Austrų mokykla ir bitcoin

Ką bendro turi kriptovaliutos ir austrų ekonomikos mokykla?

2018-07-11

Viso pasaulio iškiliausius mąstytojus, praturtinusius ekonomikos mokslą, iš esmės galima suskirstyti į tuos, kurie atstovauja dominuojančią neoklasikinę paradigmą, ir tuos, kurie aršiai ją kritikuoja. Pastarieji priklauso XIX–XX amžių sandūroje susiformavusiai austrų ekonomikos mokyklai, kurios pamatiniais dinamiškos ir laisvos rinkos sampratos principais grįsta ir kriptoekonomika. Todėl jeigu palaikote kriptovaliutas, vadinasi, mąstote kaip austrų ekonomikos mokyklos šalininkas.

Prieštarauja socialiniam teisingumui

Austrų ekonomikos minties tradicija, neretai manoma, yra atskaitos taškas intelektinei revoliucijai. Jos plėtros pradininku laikomas Karlas Mengeris. Pagrindinis jo studijų tyrimo objektas ne struktūros, kaip buvo tapę įprasta, bet individualus žmogus kaip verslininkas bei kaip vartotojas. K. Mengerio kritika nukreipta į tokias panacėjas kaip socialinis teisingumas, kuris vadovaujasi žmonių skirstymu į struktūras, apibendrintais elgesio modeliais, ir tuo, kad jų „tvarkai“ palaikyti reikia centrinio planuotojo, strateguojančio, kaip viskas bus. Neva jūs dirbsite, užsidirbsite, mokėsite mokesčius, gausite gydymą, išsilavinimą, kitas privilegijas, ir tokiu būdu vyraus teisybė.

Carl Menger
Carl Menger

Austrų mokyklos pradininkas, užuot palaikęs dalinai arba totaliai centralizuotą tvarką, kalbėjo apie spontanišką rinkos tvarką. Pasak jo, nėra ir negali būti vieno viską išmanančio proto ar institucijos, kadangi žmonių generalizavimas neefektyvus – visi esame su skirtingomis patirtimis ir pasaulėžiūromis.

Dėl šios priežasties niekam, siekiančiam tvarkyti ar kištis į visuomenę, logiškai net neįmanoma įgyti visos informacijos arba žinių, kurios leistų tenkinti siekį visiems „pagerinti“ socialinę tvarką. Ekonomikos Nobelio premijos laureatas Friedrichas von Hayekas socializmą vadino intelektine klaida ar logine negalimybe.

Friedrich von Hayek
Friedrich von Hayek

Žmonės patys, be trečiosios šalies įsikišimo geba bendradarbiauti ir organizuotis. Dėl to viską apimančios valdžios, tam, kad žmonės priimtų teisingus sprendimus, austrų ekonomikos minties šalininkų teigimu, nereikia. Minimali valdžia, tradicijos sekėjų nuomone, yra įmanoma ir veikia netgi geriau, nes instituciniai įstatai neatima teisės žmonėms patiems spręsti ir neiškreipia jų sprendimų. Tokį organizavimo būdą galima būtų pavadinti netvarkinga tvarka.

Prieštarauja monetarinei politikai

Austrų mokykloje būtent Ludwigui von Misesui geriau negu kam kitam pavyko spontaniškos rinkos sampratą pritaikyti naujoms sritims, kur ji dar nebuvo taikyta. L. von Misesas pastūmėjo austrų teorijos plėtrą į pinigų, kredito bei ekonomikos ciklų, dėl kurių apkaltino monetarinę politiką, problematiką.

Ludwig von Mises
Ludwig von Mises

Problemų, pasak jo ir jo pasekėjų, kyla kai dėl manipuliavimo pinigais bankų sistemai didinant kreditą be realių santaupų verslininkams suteikiami papildomi finansiniai ištekliai (nauji pinigai), kuriuos jie panaudoja realiai investuodami, tarsi santaupų visuomenėje būtų padaugėję, nors iš tikrųjų taip gali ir nebūti. Kredito plėtra, neparemta ankstesniu taupymu, anot austrų mokyklos šalininkų, iškraipo pinigų gamybos struktūrą ir tokiu būdu padaro ją per daug imlią kapitalui. Dėl to padarytos didelės investavimo klaidos anksčiau ar vėliau turi atsiskleisti ekonomikos recesijos pavidalu.

Štai pavyzdžiui, įsivaizduokite nedidelę salą, kurioje tėra 10 žmonių, kurių kiekvienas turi po 10 eurų. Nesunku suskaičiuoti, kad saloje iš viso cirkuliuoja 100 eurų. Ar kas nors tokiu atveju gali parduoti savo prekes ar paslaugas už 120 eurų? Negali, tiesa? Net jei visi susitelktų ir sudėtų savo santaupas – pinigų transakcijai atlikti ir sandoriui įgyvendinti vis tiek nepakaktų. O kas jeigu kiekvienas salos gyventojas turėtų nebe 10 eurų, o po milijoną ir iš viso saloje cirkuliuotų 10 milijonų? Ar dabar kas nors galėtų savo prekę ar paslaugą parduoti už 120 eurų ar net 5 milijonus? Taip, juk saloje cirkuliuoja užtektinai pinigų. Atrodytų, akivaizdu, ko reikia, kad prekių ar paslaugų kainos augtų – reikia daugiau pinigų. O už tai yra atsakingas centrinis bankas.

Centrinių bankų monetarinės politika gali būti pražūtinga

JAV federalinis rezervų bankas (FED) dar trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sąmoningai vykdė dirbtinės kredito plėtros programą. Nors prekių ir paslaugų kainos greitu metu reikšmingai nekilo, tačiau augant visuomenėje cirkuliuojančių pinigų kiekiui, susiformavo didžiulis finansinis burbulas. Burbului sprogus JAV ištiko Didžioji ekonominė krizė (1929 – 1933 m.).

Didžioji ekonominė krizė kilo JAV, tačiau išplito po visą pasaulį. Europoje skaudžiausiai ją išgyveno Vokietija. Hiperinfliacija joje buvo tokia didelė, kad kainos kartais vos kas porą dienų padvigubėdavo. O už šį chaosą Vokietijos ekonomikoje buvo atsakingas būtent šalies centrinis bankas („Reichsbank“), kuris dar Pirmojo pasaulinio karo metais į ekonomikos sistemą dirbtinai įšvirkštė pinigus.

„Akivaizdu, kad vienintelis būdas iš kredito sistemos pašalinti žmonių įtaką yra nutraukti bet kokį tolesnį nepadengtų pinigų leidimą /…/ Būtų klaida manyti, kad dabartinė valiutų sistema gali išsilaikyti. Ji savyje jau turi savo pražūties sėklas – nepadengtų pinigų plėtra būtinai ją sunaikins“, – teigė L. von Misesas.

Minčiai pritarė ir žymus laisvosios rinkos šalininkas, 1976 m. Nobelio premijos ekonomikoje laureatas Miltonas Friedmanas sakęs:

„Infliacija yra piniginis reiškinys. Ją sukuria arba sustabdo centrinis bankas“.

2017 m. pabaigoje abejonę dėl infliacijos tikrosios kilmės atskleidė ir pati FED pirmininkė Janeta Yellen.

„Mūsų supratimas apie jėgas, skatinančias infliaciją, turi trūkumų“, – sakė ji.

Bandymai pristatyti alternatyvių valiutų idėjas masėms

Bitkoino, kaip pirmosios virtualios valiutos, atsiradimas išprovokavo daugiau nei bet kada anksčiau ekonomikos diskusijų, kurios sukasi būtent apie austrų ekonomikos mokyklos idėjas. Iki bitkoino austrų tradicijos sklaida buvo labai lėta, mat reikalavo didelių pastangų kovoti su biurokratinėmis institucijomis, kurios, žinoma, buvo suinteresuotos austrų mokyklos judėjimą slopinti ir kritikuoti.

