plovimas - kriptovaliutų reglamentavimo stabdis
Pinigų plovimas – kriptovaliutų reglamentavimo stabdis

Kriptovaliutų reklamos rinka

Kriptovaliutos ir interneto reklamos rinka. Facebook atsisako pajamų iš kriptovaliutų reklamos

2018-02-02

Prasidėjus kriptovaliutų bumui, interneto reklamos rinkoje atsirado nauji, ypač daug investicijų į reklamą nukreipiantys žaidėjai. Didžioji šių investicijų dalis atitenka reklamos gigantams, tokiems kaip Facebook bei Google. Kitą dalį šių investicijų pasidalija įvairios kiti reklamos rinkos žaidėjai, tokie kaip Microsoft, Twitter, Appnexus bei įvairūs į kriptovaliutų reklamą orientuoti reklamos tinklai ar specializuotos svetainės.

Įprastai kriptovaliutų reklama yra susijusi su CO projektais ir ganėtinai agresyviai kviečia investuoti, dažnai yra klaidinanti, tačiau už jos ištransliavimą, kuris, be kita ko, yra dažnai labai silpnai optimizuotas, mokami palyginti itin aukšti įkainiai. Jeigu laikytume, kad Lietuvoje vidutinis reklamos įkainis automatizuotose (RTB) sistemose siekia apie 0.3 eur už CPM (1000 reklamos parodymų), tai ICO ar su kriptovaliutomis susijusios reklamos CPM lengvai pasiekia 1-2 eur ar daugiau. Taip yra todėl, kad kai kurie ICO projektai sugeba per trumpą laiką ir vis dar labai sėkmingai pritraukti didžiules investicijas, tad gali sau leisti reklamai išleisti 100.000 eur ar netgi milijonus.

Anksčiau rašėme apie ICO bei alternatyvias kriptovaliutas.

Internetinės žiniasklaidos atstovams, gyvenantiems iš reklamos pajamų, tokie aukšti įkainiai yra itin viliojantys. Tad dalinai ir dėl šios priežasties ypač sparčiai gausėja įvairių abejotinos kokybės svetainių, blogų, Facebook grupių, skirtų kriptovaliutų tematikai, taip pat šia tema vis daugiau rašo ir didieji interneto portalai. Kitaip tariant visi siekia iš to uždirbti. Visgi Facebook išsiskyrė iš minios.

 

Facebook keičia reklamos politiką kriptovaliutų atžvilgiu

Prieš keletą dienų kompanija Facebook paskelbė keičianti reklamos politiką: nuo šiol bus draudžiami skelbimai, reklamuojantys finansinius produktus ir paslaugas, kurie dažniausiai siejami su klaidinančiomis ar apgaulingomis reklamomis, pavyzdžiui, skelbimai apie binarinius opcionus, pradinių skaitmeninių žetonų platinimą (angl.: ICO) ar kriptovaliutas.

Rob Leathern, kompanijos produktų valdymo direktorius teigia, kad du pagrindiniai „Facebook“ reklamos politikos principai yra saugi ir į žmones orientuota reklama. Pasak jo, klaidinantys ar apgaulingi skelbimai socialiniame tinkle yra nepageidaujami.

„Norime, kad žmonės ir toliau atrastų naujus produktus bei paslaugas naudodamiesi „Facebook“ be baimės būti apgautais ar suklaidintais. Šiandien yra daug nesąžiningai veikiančių kompanijų, reklamuojančių binarinius opcionus, ICO ar kriptovaliutas“, – sako R. Leathern.

Iš naujosios Facebook reklamos politikos:

  1. Draudžiami finansiniai produktai ir paslaugos

Skelbimai neturi reklamuoti finansinių produktų ir paslaugų, kurie dažniausiai yra susiję su klaidinančia ar apgaulinga reklamine praktika, tokia kaip binariniai opcionai, ICO ar kriptovaliutos.

Pavyzdžiai:

  • „Pradėkite prekiauti binariniais opcionais ir gaukite 10 prekybos bonusų be jokios rizikos!“
  • „Spausk čia ir sužinok daugiau apie mūsų kriptovaliutą, kuri leidžia atlikti momentinius mokėjimus į bet kurią pasaulio šalį“
  • „Naujas ICO! Pirk mūsų tokenus su 15 proc. nuolaida dabar!”
  • „Pasinaudok savo senatvės pensijos fondu ir įsigyk Bitcoin‘us dabar!”

Nauja reklamos politika apima ir kitas Facebook platformas

Tokia reklamos politika bus taikoma „Facebook“, „Audience Network“ ir „Instagram“ platformose. Kompanijos atstovas teigia, kad tai tikriausiai neeliminuos visų sukčiavimo atvejų, tačiau bendruomenė skatinama būti budri ir informuoti apie turinį, pažeidžiantį reklamos politiką. Tai žmonės „Facebook“ paskyroje gali daryti spausdami reklamos viršuje, dešinėje pusėje esantį mygtuką.

Šia naujove skatinama toliau tobulinti reklamos politiką siekiant užkirsti kelią nesąžiningiems paslaugų teikėjams pasipelnyti „Facebook“ platformos pagalba.

Ne visa informacija apie kriptovaliutas bus blokuojama

Specialistai pastebi, kad nuo šiol kuriant reklaminius skelbimus žinutės turinys bus ypač svarbus. Nors finansinių paslaugų ir produktų reklama draudžiama, visgi su kriptovaliutomis susijusios konferencijos, susitikimai ar susibūrimai nėra blokuojami.

Pasak rinkos dalyvių, toks „Facebook“ pareiškimas yra dar vienas smūgis klestinčiai, tačiau rimtus sukrėtimus patiriančiai kriptovaliutų rinkai, tačiau neneigiama, kad ja vis dažniau naudojamasi nusikalstamai veiklai vykdyti. Prieš keletą mėnesių pasaulį apskriejo žinia, kad įsilaužėliai iš „Tether Treasury“ pavogė 31 mln. JAV dolerių vertės „Tether“ kriptovaliutą. Nepaisant sukrečiančios žinios, tuometinė Bitcoin‘o vertė rinkoje nenukrito.

Kaip blokavimas paveiks reklamos rinką?

Atsakymas iš tiesų ganėtinai paprastas – visos Facebook reklamos platformai numatytos investicijos apie ICO, kriptovaliutas bei panašiomis temomis bus nukreiptos į kitas reklamos platformas. Pirmiausiai į Google, o taip pat ir į kitas mažesnes, pavyzdžiui Twitter, Linkedin, Microsoft. Tai reiškia, jog daugiau galės uždirbti mažesnieji reklamos rinkos žaidėjai, galbūt daugiau pajamų gaus ir kriptovaliutų tema rašančios svetainės.

Facebook vs Google
Facebook vs Google

Kitas svarbus aspektas yra tam tikra žinutė visuomenei. Jeigu netgi Facebook atkreipė dėmesį į kriptovaliutų fenomeną bei ėmėsi tam tikrų veiksmų siekdami gerų tikslų, visuomenė turėtų labiau atkreipti dėmesį ir į riziką, susijusią su investavimu į kriptovaliutomis. Galutiniai reklamuojamų paslaugų vartotojai yra žmonės, todėl šias naujienas girdėdami, jie taps atsakingesni ir atsargesni, o tai šiek tiek prisidės prie dalies visuomenės edukavimo ir didesnio finansinio atsakingumo. ko taip pat siekia ir Kriptovaliutos.lt projektas. Todėl šį Facebook žingsnį vertiname teigiamai.

 

Bitcoin prognozė, kriptovaliutos 2018

KOKIE FUNDAMENTALŪS VEIKSNIAI LEMIA KRIPTOVALIUTŲ RINKOS POKYČIUS IR KO GALIMA TIKĖTIS 2018 METAIS? (I dalis)

2017-12-23

Kriptovaliutų potencialas ir ateitis šiuo metu vis dar išlieka neapibrėžti. Visų kriptovaliutų kapitalizcija šiais – 2017 –  metais nuo apytiksliai 20 mlrd. dolerių metų pradžioje pasiekė ir viršijo psichologinę 500 mlrd dolerių ribą. Kriptovaliutos 2018 metais neabejotinai išliks dėmesio centre, todėl manoma, kad verta susipažinti kokie veiksniai labiausiai lems pokyčius kriptovaliutų rinkoje.

Kriptovaliutų kapitalizacija ir jos augimas 2017 metais atrodo įspūdingai, tačiau jeigu ją palyginti su kitų finansų rinkų, turto klasių ar įmonių kapitalizacijomis, ji vos pastebima palyginamajame grafike iš howmuch.net:

 

Kriptovaliutų kapitalizacija lyginant su kitomis turto klasėmis, įmonėmis ir kt.
Kriptovaliutų kapitalizacija lyginant su kitomis turto klasėmis, įmonėmis ir kt. (howmuch.net)

 

Ką tai reiškia? Pirmiausia tai, jog kriptovaliutos vis dar yra pradiniame augimo ir paplitimo etape, o jų augimo potencialas, žvelgiant į ateitį,  yra labai didelis. Antra, kriptovaliutos laikomos labiau nišine bei rizikinga investavimo priemone, turinčia daug neišspręstų reglamentavimo, saugumo, patikimumo ir kitų neapibrėžtumų. Atsižvelgiant į tokius neapibrėžtumus, manytina, kad tokio, kaip 2017 metais, kriptovaliutų kapitalizacijos augimo galbūt tikėtis jau nereikėtų.