JAV pinigų gamintojų agresiją puikiai demonstruoja vykusi vadinamoji „laisvės dolerių“ („Liberty Dollars“) byla. Smunkant JAV dolerio kursui, būdą grąžinti pasitikėjimą valiuta 1998 m. sugalvojo Bernardas von NotHausas, įsitikinęs, kad kiekvienas pilietis turi teisę į alternatyvią valiutą. Iš tauriųjų metalų nukaldinti doleriai JAV cirkuliavo beveik dešimtmetį, iki kol FTB konfiskavo visus laisvės dolerius ir įšaldė jų banko sąskaitas. Laisvės dolerio kūrėją federalinis teismas apkaltino pinigų padirbinėjimu ir „vidaus terorizmu“.

Bernard von NotHaus
Bernard von NotHaus

Anksčiau – auksas, šiandien – kriptovaliutos

Austrų minties tradicijos skatina atsigręžti į seną kaip ir pati žmonija modelį – savanoriškus abiem sandorio pusėms naudingus mainus pačių susikurtomis prekėmis. K. Mengerio teigimu, labiausiai mainomos prekės tampa pageidaujamos ne tik vartojimui, o ir kaip pati mainų priemonė, kaip, pavyzdžiui, buvo su auksu. Taip laisvosios rinkos ekonomikoje atsiranda pinigai.

O aukso kiekio, priešingai nei fiat valiutos, biurokratinio mechanizmo naudai dirbtinai staigiai nepadidinsi, tad ir kainos stabilios. Šiuo požiūriu aukso alternatyva šiandien galima laikyti kriptovaliutas, kadangi šių, esant neveiksmingai biurokratijai, taip pat neįmanoma (išskyrus kai kurias išimtis) dirbtinai ir ilgam „išpūsti“.

Bitcoin – intelektinės revoliucijos epicentras

Bitkoinas, pritraukęs didžiuosius pasaulio protus, mačiusius pasaulio socioekonomikos problemas, stulbinančiai pagreitino procesą, apie kurį visais laikais kalbėjo spontaniškos ir laisvos rinkos šalininkai. Masėms žmonių panorus sužinoti apie bitkoiną, masės atsigręžė ir į austrų ekonomikos minties paradigmą. Ją palaikydami, jie sukėlė milžinišką bitkoino kainos kilimą ir sumaištį finansinėse rinkose.

Neatsitiktinai bitkoino kūrėjas Satoshi Nakamoto yra didelis austrų ekonomikos mokyklos, ypač L. von Miseso, idėjų gerbėjas. Ethereum kriptovaliutos kūrėjas Vitalikas Buterinas puikiai apibendrino, kas yra intelektinės revoliucijos epicentras:

„Austrų ekonomikos mokykla man buvo kaip pasaulis“.

Vitalik Buterin
Vitalik Buterin

Bitkoin.com vadovas Rogeris Veras atskleidė, kad jo gyvenimas taip pat kardinaliai pasikeitė, kai susipažino su austrų ekonomikos minties tradicija.

Dėl herojiškų ir nuostabių protų, kurie pradėjo austrų ekonomikos mokyklos istoriją, ir dėl tų, kurie tęsia šį palikimą, šiandien ši minties tradicija evoliucionuoja. Neaplenkdama kriptoekonomikos srities, šiandien ji dinamiškoje ir laisvoje visuomenėje formuoja naujus standartus.

Bitcoin pirkimas

Lietuvos gyventojų apklausa: žmonės norėtų turėti bitkoinų, bet dėl įvairių priežasčių jų dar neįsigijo

2018-07-05

Viena ambicingiausių kriptovaliutų keityklų – „Luno“, kuri ypač aktyviai savo veiklą vykdo mūsų šalyje, atliko Lietuvos gyventojų apklausą, siekdama išsiaiškinti koks yra lietuvių požiūris į kriptovaliutas, kas motyvuoja ar stabdo lietuvius jomis naudotis. Skelbiame esminę informaciją iš šio įdomaus ir itin vertingo tyrimo.

Lietuviai apie kriptovaliutas žino geriau nei Lenkijos piliečiai, tačiau naudojasi rečiau

Absoliuti dauguma lietuvių žino, kas yra kriptovaliutos, beveik kas trečias norėtų jų turėti, bet tik maža dalis iš tiesų turi ir naudojasi virtualiais pinigais, tokiais kaip bitkoinai. Anot kriptovaliutų prekybos platformos „Luno“ vadovės Rytų Europos regione Magdalenos Gołębiewskos, tai rodo didžiulį Lietuvos potencialą skaitmeninių valiutų srityje.

Tuo, kad kriptovaliutos lietuviams yra gerai pažįstama sritis, spėjome įsitikinti vos pradėję veiklą Lietuvoje. Prie mūsų platformos kasdien prisijungia per šimtą naujų vartotojų iš Lietuvos, kriptovaliutoms įsigyti jie vidutiniškai išleidžia apie 200 eurų. Lietuvos potencialas išties didelis ir, kadangi esame vieni pirmųjų kriptovaliutų pardavėjų, esame pasiruošę šį potencialą išnaudoti“, – sako M. Gołębiewska.

„Luno“ apklausa, kuri parodė, kad apie kriptovaliutas žino net 81,9 proc. lietuvių. Toks žinomumo lygis yra išties didelis, nes, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje apie kriptovaliutas yra girdėjęs maždaug tik kas antras gyventojas. Visgi Lietuvoje tik 3,8 proc. žinančių apie kriptovaliutas patys jomis disponuoja, o štai Lenkijoje – net 17 proc.

Absoliuti dauguma, 87 proc., kriptovaliutų naudotojų Lietuvoje jas įsigijo kaip investiciją, ir tik kiek daugiau nei dešimtadalis jomis atsiskaito internetu ar atlieka smulkius mokėjimus. Populiariausi Lietuvoje – bitkoinai („Bitcoin“) ir eteris („Ethereum“), jų turi atitinkamai 77 proc. ir 48 proc. kriptovaliutų savininkų. Šiomis dviem valiutomis prekiaujama ir „Luno“ platformoje, kadangi jos šiuo metu laikomos patikimiausiomis ir stabiliausiomis.

Pagrindinė nesinaudojimo kriptovaliutomis priežastis – sudėtingumas

Apklausos dalyviai nurodo, kad kriptovaliutos yra greičiau pelninga, bet ne itin saugi investicija. Kaip pagrindinį trikdį įsigyti ir naudotis kriptovaliutomis lietuviai įvardija tai, kad jiems tai yra pernelyg sudėtinga. Tiesa, tokios tendencijos pastebimos ir kitose šalyse.

Šio nepatogumo pašalinimą laikome prioritetiniu. Esame sukūrę tarptautinę prekybos platformą, kurioje įsigyti bitkoinų ar eterio kriptovaliutos taip pat paprasta, kaip apsipirkti tradicinėje internetinėje parduotuvėje. Be to, suprantame žmonių baimes ir nepasitikėjimą naujove, todėl didelį dėmesį skiriame jų edukacijai. Viską apie bitkoinus jie gali sužinoti specialiame „YouTube“ kanale lietuvių kalba „Luno Lietuva“, – teigia M. Gołębiewska.

Patys lietuviai nurodo, kad žinių apie kriptovaliutas dažniausiai semiasi iš žiniasklaidos (71 proc.), pažįstamų ir draugų (32 proc.) ar per socialinius tinklus (29 proc.).

Paklausti, kas galėtų paveikti jų pasitikėjimą skaitmeninėmis valiutomis, apklausoje dalyvavę lietuviai įvardija oficialią valdžios ar finansų įstaigų poziciją (56 proc.), stabilesnę kriptovaliutų kainą (35 proc.), mažesnę riziką jas prarasti (34 proc.) ir galimybę jų įsigyti iš patikimo tiekėjo (29 proc.). Tokias pat keturias priežastis kaip svarbiausias įvardijo ir apklaustieji Lenkijoje.