Viešosiose diskusijose kriptovaliutų rinka dažnai lyginama su XVII amžiaus pradžioje Olandijoje kilusia „Tulpių manija“, tačiau, ar iš tiesų toks palyginimas yra pagrįstas? Pasaulio finansų ekspertai iki šiol nesutaria dėl to,  ar tokį beprecedentį kriptovaliutų augimą laikyti dar vienu dideliu burbulu, ar  visgi kryptinga tendencija,  kurią sąlygoja tos pačios, mums jau gerai žinomos, fundamentalios ekoniminės priežastys bei veiksniai. Nepriklausomai nuo išsiskyrusių nuomonių, visi ekspertai vieningai sutaria, kad kriptovaliutų tema bus aktuali dar ne vienerius metus, kas iš esmės reiškia, kad netgi didžiausieji skeptikai artimiausiais metais kriptovaliutų rinkos žlugimo neprognozuoja. Todėl toliau šiame straipsnyje bus aptariami tie fundamentalūs veiksniai, kurie gali lemti kriptovaliutų, pirmiausiai bitcoin, kainų pokyčius, bei tie, kuriais remiantis galima pagrįstai spėlioti, ko galima tikėtis ateinančiais 2018 metais bei tolimesnėje ateityje.

1. Kriptovaliutų ir pagrindinių finansų rinkų santykis

Jeigu lygintume pagrindinių finansų rinkų ir kriptovaliutų kapitalizacijos augimą, tai, be abejonės, pastarosios išlieka absoliučiu lyderiu. Tokie dideli pelnai gali lemti stambesnių investuotojų atsitraukimą į laukimo ir stebėjimo fazę 2018 metais, o toks atsitraukimas gali tapti lėtesnio augimo priežastimi. Kita vertus, kriptovaliutų rinka paskatino profesionalių investuotojų domėjimąsi išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, susietomis su kriptvaliutomis, tokiomis kaip opcionai ar ateities sandoriai (angl. futures). Tokių išvestinių finansinių priemonių populiarėjimas atinkamai gali prisidėti prie potencialaus bitcoino kainos burbulo formavimosi.

Žemiau pateikiame palyginamuosius grafikus kaip atrodo bitcoin, kitų kriptovaliutų ir finasinių rinkų kapitalizacija 2017 pradžioje ir pabaigoje:

Taip pat kaip atrodo pagrindinių akcijų biržų kapitalizacijos pokyčiai, lyginant juos su kriptovaliutų kapitalizacijos augimu per 2017 metus:

 

Lyginant šiuos grafikas peršasi aiški išvada, kad nepaisant ypač spartaus kriptovaliutų kapitalizacijos augimo, mes dar negalime laikyti šios turto klasės kaip rimta atsvara ar alternatyva tradicinėms akcijų rinkoms bei kitoms turto klasėms. Tačiau reikalau keičiasi, būtent finansų rinkoms vis labiau atkreipiant dėmesį į kripto kapitalo, kaip investavimo priemonės galimybes.

2017 gruodžio 18 dieną didžiausia pasaulio išvestinių finansinių priemonių birža – Chicago Mercantile Exchange (CME) paskelbė apie startuojančią galimybę vykdyti bitcoinų ateities sandorius. Vien žinia apie tai lėmė bitcoin kainos šuolį trumpuoju laikotarpiu. Tai, neabejotinai, drąsus žingsnis, turint omenyje nemažą kiekį šiuo laikotarpių skelbtų centrinių bankų ir kitų reguliuojančių institucijų pranešimų, susijusių su bitcoin rizika.

Vienas iš sunkumų, su kuriuo susiduria stambus kapitalas, bandantis įeiti į kriptovaliutų rinką – pakankamai žemas, lyginant su kitomis finansų rinkomis, kriptovaliutų likvidumas – galimybė greitai iškeisti kritpvaliutą į įprastus pinigus (fiat valiutą) su nežymiu vertės praradimu. Galbūt pagrindinės kriptovaliutos, tokios kaip Bitcoin, Ethereum ar Litecoin bei keletas kitų turi aukštesnį likvidumą, tačiau dauguma kriptovaliutų tuo nepasižymi, todėl investuoti į jas stambesniam kapitalui gali pasirodyti per daug rizikinga.

Bitcoin kainos likvidumą galima įsivaizduoti kaip didelį vandens rezervuarą, kurį nuolat papildo iš didelio pasitikėjimo rezervuaro plūstantys investuotojų pinigai, kai tuo tarpu dalis uždarbiais patenkintų investuotojų savo turimus bitcoinus parduoda. Tikėtina, kad pardavėjai, kainai augant vėl sugrįžta į pirkėjų gretas. Tuo tarpu likvidumo rezervuarą dar palaiko vis augantis kitų (alternatyvių) kriptovaliutų kiekis ir pasitikėjimas jomis, kai bitcoino kaina pasiekia tam tikras aukštumas, o investuotojai mano, kad jau laikas investuoti ir į kitas kriptovaliutas, kurių kaina lyginant su bitcoinu yra išsibalansavusi. Tuo pačiu metu investuojama ir į kasimo (angl. mining) įrangą, tačiau jos įtaką galima vertinti kaip visiškai minimalią. Jeigu šio rezervuaro apačioje esantis „vamzdis“ dėl tam tikrų priežasčių stipriai atsivertų, tai gali lemti bitcoin kainos griūtį. Tokios griūties priežastimi gali bet kada tapti stambaus institucinio investuotojo sprendimas parduoti didelį kiekį bitcoinų. Prevencinių priemonių tokiai griūčiai eliminuoti kol kas nėra, todėl investuotojai, baimindamiesi tokio scenarijaus, ir neskuba įeiti į šią rinką.