2018 m. birželį vykusioje internetinėje apklausoje, kurią atliko „Norstat“ dalyvavo tūkstantis Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

Pridedame atliktos apklausos rezultatus grafiškai:

Lietuviai ir kriptovaliutos
Lietuvos gyventojų kriptovaliutų žinomumo ir disponavimo jomis apklausos rezultatai
Lietuviai ir kriptovaliutos
Lietuviai labiausiai pasitiki žiniasklaida ir specializuotais portalais kalbant apie kriptovaliutas
Lietuviai ir kriptovaliutos
Lietuvių pasitikėjimą kriptovaliutomis labiausiai lemia valdžios ir institucijų požiūris bei kriptovaliutų kainų stabilumas

Kriptovaliutos.lt bendradarbiauja su Luno siekyje edukuoti Lietuvos gyventojus apie kriptovaliutas ir skelbia visą susijusią edukacinę medžiagą šiame puslapyje: https://www.kriptovaliutos.lt/luno-apie-kriptovaliutas/

Kriptovaliutų reguliavimas ES

Laukiniai Vakarai ES kriptoekonomikoje – praeitis

Dalis rinkos dalyvių kriptovaliutų reguliavimo vis dar nepageidauja, tačiau šios rinkos svarbai ir reikšmingumui valstybių ekonomikoje augant, kriptovaliutų reglamentavimas bei reguliavimas tampa neišvengiamas bei susilaukia pritarimo. Siūlome susipažinti su dabartine kriptovaliutų reglamentavimo situacija ir jos eiga Europos Sąjungoje šiais ir ateinančiais 2019 metais.

Kriptovaliutų reglamentavimas ES 2019-aisiais: iškils naujos tvoros, bet erdvės kurti liks 

Beveik dešimtmetį teisės aktų leidėjai Europos Sąjungoje kriptovaliutų atžvilgiu laikėsi konservatyvios įspėjamosios pozicijos ir teisės aktais šios rinkos dalyvių veiklos nereglamentavo, visą riziką verčiau paliko jiems patiems. Galbūt manyta, kad, nesant realaus finansinio pagrindo, kriptovaliutų populiarumas anksčiau ar vėliau išblės, ir kainų burbulas sprogs, o virtualieji Laukiniai Vakarai leis tolerancijos ribų neįsivertinusiems investuotojams pasimokyti iš savo galimų skaudžių pralaimėjimų. O galbūt koją kelyje link virtualių valiutų reglamentavimo kišo žinių apie rinką trūkumas ir aklas scenarijaus, kuriame nauja kriptoturto klasė reikšmingai sąveikauja su tradicine ekonomika, atmetimas.

Dabartinė situacija negali būti toleruotina

Ilgai netrukus taisyklių nesančiuose Laukiniuose Vakaruose ėmė rastis problemos, aktualios ne tik atskiroms technologijų entuziastų grupėms, bet ir plačiajai visuomenei. Europos Sąjungos institucijų susirūpinimą kriptovaliutų rinka ypač sustiprino teroristiniai išpuoliai Prancūzijoje (2015-aisiais) bei Briuselyje (2016-aisiais), pademonstravę pasauliui, kad teroristai ir nusikaltėliai aktyviai veikia vadinamajame tamsiajame internete (angl. darkweb) – o per ten galimai finansuoja savo veiklą ir išplauna neteisėtai gautus pinigus taip, jog jie vėl grįžta į apyvartą, o šiame kontekste dažnai linksniuojamas ir Bitcoin’as. Stiprų postūmį link kriptovaliutų reglamentavimo padarė ir Panamos dokumentų (angl. Panama Papers) skandalas, parodęs, kokia reali yra vadinamųjų pašto dėžučių įmonių (angl. letterbox companies) problema, kai įmonės neturi nei buveinės, nei administracijos, nei biuro patalpų, tik pašto dėžutes. Neretai tokios įmonės, realiai net nevykdančios ekonominės veiklos šalyje, plauna pinigus, slepia turtą, vengia mokesčių ir yra itin sunkiai susekamos.

Protestai "Panama Papers" skandalo metu
Protestai „Panama Papers“ skandalo metu

Taisyklių įvairovė nepasiteisino

Akivaizdu, pasyvi pozicija vengti pripažinti virtualias valiutas ir taip leisti joms veikti anonimiškai pradėjo nebeatitikti situacijos masto ir rimtumo. Į iškilusias grėsmes, visų pirma, sureagavo pavienės šalys, mėginusios apibrėžti virtualių valiutų naudojimą ir tai įtvirtinti savo nacionaliniuose įstatymuose. Bet pastarieji palietė tik lokaliai registruotas kriptovaliutų keityklas ar kriptovaliutų gamintojus. Nacionalinių taisyklių pritaikymas beribėje virtualioje erdvėje, atrodė, bevaisis, kadangi, esant lokaliems draudimams, veiklos vietą paprasčiausiai galima perregistruoti kitur. Aišku buvo viena – skirtingų reglamentavimo normų įvairovė tik prisidėjo prie bendro chaoso.

Kriptovaliutų reglamentavimui pritarė patys rinkos dalyviai

2017-aisiais, išplitus kriptovaliutų karštinei, Europos Sąjungos institucijų nenoras suprasti ir sąveikauti su kriptovaliutų pasauliu, buvo akivaizdu, kad toli neves. Tad daugelis manė, kad kriptovaliutų rinkos reguliacija Europos Sąjungoje tėra laiko klausimas. Tą suvokė ir patys kriptoekonomikos dalyviai. Kai kurie jų idėją reglamentuoti rinką viešai palaikė. Kaip rašo „Bloomberg“, kriptovaliutų rinkos žaidėjai pasisakė, kad verčiau pradėtų vadovautis aiškiomis taisyklėmis, negu nešiotų stigmą dėl nesąžiningo kriptovaliutų pirkimo–pardavimo, nors patys dėl to nebūtų kalti. Dar daugiau – su kriptovaliutomis dirbančios įmonės ir startuoliai, pritraukę investicijų per išankstinį valiutos leidimą (angl. inicial coin offering arba ICO), finansinių institucijų įprastai yra priskiriami prie padidintos rizikos verslų kategorijos ir, norėdami pasinaudoti bankinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, atidaryti įmonės sąskaitą, neišvengia problemų. Kita vertus, kriptovaliutas kuriantys inovatoriai, žinoma, prisibijojo jiems galimų nepalankių sprendimų ir per griežtų reikalavimų.

Nuo svarstymų prie veiksmų

Ir štai – žingsnis žengtas. Balandį patvirtinus didžiajai daugumai Europos Parlamento narių, įsigaliojo naujausi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos direktyvos (angl. Anti-money Laundering Directive) arba AMLD5 pakeitimai. Tai jau penktoji šios direktyvos versija, tačiau itin reikšminga tuo, kad šįkart dėmesys sutelktas į sritį, kurią Europos Sąjungos reglamentai anksčiau aplenkė. Dėmesio centre – ir kriptoekonomika. Įsigaliojusi AMLD5 transliuoja aiškią žinią visuomenei – Europos Sąjungos institucijos kriptovaliutų rinką vertina labai rimtai ir jos priežiūra bus inicijuojama viso regiono mastu. Direktyvos tikslas yra šalinti kriptoekonomikos spragas ir siekti maksimalaus finansinio skaidrumo.

Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas – ar išnyks anonomiškumas?

Direktyvoje numatomos kelios esminės prevencinės priemonės, kurių Europos Sąjunga ragina imtis valstybes nares, norint minimizuoti kriptovaliutų rinkos dalyvių anonimiškumą. Pirma, Europos Sąjunga skatina valstybėse narėse registruotas kriptovaliutų keityklas aktyviau vadovautis „Pažink savo klientą“ (angl. know your customer arba KYC) procedūromis – tai yra patikrinti klientų, norinčių pasinaudoti virtualiųjų valiutų keitimo į fiat valiutą, ir atvirkščiai, paslaugomis, tapatybę bei kitą su identifikacija susijusią informaciją. Vadinasi, įnešti, išimti ar išsigryninti pinigus, bus, tikėtina, galima tik pateikus asmens tapatybės įrodymą.

Antra, AMLD5 patikslina reikalavimus ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui. Numatyta, kad kiekviena Europos Sąjungoje registruota įmonė, tarp kurių ir tos, kurių veikla vienaip ar kitaip yra susijusi su kriptovaliutomis, turėtų sudaryti sąlygas prieigai prie jos faktinių duomenų. Tad nustatant naudos gavėjo tapatybę, bus, tikėtina, galima naudotis Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema ir kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, registrais, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius. Kartu ir startuoliai, pritraukę investicijas per ICO, taip pat skatinami žinoti investicijų kilmę ir paprašyti turėtų ją nurodyti. Šiais reikalavimais siekiama didesnio tikrosios nuosavybės skaidrumo.

Kriptovaliutų rinkos dalyviai turės laikytis AML ir KYC standartų
Kriptovaliutų rinkos dalyviai turės laikytis AML ir KYC standartų

Europos liaudies partijos (EPP) frakcijai priklausantis Krisjanis Karins, komentuodamas direktyvą, teigia, kad esminė priežastis, kodėl reglamentavimas būtinas, yra nusikalstamumas.

„Nusikalstamumas nepasikeitė. Naujos kartos kriminalinio pasaulio veikėjai veikia anonimiškai, slėpdami savo neteisėtas pajamas arba finansuodami teroristus. Šie priimti kriptovaliutas reguliuosiantys teisės aktai, įgalindami priėjimą prie informacijos apie kriptovaliutų rinkos dalyvius, padės apsaugoti piliečius bei visą finansinį sektorių nuo minėtųjų grėsmių“, – komentavo Krisjanis Karins.

Ko tikėtis artimiausioje ateityje ir prognozės

Svarbu tai, kad nuostatų, numatytų direktyvoje, taikymas valstybėse narėse nėra privalomas, verčiau rekomenduotinas. Tačiau Europos Sąjunga ragina visas valstybes nares ilgai nedelsiant jas įgyvendinti, nes, jei vienoje šalyje bus žemesni standartai, neabejotinai bus sunkiau kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu visame regione. Valstybės narės yra skatinamos įgyvendinti direktyvos taisykles nacionaliniu mastu iki 2019 metų pabaigos.

Žinoma, AMLD5 kriptovaliutų reglamentavimo temos galutinai neišgvildena – bet kokios naujos taisyklės reikalauja daug laiko ir išteklių, kol nusistovi. Juolab, kad kalbame apie ekosistemos, kurios prigimtiniai principai yra laisvė ir anonimiškumas, priežiūros mechanizmą. Kaip bebūtų, panašu, kad 2019-ieji kriptovaliutų rinkai Europos Sąjungoje neišvengiamai atneš nemažai pokyčių. Belieka tikėtis, kad pastarieji visgi padės rinkai evoliucionuoti ir neprislopins potencialo, kurio ji, visi mato, turi. Beto, dauguma rinkos dalyvių nori didesnio kriptovaliutų kainų stabilumo, kas galiausiai vėl galėtų paskatinti šios rinkos augimą ir ICO projektų plėtrą. Šiuo metu jau egzistuoja ICO startuoliai, kurie kuria blockchain technologijas, padėsiančias kriptovaliutų rinkos dalyviams, pavyzdžiui, palengvinantys KYC procesą, kai asmens duomenys išsaugomi pačioje blokų grandinėje. Galima tikėtis, kad 2019-taisiais išryškės naujos kriptovaliutų rinkos vystymosi kriptys, galimybės bei ribos.

Informacijos šaltiniai:

http://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20180411IPR01527/anti-money-laundering-meps-vote-to-shed-light-on-the-true-owners-of-companies

https://www.bloomberg.com/news/articles/2018-05-07/brokers-push-for-crypto-transparency-before-rules-get-mandated

https://www.moneylaunderingwatchblog.com/2018/05/the-fifth-anti-money-laundering-directive-extending-the-scope-of-the-european-unions-regulatory-authority-to-virtual-currency-transactions/

https://www.ccn.com/europes-cryptocurrency-brokers-seek-more-transparent-market/

Luno_bitcoin

„Ne toks jau tas Bitcoin ir baisus“ – Luno pristato lietuviams skirtą edukacijos kanalą

Mes taip dažnai girdime apie kriptovaliutas, Bitcoin sandorius ir blockchain technologiją, kad netgi nesusimąstome ką šios sąvokos iš tiesų reiškia. Savo atsakymus į esminius klausimus apie kriptovaliutas, o pirmiausia apie Bitcoin’ą, linksmai ir visiems suprantamai pristato globali kriptovaliutų – Bitcoin ir Ethereum pirkimo bei saugojimo platforma „Luno“.

Luno apie kriptovaliutas paprastai

Internete ir viešojoje erdvėje sklando daug mitų ir gandų, susijusių su kriptovaliutomis. Tiems, kurie neturi daug žinių apie finansų rinkas ir naująsias technologijas, skaitmeninės valiutos dažnai asocijuojasi su finansinėmis spekuliacijomis ir netgi nelegalia veikla. Daug papildomų klausimų kelia ir reglamentavimo stoka bei neaiškumai, susiję su kriptovaliutų apmokestinimu.

„Luno“ daug investuoja į edukaciją apie kriptovaliutas ir tai stengiasi pateikti kiek įmanoma paprastesniu bei įdomesniu būdu. Tuo tikslu visai neseniai sukūrė specialų Youtube kanalą „Luno Lietuvių“, skirtą supažindinti Lietuvos žmones, besidominčius kriptovaliutomis, su šia reikšminga bei svarbia sritimi. Kriptovaliutos.lt taip pat siekia edukuoti savo skaitytojus bei pristatyti įdomius projektus ypač lietuviškajame kriptovaliutų pasaulyje, todėl publikuosime Luno kanalo video specialioje tam skirtoje svetainės rubrikoje.

„Luno“ Youtube kanale iš pradžių patalpinta 12 trumpų pamokų su atsakymais į labiausiai žmonėms rūpimus klausimus, tokius kaip:

  • Kas yra Bitcoin?
  • Kaip atlikti mokėjimus kriptovaliuta?
  • Ar Bitcoin yra saugus?
  • Kas yra kriptovaliutų „kasimas“?
  • Kaip nustatoma Bitcoin kaina?
  • Kas yra Satoshi Nakamoto ir kokia šio vardo svarba?
  • Kuo Bitcoin panašus į internetą?
  • Ir kitus.

Nuspręsta vietoje ilgų paskaitų ir sudėtingų analizių, pateikti paprastus analogus bei palyginimus iš kasdieninio gyvenimo. Taigi, net tie žmonės, kurie nesidomi finansais ir naujausiomis kriptografijos ar blockchain technologijomis, lengvai viską supras, skyrę ne daugiau nei keletą minučių savo laiko video peržiūrai.

Luno edukaciniai video
Luno edukaciniai video apie kriptovaliutas

Kviečiame pažiūrėti pirmąjį video, kuriame Luno vyrukas su užrašu ant marškinėlių „Į Mėnulį“ mėgina paaiškinti kas tas Bitcoin yra iš tiesų, todėl „suplaka“ skystą Bitcoin’ą, panaudojęs esminius jo ingredientus:

Luno edukacijos kampanijai skyrė nemažai dėmesio, todėl savo edukacinius video netgi išvertė į lietuvių kalbą. Tikėsimės, kad šis pirmasis bandomasis projektas išaugs į didesnę ir sudėtingesnius klausimus apie kriptovaliutas nagrinėjančią iniciatyvą.