Kaip galima būtų įsivaizduoti bitcoin likvidumą
Bitcoin likvidumas tarsi vandens rezervuaras su vamzdžiais (pagal letstalkbitcoin.com)

 

Galbūt kai kurios kriptovaliutos atrodo kaip labai įdomi investicija, tačiau atsiimti investuotus pinigus gali pavykti tik ženkliai nuleidus jų kainą, o užbiržiniai sandoriai kriptovaliutų pasaulyje kol kas yra arba retenybė, arba apie juos yra apskritai mažai žinoma.

Minėta problema gali būti ir, tikėtina, yra sprendžiama, parduodant kriptovaliutą nedidelėmis porcijomis augimo fazėje (bulių rinka), kada investuoja didžioji dauguma smulkių investuotojų ir perkama kainai krentant (meškų rinkoje) arba išliekant stabiliai. Kita vertus labai staigūs ir sunkiai prognozuojami kainų pokyčiai niekas paverčia techninę analizę, todėl pasirinkti tinkamą investavimo momentą trumpam ir vidutiniam laikotarpiui gali būti labai sudėtinga. Dauguma stambių kriptovaliutų investicijų, tokių kaip brolių Tyler ir Cameron Winklevoss, daromos labai ilgam laikotarpiui.

Aukščiau paminėta kriptovaliutų bulių ir meškų rinka su savo ypatumais yra naujas reiškinys investicijų pasaulyje. Stebimi 100% siekiantys kainų pokyčiai per dieną tiek į vieną, tiek ir į kitą pusę. Tokius pokyčius labiausiai lemia spekuliacijos ir labai aukšti dažnai visiškai nepatyrusių investuotojų lūkesčiai. Kriptovaliutų entuziastai pasakoja istorijas net apie pensininkus atėjusius į banką ir norinčius investuoti į „kažkokius kripto pinigus, apie kuriuos pasakojo anūkas ir labai daug neseniai uždirbo“. Tokie, per daug neįsigilinę į šią naują sritį investuotojai, kriptovaliutas greitai nusiperka, tačiau lygiai taip pat greitai jas ir parduoda.

Šioje vietoje verta prisiminti garsaus investuotojo Warren Buffett žodžius, žinomus finansų pasaulyje: „Bijokite, kai kiti tampa godūs ir būkite godūs, kai kiti bijo“ (angl. Be fearful when others are greedy and be greedy when others are fearful). Visgi nemažai kriptovaliutų rinkos naujokų  elgiasi priešingai nei pataria W. Buffett. Pats šviežiausias to pavyzdys – staigus bitcoin kainos kritimas iki mažiau nei 10.000 eur 2017 m. gruodžio 22-ąją, kuris, kaip manoma, susijęs ir su nepatyrusių investuotojų baimėmis ir išsipardavimais. Tikėtina, kad šia situacija sugebėjo pasinaudoti ir kiti investuotojai, pamatę progą kriptovaliutų nusipirkti „su nuolaida“.

 

Prognozė 2018 m. Kitas metais situacija, vargu, ar stipriai keisis, todėl tikėtina, kad stebėsime daug įdomių kriptovaliutų kainų pokyčių. Augantis visuomenės susidomėjimas šia nauja turto klase bei kitos fundamentinės priežastys kainą turėtų ir toliau auginti. Kainos prognozė 2018 metų pabaigoje svyruoja nuo kiek daugiau nei 20.00024.000 dolerių iki 50.000 dolerių bei daugiau

2. Politinis klimatas ir pokyčiai visuomenėje

Kalbant apie politinę situaciją, reiktų paminėti, kad ji didesnę įtaką daro tradicinių turto klasių, pavyzdžiui NT, kainų pokyčiams. Stabili politinė situacija lemia ekonomikos ir tuo pačiu akcijų kainų augimą, o priešinga situacija gali išprovokuoti įvairias krizes. Kriptovaliutų rinkoje, atrodo, kad gali būti ir priešingai. Filosofinė kriptovaliutų idėja – decentralizuotas veikimas, nepavaldumas ir laisvė koreliuoja su politikos pasaulyje kairiųjų skelbiamomis idėjomis ir nors kairiųjų sėkmė rinkimuose gali lemti neigiamus pokyčius finansų rinkose, kriptovaliutoms tai kaip tik gali pagelbėti. Kol kas konkrečių ryškių pavyzdžių tokiai hipotezei galbūt ir nėra, tačiau netolimoje ateityje pasaulio nestabilumas arba konfliktai gali lemti kripto pinigų populiarumą, kaip būdą išlikti nepriklausomiems ir neapribotiems nuo centralizuotų valstybinių institucijų.