„Kosminis“ kriptovaliutų rinkos augimas Lietuvoje

Kodėl „Luno“ nusprendė šį kanalą pristatyti mūsų šalyje Lietuvoje? Pasirodo, Luno mano, jog mes esame tarp šalių, kuriose susidomėjimas kriptovaliutomis ir blockchain technologija yra vienas didžiausių, o kriptovaliutų rinka Lietuvoje auga astronominiu greičiu.

Pastebėjome, kad lietuviai linkę ypač greitai pripažinti skaitmeninių valiutų potencialą ir laiko jas visiems savaime suprantamu dalyku. Rinka auga svaiginančiu tempu, todėl atsiveria didelės galimybės vartotojams bei verslui. Visgi manome, kad labai trūksta patikimų ir lengvai prieinamų bazinių žinių, kurios paneigtų klaidingus stereotipus ir padėtų priimti teisingus sprendimus kriptovaliutų srityje. Mes norėtume, kad visi sužinotų kas yra kriptovaliutos, kaip ir kur galima jas saugiai įsigyti ir kaip jas panaudoti kasdieniame gyvenime. Nenorėjome gaišinti žmonių laiko sudėtingomis analizėmis, todėl parengėme koncentruotų žinių „blokus“. Jei mes mokomės užsienio kalbų naudodami programėles ar klausydami kursų, kodėl negalėtume panašiu būdu sužinoti ir apie kriptovaliutas?“ – apie projektą papasakojo Magdalena Gołębiewska, „Luno“ projektų vadovė Rytų Europos regione.

Kas yra „Luno“?

„Luno“ yra lyderiaujanti platforma, siūlanti galimybę įsigyti kriptovaliutas (Bitcoin ir Ethereum) bei sudaranti sąlygas lengvai ir saugiai jomis disponuoti bei saugoti. Bendrovė veiklą vykdo daugiau nei 40 šalių, turi biurus Londone, Singapūre ir Keiptaune, kur dirba daugiau kaip 200 patyrusių technologijų ir finansų sektorių ekspertų. Vienas pagrindinių „Luno“ investuotojų yra „Naspers“, pasaulinis IT ir elektroninės komercijos lyderis, gerai žinomų platformų kaip PayU ir Kreditech savininkas. 2018 m. „Adult“ ir „TWN“ organizuojamame „Tech5“ konkurse Didžiojoje Britanijoje, „Luno“ laimėjo „The Fastest Growing Technology Company“ titulą.

 

Kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai

Ar kriptovaliutos yra elektroniniai pinigai?

2018-03-13

Žiniasklaidoje terminai „virtuali valiuta“ ir „elektroniniai pinigai“ dažnai painiojami, todėl vartotojams gali susidaryti įspūdis, jog kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai yra vienas ir tas pats. Visgi, tokia išvada yra klaidinanti. Nors kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai turi nemažai panašumų, tačiau neturėtų būti tapatinami.

Kaip žinia, kriptovaliutų statusas kol kas teisės aktais galutinai nėra apibrėžtas. Galbūt dėl šios priežasties kriptovaliutas bandoma apibrėžti ir analizuoti, ieškant analogų ir remiantis kitais galiojančiais teisės aktais, įskaitant ir jau mūsų minėtų elektroninių pinigų rinką reguliuojančius teisės aktus.

Elektroninių pinigų požymiai, kuriuos atitinka kriptovaliutos

Lietuvoje elektroninių pinigų naudojimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymu. Šis įstatymas numato, jog elektroniniais pinigais yra laikoma į apyvartą išleidžiama vertė, turinti tokius požymius:

  • laikoma elektroninėse laikmenose;
  • skirta atlikti mokėjimo operacijoms;
  • priimama asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų leidėjai (institucija A išleido elektroninius pinigus, kuriais gyventojai gali atsiskaityti ne tik už institucijos paslaugas, bet ir įsigyti daiktus/paslaugas, parduodamus šalyje).

Dauguma kriptovaliutų (pvz., Bitcoin, Etherium, Litecoin, Monero, Zcash, Tether ir kt.) neabejotinai tenkina pirmuosius 2 aukščiau paminėtus elektroninių pinigų požymius, t.y. jos yra laikomos elektroninėse laikmenose (pvz., elektroninėse kriptovaliutų piniginėse) ir yra naudojamos įvairioms mokėjimo operacijoms atlikti – įsigyti prekes, konvertuoti į kitas valiutas ir panašiai.

Ar kriptovaliutos atitinka elektroninių pinigų trečiąjį požymį?

Į šį klausimą atsakyti jau sudėtingiau. Daugumos kriptovaliutų veikimas pagrįstas decentralizuotumu ir jas gaminti (kasti) gali bet kas, turintis kompiuterį. Kriptovaliutų kasėjai teoriškai galėtų būti laikomi tiek kriptovaliutų leidėjais, tiek ir naudotojais. Toks kriptovaliutų kasėjų vaidmens interpretavimas reikštų, kad kriptovaliutos neatitinka trečiojo elektroniniams pinigams keliamo reikalavimo. Bet, ar iš tiesų teisinga kriptovaliutų kasėjus laikyti virtualių pinigų leidėjais? Galbūt kriptovaliutos leidėju reikėtų laikyti tik tokios kriptovaliutos kūrėją? Jeigu vadovautumėmės pastarąja prielaida (kriptovaliutos kūrėjas = kriptovaliutos leidėjas), būtų galima teigti, kad kriptovaliutos atitinka ir trečiąjį požymį.

Ar kriptovaliutos gali būti prilygintos elektroniniams pinigams?
Ar kriptovaliutos gali būti prilygintos elektroniniams pinigams?

Tačiau šioje vietoje svarbu paminėti, kad įstatymas taip pat numato ir specifinius reikalavimus, taikomus elektroninių pinigų leidėjams. Elektroninių pinigų įstaiga gali būti AB (akcinė bendrovė) arba UAB (uždaroji akcinė bendrovė), kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija. Lietuvoje elektroninius pinigus gali leisti daugiau kaip 10 rinkos dalyvių. Kaip pavyzdį pateikiame Lietuvoje gerai žinomą mokėjimų sistemą – Paysera, kuri elektroninių pinigų įstaigos licenciją gavo 2012 metais.

Vienas iš elektroninių pinigų įstaigos pavyzdžių Lietuvoje yra Paysera
Vienas iš elektroninių pinigų įstaigos pavyzdžių Lietuvoje yra Paysera

Tikriausiai, dauguma kriptovaliutų kūrėjų tokios licencijos net neturi. Be to, daugumos kriptovaliutų kūrėjai yra fiziniai asmenys, kas vėl rodo, kad kriptovaliutų leidėjas neatitinka įstatyme numatytų normatyvų. Aišku, šie neatitikimai galėtų būti lengvai išsprendžiami įstatymų leidėjui praplėtus subjektų ratą, kuriems leista užsiimti elektroninių pinigų leidimu. Bet ir tokie pakeitimai nebūtų pakankami. Kol kas atsiskaitymo kriptovaliutomis galimybės yra gan ribotos. Daugeliu atveju mums įprastoje aplinkoje (parduotuvės, kavinės, paslaugų sektorius ir pan.), kriptovaliutos, kaip atsiskaitymo priemonė, vis dar nėra priimtina.

Reikėtų paminėti ir tai, kad kai kurios kriptovaliutos galimai tenkina tik vieną elektroniniams pinigams taikomą kriterijų arba tie požymiai nėra ryškūs. Tokie kriptovaliutų tarpusavio skirtumai taip pat nulemia tai, kad teisės aktais jau apibrėžtus analogus bendrai visoms kriptovaliutoms pritaikyti neįmanoma ir dėl jų specifiškumo būtini atskiri įstatymai, kuriais būtų reguliuojama kriptovaliutų rinka. 

 

ES centrinio banko pozicija dėl kriptovaliutų ir elektroninių pinigų tapatinimo

ES centrinis bankas dar 2012 m. pareiškė gan griežtą poziciją, kad Bitcoin neatitinka esminio elektroniniams pinigams keliamo reikalavimo – kriptovaliutos nėra padengtos centrinio banko pinigais. Tikėtina, kad tokios pozicijos ES centrinis bankas laikosi ir kitų kriptovaliutų atžvilgiu. Elektroniniai pinigai išleidžiami jų leidėjams gavus piniginių lėšų iš savo klientų. Tokiems klientams pareikalavus, elektroninių pinigų leidėjas yra įpareigotas išpirkti išleistus elektroninius pinigus nominaliąją pinigine verte. Tuo tarpu pareigos išpirkti kriptovaliutas nėra ir tikriausiai negali būti.

Šiuolaikiniame pasaulyje vis dar įprasta teisėta atsiskaitymo priemone laikyti tik centrinių bankų leidžiamus pinigus arba kitas priemones, kurios gali būti išreikštos tokių pinigų verte, todėl ES centrinio banko pozicija dėl kriptovaliutų ir elektroninių pinigų santykio neturėtų stebinti. 

Pagrindiniai Bitcoin ir elektroninių pinigų skirtumai

Siekiant detaliau aptarti kriptovaliutų ir elektroninių pinigų skirtumus, kaip pavyzdį toliau analizuosime labiausiai pasaulyje paplitusią kriptovaliutą  – Bitcoin. Analizuoti šią kriptovaliutą pasirinkome ir dėl to, kad ji bene labiausiai atitinka prieš tai aptartus elektroninimas pinigams keliamus kriterijus.

Pagrindinius Bitcoin‘o, kuris yra virtuali valiuta, ir el. pinigų skirtumus pamėginome išvardinti žemiau nurodytoje lentelėje:

SavybėsBitcoinElektroniniai pinigai
PrieinamumasApribotas interneto ryšiuPakanka turėti elektroninį prietaisą, pvz.: mobiliojo telefono
VertėPriklauso nuo paklausos ir pasiūlosVertė lygi fiat valiutai, iškeistai į elektroninius pinigus
Vartotojo IDAnonimasVartotojų identifikacija yra būtina
GamybaMatematiškai „kasamas“ naudojant tinkląVirtualiai išleidžiamas tam tikros institucijos
LeidėjasBendruomenėLegalus el. pinigų leidėjas
ReguliavimasKol kas menkai reguliuojamaĮprastai reguliuojami centrinio banko

Bitcoin ir elektroninių pinigų skirtumus taip pat galime įžvelgti ir analizuodami įprastines mokėjimo operacijas:

OperacijaBitcoinElektroniniai pinigai
KonvertavimasNorint atlikti tam tikrus mokėjimus Bitcoin valiuta, pirmiausia, turimą fiat valiutą reikia konvertuoti į Bitcoin online keityklų pagalba.Konvertavimas Norint atlikti tam tikrus mokėjimus Bitcoin valiuta, pirmiausia, turimą fiat valiutą reikia konvertuoti į Bitcoin online keityklų pagalba. Vartotojas tiesiog 1 dolerį išsikeičia į tą patį 1 dolerį, kuris laikomas elektroninėje piniginėje.
MokėjimaiAtsiskaitant Bitcoin‘ais, atsiskaitymo užklausa išsiunčiama šios valiutos „kasėjų“ tinklui naudojant privatų šifravimo kodą ir tuomet mokėjimas patvirtinimas. Transakcija keliauja per tinklo vartotojus. Atsiskaitant Bitcoin‘ais, atsiskaitymo užklausa išsiunčiama šios valiutos „kasėjų“ tinklui naudojant privatų šifravimo kodą ir tuomet mokėjimas patvirtinimas. Transakcija keliauja per tinklo vartotojus. Atsiskaitant el. pinigais, užklausa keliauja į banką ir iškart siunčiama gavėjui.
Transakcijų užskaitymasTransakcijos užskaitymas atsiskaitant Bitcoin‘ais gali užtrukti bent 10 minučių dėl decentralizuotos „peer to peer“ sistemos, o vartotojo identifikacija yra beveik neįmanoma.Atliekant mokėjimus el. pinigais, vartotojas dažniausiai gauna SMS, patvirtina mokėjimą, o el. pinigų leidėjas kaupia visas atliekamas transakcijas, todėl asmens autorizacija yra galima.

Kriptovaliutų reglamentavimo perspektyvos, vertinant per elektroninių pinigų reglamentavimo prizmę

Elektroniniai pinigai dar vos prieš keletą dešimtmečių įprastame finansų sektoriuje taip pat buvo laikoma naujove. Jų poreikį nulėmė interneto bei įvairių informacinių technologijų vystymasis, kuris skatino elektroninės komercijos atsiradimą bei plėtrą. Ilgą laiką elektroniniai pinigai buvo laikomi tik bankų privilegija. Elektroninių pinigų rinkos reglamentavimas turėjo nemažai trūkumų. ES direktyvos elektroninius pinigus ir/ar su jas susijusius niuansus reglamentavo nevienodai, netgi pateikdami skirtingus elektroninių pinigų apibrėžimus, todėl valstybėse narėse nebuvo vieningo elektroninių pinigų reguliavimo. Didesnis aiškumas elektroninių pinigų reguliavimo srityje, galima sakyti, atsirado visai neseniai, kai 2009 metais buvo priimta ES direktyva 2009/110/EB dėl elektroinininų pinigų įstaigų. Pasakyti, kad šiuo metu elektroninių pinigų reguliavimas yra jau galutinai užbaigta tema irgi negalima, tai kuo puikiausiai parodo ir po minėtos direktyvos sekantys kiti elektroninių pinigų rinkos reguliavimui skirti teisės aktai, kurie tikėtina nebus paskutiniai.

Akivaizdu, kad bet kurios naujovės per ilgesnį laiką nusistovėjusioje tvarkoje įsitvirtina ne taip lengvai ir greitai.  Nepiklausomai nuo to, ar ateityje kriptovaliutos būtų prilygintos elektroniniams pinigams, ar ne, belieka tikėtis, kad kriptovaliutų reguliavimo nereikės laukti dešimtmečiais. Visgi, vertinant, paminėtą elektroninių pinigų „kelią“, išlieka rizika, kad taip laukiamas kriptovaliutų rinkos reguliavimas gali ir neatitikti kriptovaliutų entuziastų lūkesčių, ypač, jei  atitinkamų institucijų požiūris į šios rinkos sureguliavimą bus per griežtas. Tikimybė, kad taip gali nutikti  yra gan didelė. Apie tai galima spręsti ir iš kompetetingų institucijų atstovų išreikštų nuogąstavimų dėl kriptovaliutų panaudojimo neteisėtoms veikoms, tokioms kaip pinigų plovimas. Per pastarąjį dešimtmetį pinigų plovimo prevencijos užtikrinimui ES institucijos skiria itin didelį dėmesį. Na, o kaip suderinti iš prigimties laisvą kriptovaliutų rinką su griežta pinigų plovimo prevencijos užtikrinimo tvarka gali būti nelengvas iššūkis.

Pinigų plovimas - kriptovaliutų reglamentavimo stabdis
Pinigų plovimas – kriptovaliutų reglamentavimo stabdis

Kriptovaliutų kainų kritimas

Kas lėmė kriptovaliutų kainų kritimą 3-iąją sausio savaitę?

Trečiasis metų pirmadienis dažnai yra laikomas pačia liūdniausia diena metuose. Ši mitais apipinta data tokia tikrai tapo daliai investuotojų, neseniai įsigijusių kriptovaliutas – nuo praėjusios savaitės pradžios didžioji dauguma populiariausių virtualių valiutų patyrė staigų kainos smukimą.  Kai vieni investuotojai svarstė ar tai kriptovaliutų pabaiga ir panikavo, kiti naudojosi proga nusipirkti atpigusio virtualaus kapitalo. Šiame pranešime aptariame kas labiausiai lėmė kriptovaliutų kainos pokyčius šių metų sausį.