Šią prielaidą, kad pasaulyje augant priešpriešai tarp tam tikrų valstybių, didėjant netikrumo jausmui, aštrėjant globalinėms problemoms ir augant korupcijai, visuomenė ima vis mažiau pasitikėti politine sistema, patvirtina ir Edelman visuomenės pasitikėjimo tyrimai, į kuriuos paprastai atsižvelgia investuotojai finansų pasaulyje. 2017-tųjų metų Edelman Trust Barometer tyrimo duomenys rodo, jog visuomenės pasitikėjimas pagrindiniais valstybių institutais – verslo, valdžios, nevyriausybinėmis organizacijomis bei žiniasklaida ženkliai krenta. Galima numatyti, kad pasitikėjimo mažėjimas šiais institutais kompensuojamas augančiu pasitikėjimu kitose srityse.

Edelman Trust Barometer 2018
Edelman Trust Barometer 2017

Taigi, susidaręs pasitikėjimo vakuumas tikėtina gali būti dalinai užpildytas ir kriptovaliutų technologijos dėka, juo labiau, kad pagrindiniai kriptovaliutų sėkmės ramsčiai ir yra atvirumas (transparency), pasitikėjimas (trust), nepriklausomumas ir decentralizacija. Sistema, kuri suteikia galimybę perkelti dalį žmonių ir verslo ekonominės veiklos į 100% patikimą ekosistemą, lyg ir turėtų susilaukti sėkmės. Kai kurie kriptovaliutų projektai iš esmės vien tik ir siekia išspręsti patikimumo (trust) problemą. Pavyzdžiui lietuviškasis Monetha projektas tikisi šią problemą išspręsti ypač sparčiai augančioje e-komercijos srityje. Žinoma, tik ateitis parodys, ar šis projektas pasieks savo išsikeltus tikslus.

 

Prognozė 2018 m. 2018 metais ir tolimesnėje ateityje tikėtina, kad matysime vis daugiau plačiajai visuomenei siūlomų populistinių „vaistų“ iš politinės sistemos, o finansų pasaulyje stebėsime vis greitesnius ir įdomesnius pokyčius, kuriuose, neabejotinai, svarbus vaidmuo atiteks ir kriptovaliutoms. Tai vėlgi turėtų prisidėti prie bitcoin ir kitų kriptovaliutų kainų augimo.

3. Teisinis reglamentavimas ir Centrinių bankų nuomonė

Kaip ir daugelio kitų rinkų atveju, pagrindinis kriptovaliutų teisinio reglamentavimo tikslas būtų užtikrinti ekonominį stabilumą, nustatyti pusiausvyrą tarp kriptovaliutų rinkos naudos ir galimų rizikų, suvaldyti su tuo susijusias rizikas, sukurti priemones tokioms rizikoms valdyti ir/ar eliminuoti, apsaugoti kriptovaliutų valdytojų ar kitų šios rinkos žaidėjų teises, žinoma, tuo pačiu numatant ir jiems su tuo susijusias pareigas, imtis priemonių pinigų plovimo prevencijai, spręsti mokesčių į valstybių biudžetus surinkimo klausimus ir pan.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kol kas kriptovaliutos aiškiai ir galutinai teisės aktais nėra reglamentuotos, manytina, kad valstybės vengia ir, galbūt, netgi sąmoningai nesiima priemonių aktyviai spręsti reglamentavimo klausimų.

Pavienės valstybės inicijuoja tokių teisės aktų atsiradimą, tačiau tokie teisės aktai, jeigu jie ir priimti (būtų priimti) yra lokalinės reikšmės, t.y. taikomi tik tose konkrečiose valstybėse, tad geriausiu atveju, jie būtų privalomi kriptovaliutų keitykloms ar kriptovaliutų gamintojams, kurie savo veiklos vietą yra įregistravę tokioje valstybėje. Turint omenyje, kad gaminti kriptovaliutas galima bet kur, kriptovaliutų keityklių pasirinkimas yra didžiulis, o, esant tam tikriems lokaliniams apribojimams, veiklos vietą galima lengvai perregistruoti, pavienių lokalinių teisės aktų priėmimas, nesukontroliuos visos kriptovaliutų rinkos.

Na, o kol tokio visuotino teisinio reglamentavimo nėra, reiškiasi vadovaujamasi bendu teisės principu „leidžiama viskas, ko nedraudžia įstatymai“.

Nepriklausomai nuo to, kad specializuotų teisės aktų nėra, kriptovaliutos yra nuolatinė diskusijų tema ir teisės aktų leidėjų rate.  Savaime suprantama, juk augantys kriptovaliutų rinkos skaičiai byloja, kad anksčiau ar vėliau reikės imtis aktyvių veiksmų, siekiant sureguliuoti šią rinką.

Europos centrinio banko atstovai dar šių metų rudenį išreiškė nuomonę, kad Bitcoin ir kitas kriptovaliutas nelaiko valiutomis ir nemano, kad ši rinka kokiu nors būdu kelia grėsmę centrinių bankų pinigų monopoliui. Beveik iš karto po to ECB prezidentas Mario Draghi pripažino, kad visgi neturi galios ir galimybių kontroliuoti bitcoiną. Ar jų nuomonė per šį trumpą, tačiau kriptovaliutų rinkos aktyvumui ypač svarbų, laikotarpį nepasikeitė, nežinia.