Kas apskritai lemia ir lems kriptovaliutų kainas 2018 metais galite skaityti mūsų atliktoje analizėje „Kriptovaliutos 2018 metais“.

Kriptovaliutų kainų pokyčiai skaičiais

Sausio pirmojoje pusėje Bitcoin kaina laikėsi ties 14000 JAV dolerių kainos riba, o praėjusį trečiadienį smuko žemiau 10000 JAV dolerių. Tokia žema Bitcoin vertė paskutinį kartą buvo lapkričio mėnesio pabaigoje, nors dar gruodžio 17 d. siekė arti 20000 dolerių, tad jos kritimas nuo pikinės kainos siekė daugiau nei 50%. Tiesa, valiuta pradėjo savo atsigavimą jau kitą dieną po to, kai jos vertė tapo keturženkle.

Svarbiausia kriptovaliuta toli gražu nebuvo vienintelė patyrusi smarkų kritimą – apie trečdalį savo vertės per itin trumpą laiką prarado ir Eteris (Ethereum – ETH), kurio kaina smuko nuo 1200 iki 800 JAV dolerių. Kaip ir Bitcoin, Eteris netruko atsigauti ir gana greitai vėl peržengė 1000 JAV dolerių už vienetą ribą. Ripple (XRP) per praėjusią savaitę patyrė dar didesnį smukimą ir prieš pradėdamas atsigauti sumenko beveik dvigubai. Kitos kriptovaliutos, kaip Monero, IOTA ar Cardano taip pat prarado nuo trečdalio iki penktadalio savo vertės.

Į savaitės pabaigą buvo galima stebėti tolimesnius kriptovaliutų kainos svyravimus, tačiau toks aukštos amplitudės kainų svyravimas yra įprastas reiškinys rinkoje, kurioje dar labai trūksta teisinio reguliavimo.

Pastarosios savaitės bitcoin kainos pokyčiai:

Bitcoin kaina
Bitcoin kainos svyravimai 2018-01-15 – 2018-01-21 dienomis

Neigiamos naujienos iš Azijos smukdė kriptovaliutų kainą

Svarbu tai, kad staigus kriptovaliutų kainų kritimas įvyko gana didelio optimizmo kontekste po tradicinių rinkos žaidėjų įsitraukimo, pvz. MoneyGram ir Ripple bendradarbiavimo, taip kriptovaliutoms tampant vis labiau įprasta finansinės sistemos dalimi. Itin didelę reikšmę staigiam vertės kritimui galėjo turėti nepalanki Kinijos pozicija, gąsdinanti investuotojus kuriant apribojimus virtualioms valiutoms ir jų transakcijoms. Lyg to nebūtų gana, ši pasaulio galiūnė taip pat pranešė apie planus toliau riboti kriptovaliutų gavybą, apribojant elektros tiekimą tuo užsiimantiems asmenimis, o šalies valdžios pareiškimai signalizuoja, jog apskritai gali būti siekiama uždrausti bet kokią su kriptovaliutomis susijusią veiklą.

Dar viena kriptografija paremtoms virtualioms valiutoms itin svarbi valstybė – Pietų Korėja, pastaruoju metu taip pat siuntė nepalankius signalus investuotojams. Šalies finansų ministras perspėjo, kad bus įgyvendinamos tam tikros priemonės siekiant tramdyti iracionalius investicinius veiksmus su kriptovaliutomis. Prekiaujantieji Bitcoin bei kitomis kriptovaliutomis supranta, jog Pietų Korėjos nebedalyvavimas sistemoje gali turėti didelę ir kol kas sunkiai pamatuojamą įtaką kriptovaliutų rinkai, tad tai turėjo reikšmingą poveikį kainų kritimui ir susidariusiai panikai.

Neigiamos naujienos iš Azijos nesibaigė, kai buvo pranešta apie Indijos bankų sprendimą uždaryti klientų, prekiaujančių kriptovaliutomis sąskaitas. Dėl šio sprendimo nukentėjo ir kriptovaliutų keityklos, kurios savo veiklai vykdyti taip pat naudojasi vietos bankų paslaugomis. Indijos bankų veiksmai siejami su griežtu Indijos finansų ministro pasisakymu prieš kriptovaliutas, nors kriptovaliutų rinka šioje šalyje kol kas ir nėra reguliuojama.

Teisinio reguliavimo užuomazgos Lietuvoje

Visgi, kol vienos šalys, tokios kaip Kinija ar Pietų Korėja, planuoja blokuoti prieigas prie kiniškų bei užsienio kriptovaliutų prekybos platformų ar apskritai jas draudžia šalyje, Lietuva žengia žingsnį jų reglamentavimo link ir gali tapti viena pirmųjų valstybių pasaulyje, reglamentavusi veiklų, susijusių su kriptovaliutomis, apmokestinimą.

Lietuvos bankas prieš keletą mėnesių paskelbė savo poziciją kriptovaliutų atžvilgiu ir įspėjo, kad virtuali valiuta yra neprižiūrima bei nereguliuojama, todėl asmenys turėtų įvertinti tikėtinas rizikas prisiimdami atsakomybę už galimus nuostolius. Jis taip pat rekomendavo kredito, mokėjimo įstaigoms susilaikyti nuo paslaugų teikimo, susijusio su virtualiomis valiutomis.

Visgi, neseniai institucija prasitarė, kad bus bandoma gauti ES paramą lietuviškos blokų grandinės „LBChain“ kūrimui, kuri padėtų juridiniams asmenims vykdyti blokų grandinės technologijos tyrimus.

Nepaisant vyraujančių kontraversiškų nuomonių virtualių valiutų atžvilgiu, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)  pristatė projektą „Dėl virtualiųjų valiutų ir virtualiųjų žetonų apmokestinimo nuostatų“, kuriame numatė reglamentavimą iš mokestinės perspektyvos. Dokumente apibrėžiama virtualiosios valiutos gamybos ir pardavimo veikla, atsiskaitymas už prekes ar paslaugas, galimos operacijos virtualiosiomis valiutomis ir žetonais (angl. tokens), paramos teikimas bei kiti panašūs aspektai.

Priėmus šį mokesčių įstatymo projektą, Lietuva gali tapti viena pirmųjų valstybių pasaulyje, reglamentavusi su kriptovaliutomis susijusios veiklos apmokestinimą.

Kol kas įvairių šalių praktika kriptovaliutų klausimu – skirtinga

Bitcoin teisinis reguliavimas
Bitcoin teisinis reguliavimas (Bitcoin.com)

Pasigirsta kalbos, kad jau nuo 2018 metų didžioji dalis šalių imsis teisinio reguliavimo veiksmų kriptovaliutų atžvilgiu. Tiesa, pastaruoju metu, ypač išaiškėjus įvairioms rinkos manipuliavimo kriptovaliutų keityklose schemoms, ICO pagrindu veikiančio ir dažnai investuotojams ypač rizikingo kapitalo pritraukimo atvejų augimui, kai kuriose šalyse nuotaikos yra ne tokios optimistiškos. Kaip minėta anksčiau, Pietų Korėja siekia uždrausti kriptovaliutų įsigijimą, planuojami įvairūs draudimai Kinijoje, Indijos bankai uždarė kriptovaliutų veiklą užsiimančių klientų sąskaitas.

Tuo tarpu didžiausios pasaulio ekonomikos – JAV federalinė valdžia laikosi rezervuotos pozicijos kriptovaliutų atžvilgiu, taip leisdama atskiroms valstijoms pačioms sureguliuoti veiklą, susijusią su kriptovaliutomis savo jurisdikcijų ribose. Niujorko valstija viena pirmųjų pasaulyje ėmėsi reguliuoti veiklą, susijusią su kriptovaliutomis, o kompanijos, norinčios tuo užsiimti, privalo gauti specialią licensiją.