 

Prognozė 2018 m. Iš tiesų mažai tikėtina, kad 2018 metais būtų priimtas visuotino pobūdžio (pvz., Europos sąjungoje) teisės aktas, reglamentuojantis kriptovaliutų rinką. Galbūt, teisės aktų leidėjai neskuba tokio teisės akto inicijuoti ne tik dėl to, kad kol kas ši rinka nėra pakankamai išanalizuota, bet ir dėl to, kad tam tikra prasme siekia investuojančiuosius į kriptovaliutas pamokyti dėl, jų nuomone, neatsakingo investavimo, prieziumuodami, kad susidomėjimas kriptovaliutomis ženkliai pasikeis, jei ši rinka patirs reikšmingų nuosmukių, sąlygojančių investicijų praradimą. Visgi, kokios yra tikrosios kriptovaliutų nereglamentavimo priežastys, sužinosime artimiausioje ateityje.

4. Technologijos panaudojamumas versle

Ekspertai teigia, kad su kriptovaliutomis susijusios blockchain technologijos panaudojimo galimybių spektras yra labai platus ir apima ne tik finansų sritį, kuri labiausiai su šia technologija yra susijusi, bet ir komunikacijos, duomenų saugojimo, sveikatos apsaugos, energetikos, kibernetinio saugumo bei daug kitų sričių. Blockchain technologija įgalino naujovišką sutelktinio finansavimo principu veikiantį kapitalo pritraukimo modelį – ICO, kurį kaip įrankį pasitelkusios besikuriančios ir jau veiklą vykdančios kompanijos pritraukia ypač didelį kapitalą plėtrai. Dauguma šių projektų yra idėjų ir testavimo stadijose, nors dalis jų jau turi patikrinta verslo modelį, o blockchain ir ICO pritrauktas kapitalas leidžia išplėsti jų galimybes.

Nors centriniai bankai ir atsargiai vertina kriptovaliutų sritį, tačiau bankai jau pradeda investuoti ir tyrinėti šią technologiją.

Visgi didžiausia sėkmė šiuo metu aplanko tą verslą, kuris gamina blockchain technologijos palaikymui reikalingą įrangą – vaizdo plokštes, ASIC įrenginius bei šią įrangą masiškai kriptovaliutų gavybai (miningui) panaudojančias įmones, suteikiančias prieigą prie kompiuterinių resursų už paslaugą susimokantiems klientams.

Įprastas bitcoinų bei kitų kriptovaliutų panaudojimo būdas yra atsiskaitymo galimybės suteikimas. Žinomiausios kompanijos paskelbusios apie galimybę atsiskaityti bitcoinais yra Microsoft, Expedia, tačiau kai kurios žinomos kompanijos, pavyzdžiui Steam, dėl didelių kainos svyravimų ir atsisakė, bent jau laikinai, mokėjimų bitcoinais galimybės. Lietuvoje bitcoinais galima atsiskaityti perkant TopoCentre, o neseniai paskelbta ir apie galimybę pirkti už kriptovaliutas ir žemės sklypus Aurių miestelyje.

Svarbus bitcoin plitimo ir naudojimo rodiklis yra ir transakcijų skaičiaus augimas. Šių metų pabaigoje transakcijų skaičius per dieną jau siekia virš 300.000.

 

Bitcoin transakcijų augimas
Bitcoin transakcijų augimas (https://blockchain.info)

 

Prognozė 2018 m. Kriptovaliutos 2018 bus vis plačiau naudojamos versle. Pamatysime vis daugiau įdomių verslų, išnaudojančių ir pačią blockchain technologiją, kurių dalis tikėtina bus ir labai sėkmingi. Dar daugiau matysime žlugusių projektų, tačiau tai didelės neigiamos įtakos kriptovaliutų rinkai, o ypač blockchain technlogijai neturėtų daryti. Neigiamą įtaką atsvers vis naujų žaidėjų bei ICO projektų atėjimas į rinką, blockchain paremtų projektų sėkmės istorijos, o tai augins ne tiek bitcoin kainą, kiek daugybės kitų alternatyvių kriptovaliutų ir tokenų kainas.

5. Investicijos į technologijos palaikymą – kasimo (angl. mining) duomenų centrai

Milžiniškos investicijos į kasimo duomenų centrus sufleruoja, kad į kriptovaliutas, kaip į tam tikros rūšies naudingąsias iškasenas, dėmesį atkreipia vis daugiau verslininkų. Toks dėmesys taip pat reiškia, kad tikimasi, jog ši veikla išliks pelninga ir tolimesnės ateities perspektyvoje. Paprastai planuojama, kad investicijos į kriptovaliutų kasimo įrangą atsipirks per 6-12 mėnesių, tačiau bitcoin bei alternatyvių valiutų kainos augimas 2017 metų pabaigoje atsipirkimo laikotarpį sumažino iki 2-3 mėnesių. Tai lėmė dar didesnį kompiuterinės įrangos, ypač vaizdo plokščių, poreikio didėjimą. Tokios paklausos didėjimas netgi sukėlė kompiuterinių žaidimų mėgėjų nepasitenkinimą, kurį lėmė tai, kad nusipirkti naujesnius vaizdo plokščių modelius, kuriais domisi ne tik žaidimų mėgėjais, bet ir kriptovaliutų gamintojai, tapo sudėtingiau.

Spręsdami problemą didieji kompiuterinės įrangos gamintojai, tokie kaip Asus ar Gigabyte bei kiti jau išleido pirmuosius kompiuterių komponentus, skirtus būtent kriptovaliutų kasimui (pvz., vaizdo plokštes, neturinčias jungties su monitoriumi; motinines plokštes, palaikančias net iki 18 jungčių, skirtų vaizdo plokštėms;  ypač galingus maitinimo šaltinius ir pan.).

Kriptovaliutų kasyba susijusi su ypač didelėmis elektros energijos sąnaudomis bei didele šilumos emisija. Tad tokios veiklos sėkmei svarbūs šie du komponentai: prieiga prie pigios elektros energijos bei tinkamas būdas, kaip suvaldyti išsiskiriančią šilumą.

Kriptovaliutų pasaulio žemėlapyje ypač išryškėjo tokios valstybės, kaip Kinija ir Islandija. Kinija – ne tik kompiuterinės įrangos gamintoja, bet ir vienus didžiausių kasimo centrus turinti šalis. Daugiausiai tai lėmė prieiga prie ypač pigios elektros energijos ir galimybė gauti visus reikiamus kompiuterių komponentus iš vietinių gamintojų. Auganti kriptovaliutų, pirmiausiai bitcoin, gamybos koncentracija vienoje šalyje didina kriptovaliutų bendruomenės susirūpinimą dėl esminės bitcoin savybės – decentralizuotos sistemos idėjos susilpnėjimo, o tuo pačiu ir Kinijos valdžios būsimų sprendimų dėl bitcoinų ateities.

Kita vertus Islandija dėl savo atšiauraus ir vėsaus klimato tapo prieglobsčiu kriptovaliutų kasyba užsiimanties projektams, pavyzdžiui genesismining.com, teikiantiems ir kasybos debesyje (cloud mining) paslaugą kiekvienam norinčiam investuoti į kriptovaliutas.  Islandijoje yra galimybė gauti pigesnę elektrą, o jos vėsus klimatas sėkmingai atšaldo kaistančius kompiuterių komponentus.

Lietuva, būdama viena iš pasaulio šalių, turinčių greičiausią internetą, nė kiek neatsilieka ir kriptovaliutų kasimo srityje. Čia veiklą vykdo tokie projektai kaip https://ambermining.com/, http://www.miningunion.com/, https://cloud.kriptovaliutos.org/, taip pat egzistuoja daug viešai nesiskelbiančių projektų, neskaitant gausybės namuose „kasyba“ užsiimančių žmonių.

Kriptovaliutos kasimo veikla daro įtaką ir kriptovaliutų kainai. Siekiama kainą palaikyti tokiame  lygyje, kad kasyba būtų pelninga, o priešingu atveju  – kriptovaliutų kasimo veikla taps nuostolinga. Būtent taip dažnai ir nutinka, tačiau technologija šią problemą dalinai išsprendžia. Priklausomai nuo skrtingų kriptovaliutų algoritmų niuansų, sumažėjus ją kasančiųjų skaičiui, anksčiau ar vėliau valiutos gavyba padidėja likusiems kasėjams, todėl veikla gali tapti vėl pelninga, net jeigu šios valiutos kaina nukritusi.

 

Prognozė 2018 m. Kriptovaliutų kasėjų skaičius 2018 metais tik didės, todėl atitinkamai didės ir investicijos į kriptovaliutų kasimo specializuotos technikos (ASIC) vystymą bei kriptovaliutų kasimui reikalingą kompiuterinę įrangą (vaido plokštes bei kitus komponentus). Manytina, kad atitinkamai didės ir stambių kasėjų inicijuotas manipuliavimas kriptovaliutų kainomis nereguliuojamoje rinkoje, kas gali lemti kriptovaliutų kainų svyravimus artimiausioje ateityje.

6. Technologijos kaštai – elektra

Kriptovaliutų gavybos kaštus (angl. mining), kaip minėta anksčiau sudaro ne tik investicijos į kriptovaliutų gavybos įrangą, bet ir milžiniškas elektros energijos poreikis. Kasybai sunaudojamos elektros energijos kaštai turi dvi medalio puses: dalis elektros energijos suvartojimo lieka konkretaus kasėjo pusėje, tačiau visi pasaulio kasėjai vienu metu sprendžia vieną ir tą patį matematinį uždavinį, už kurį tik vienas kažkuris gauna atlygį už sėkmingą sprendimą. Šiuo atveju nebeskaičiuojame pajamų už transakcijų apdorojimą, kurias gauna visi kasėjai. Tačiau to paties uždavinio sprendimo kaštai visame tinkle yra itin dideli, o tai, vertinant per elektros suvartojimo perspektyvos prizmę, technologiją paverčia ypač neefektyvia. Už šį suvartojimą tam tikra prasme sumoka investuotojai, augant ir pačios kriptovaliutos kainai.

Nemažai kainuoja ir bitcoin transakcijos apdorojimas. Transakciją atliekantis žmogus sumoka šiuo metu ypač aukštus komisinius už transakciją dar ir dėl tinklo „talpos“ ribotumo, siekiančius nuo kelių dešimčių iki netgi 200 dolerių. Papildomai vienos transakcijos elektros energijos kaštai siekia dar 200-250 kWh, kas atitinka apie 20 dolerių.

Viso bitcoin tinklo palaikymui reikalingos elektros energijos suvartojimas artėja link 40 teravatvalandžių per metus. Tad šie elektros energijos kiekiai jau lenkia tokių valstybių, kaip Danija, Bulgarija ar Airija, suvartojamus elektros energijos metinius kiekius. Palyginimui: Lietuvos elektros energijos poreikis yra apie 10 teravatvalandžių per metus.

Bitcoin kasybos energijos kaštų augimas
Bitcoin kasybos energijos kaštų augimas

 

Galime pamėginti įsivaizduoti kiek elektros energijos Lietuvoje sunaudoja kriptovaliutų kasėjai. Padarykime prielaidą, kad Lietuvoje šiuo metu yra įjungta 10.000 vaizdo plokščių, kurių kiekvienos galia yra apie 200 vatų. Šios vaizdo plokštės per parą suvartotų 10.000 x 200 x 24 = 48.000 kWh, per mėnesį suvartojimas siektų 1.440.000 kWh, o per metus – 17.3 GWh. Tokio kiekio elektros energijos kaštai per metus siektų nuo 1 mln. iki 1.8 mln. eurų, priklausomai nuo to, pagal kokį elektros kainos tarifą mokama. Pagal dabartines kriptovaliutų kainas minėtos 10.000 vaizdo plokščių galėtų iškasti vertės už apytiksliai 3-5 mln. eurų, taigi ši veikla, nepaisant didelių energijos sąnaudų išlieka pelninga.

Kokios tikrosios kriptovaliutų kasybos apimtys Lietuvoje yra sunku pasakyti, tačiau galima spėti, kad jų suvartojama elektros dalis nesiekia daugiau kaip 1%, o pagal mūsų prielaidą tėra apie 0.17%. Kita vertus ši procentinė išraiška labai panaši į pasaulinę bitcoin suvartojamą elektros energijos procentinę išraišką – 0.16% (nuoroda) https://digiconomist.net/bitcoin-energy-consumption, todėl tikėtina, kad esame arti tiesos.

Bitcoin kasybos elektros energijos sąnaudos pasaulyje
Bitcoin kasybos elektros energijos sąnaudos pasaulyje

Prognozė 2018 m. Nors kriptovaliutos susilaukia nemažai kritikos dėl to, kad jos nėra pakankamai „žalios“, jų suvartojama elektros energija šildo planetą, kai tos elektros gamyba dar ir teršia aplinką, kol kas būtų per drąsu teigti, kad tai galėtų turėti neigiamos įtakos kriptovaliutų kainai ar visais kriptovaliutų rinkai 2018 metais ar artimoje ateityje. Šiuo metu kitos pramonės šakos suvartoja kur kas daugiau elektros energijos. Bitcoin ir kitos kriptovaliutos, siekdamos spręsti tam tikras žmonių ir verslo veiklos problemas, galimai netgi kompensuoja išnaudotos energijos kaštus.

 

2-ojoje straipsnio dalyje nagrinėsime keletą kitų ne mažiau svarbių fundamentinių priežasčių, kurios vienaip ar kitaip lems bitcoin ir kriptovaliutų kainų pokyčius ateityje. Nagrinėsime šiuos aspektus:

  1. Alternatyvių valiutų augimo perspektyva ir įtaka bitcoinui
  2. Tolimos ateities lūkesčiai – kapitalizacija virš 50 trilijonų?
  3. Technologijos padėtis per Gartnerio lūkesčių (hype) ciklo perspektyvą
  4. Kriptovaliutos žiūrint per techologijos įsisavinimo gyvavimo ciklą
  5. Kriptovaliutų vaidmuo socialiniame gyvenime
Technologijos evoliucija per per Gartnerio lūkesčių (hype) ciklus
Technologijos evoliucija per per Gartnerio lūkesčių (hype) ciklus

——————–

Ši apžvalga ir prognozės skirta supažindinti besidominčią auditoriją su kriptovaliutų rinkos situacija bei galimais scenarijais ateityje. Tai nėra finansinė konsultacija, siūlymas pirkti ar parduoti kriptovaliutas, tokenus ar kitas susijusias finansines priemones. Skaitytojas išlieka atsakingas už savo prisiimtą su investavimu susijusią riziką.

——————–