Kita vertus Europos Sąjunga, apskritai palankiai vertina technologijų progresą, todėl ir blockchain bei kriptovaliutų atžvilgiu išlieka palankesnė. Nepaisant to, iš ES pareigūnų pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta ir griežtesnės retorikos kriptovaliutų atžvilgiu bei skatinimo šią rinką sureguliuoti.

Šiuo metu didžiojoje daugumoje pasaulio šalių kriptovaliutų teisinio reguliavimo ir apibrėžimo nėra. Tai reiškia, kad kriptovaliutas galima naudoti, kasti, pirkti bei parduoti ir jos nebus apmokestinamos tol, kol jos nevirs į realų turtą. Dabartinė situacija ir toliau lems kriptovaliutų kainų svyravimą, kol galiausiai kainos turėtų nusistovėti, atsiradus didesniam aiškumui dėl kriptovaliutų iš centrinių valdžios institucijų. Toks aiškumas įneštų laukiamo ir sveiko stabilumo kriptovaliutų rinkai.

Bitcoin prognozė, kriptovaliutos 2018

KOKIE FUNDAMENTALŪS VEIKSNIAI LEMIA KRIPTOVALIUTŲ RINKOS POKYČIUS IR KO GALIMA TIKĖTIS 2018 METAIS? (I dalis)

2017-12-23

Kriptovaliutų potencialas ir ateitis šiuo metu vis dar išlieka neapibrėžti. Visų kriptovaliutų kapitalizcija šiais – 2017 –  metais nuo apytiksliai 20 mlrd. dolerių metų pradžioje pasiekė ir viršijo psichologinę 500 mlrd dolerių ribą. Kriptovaliutos 2018 metais neabejotinai išliks dėmesio centre, todėl manoma, kad verta susipažinti kokie veiksniai labiausiai lems pokyčius kriptovaliutų rinkoje.

Kriptovaliutų kapitalizacija ir jos augimas 2017 metais atrodo įspūdingai, tačiau jeigu ją palyginti su kitų finansų rinkų, turto klasių ar įmonių kapitalizacijomis, ji vos pastebima palyginamajame grafike iš howmuch.net:

 

Kriptovaliutų kapitalizacija lyginant su kitomis turto klasėmis, įmonėmis ir kt.
Kriptovaliutų kapitalizacija lyginant su kitomis turto klasėmis, įmonėmis ir kt. (howmuch.net)

 

Ką tai reiškia? Pirmiausia tai, jog kriptovaliutos vis dar yra pradiniame augimo ir paplitimo etape, o jų augimo potencialas, žvelgiant į ateitį,  yra labai didelis. Antra, kriptovaliutos laikomos labiau nišine bei rizikinga investavimo priemone, turinčia daug neišspręstų reglamentavimo, saugumo, patikimumo ir kitų neapibrėžtumų. Atsižvelgiant į tokius neapibrėžtumus, manytina, kad tokio, kaip 2017 metais, kriptovaliutų kapitalizacijos augimo galbūt tikėtis jau nereikėtų.

Viešosiose diskusijose kriptovaliutų rinka dažnai lyginama su XVII amžiaus pradžioje Olandijoje kilusia „Tulpių manija“, tačiau, ar iš tiesų toks palyginimas yra pagrįstas? Pasaulio finansų ekspertai iki šiol nesutaria dėl to,  ar tokį beprecedentį kriptovaliutų augimą laikyti dar vienu dideliu burbulu, ar  visgi kryptinga tendencija,  kurią sąlygoja tos pačios, mums jau gerai žinomos, fundamentalios ekoniminės priežastys bei veiksniai. Nepriklausomai nuo išsiskyrusių nuomonių, visi ekspertai vieningai sutaria, kad kriptovaliutų tema bus aktuali dar ne vienerius metus, kas iš esmės reiškia, kad netgi didžiausieji skeptikai artimiausiais metais kriptovaliutų rinkos žlugimo neprognozuoja. Todėl toliau šiame straipsnyje bus aptariami tie fundamentalūs veiksniai, kurie gali lemti kriptovaliutų, pirmiausiai bitcoin, kainų pokyčius, bei tie, kuriais remiantis galima pagrįstai spėlioti, ko galima tikėtis ateinančiais 2018 metais bei tolimesnėje ateityje.

1. Kriptovaliutų ir pagrindinių finansų rinkų santykis

Jeigu lygintume pagrindinių finansų rinkų ir kriptovaliutų kapitalizacijos augimą, tai, be abejonės, pastarosios išlieka absoliučiu lyderiu. Tokie dideli pelnai gali lemti stambesnių investuotojų atsitraukimą į laukimo ir stebėjimo fazę 2018 metais, o toks atsitraukimas gali tapti lėtesnio augimo priežastimi. Kita vertus, kriptovaliutų rinka paskatino profesionalių investuotojų domėjimąsi išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, susietomis su kriptvaliutomis, tokiomis kaip opcionai ar ateities sandoriai (angl. futures). Tokių išvestinių finansinių priemonių populiarėjimas atinkamai gali prisidėti prie potencialaus bitcoino kainos burbulo formavimosi.

Žemiau pateikiame palyginamuosius grafikus kaip atrodo bitcoin, kitų kriptovaliutų ir finasinių rinkų kapitalizacija 2017 pradžioje ir pabaigoje:

Taip pat kaip atrodo pagrindinių akcijų biržų kapitalizacijos pokyčiai, lyginant juos su kriptovaliutų kapitalizacijos augimu per 2017 metus:

 

Lyginant šiuos grafikas peršasi aiški išvada, kad nepaisant ypač spartaus kriptovaliutų kapitalizacijos augimo, mes dar negalime laikyti šios turto klasės kaip rimta atsvara ar alternatyva tradicinėms akcijų rinkoms bei kitoms turto klasėms. Tačiau reikalau keičiasi, būtent finansų rinkoms vis labiau atkreipiant dėmesį į kripto kapitalo, kaip investavimo priemonės galimybes.

2017 gruodžio 18 dieną didžiausia pasaulio išvestinių finansinių priemonių birža – Chicago Mercantile Exchange (CME) paskelbė apie startuojančią galimybę vykdyti bitcoinų ateities sandorius. Vien žinia apie tai lėmė bitcoin kainos šuolį trumpuoju laikotarpiu. Tai, neabejotinai, drąsus žingsnis, turint omenyje nemažą kiekį šiuo laikotarpių skelbtų centrinių bankų ir kitų reguliuojančių institucijų pranešimų, susijusių su bitcoin rizika.

Vienas iš sunkumų, su kuriuo susiduria stambus kapitalas, bandantis įeiti į kriptovaliutų rinką – pakankamai žemas, lyginant su kitomis finansų rinkomis, kriptovaliutų likvidumas – galimybė greitai iškeisti kritpvaliutą į įprastus pinigus (fiat valiutą) su nežymiu vertės praradimu. Galbūt pagrindinės kriptovaliutos, tokios kaip Bitcoin, Ethereum ar Litecoin bei keletas kitų turi aukštesnį likvidumą, tačiau dauguma kriptovaliutų tuo nepasižymi, todėl investuoti į jas stambesniam kapitalui gali pasirodyti per daug rizikinga.

Bitcoin kainos likvidumą galima įsivaizduoti kaip didelį vandens rezervuarą, kurį nuolat papildo iš didelio pasitikėjimo rezervuaro plūstantys investuotojų pinigai, kai tuo tarpu dalis uždarbiais patenkintų investuotojų savo turimus bitcoinus parduoda. Tikėtina, kad pardavėjai, kainai augant vėl sugrįžta į pirkėjų gretas. Tuo tarpu likvidumo rezervuarą dar palaiko vis augantis kitų (alternatyvių) kriptovaliutų kiekis ir pasitikėjimas jomis, kai bitcoino kaina pasiekia tam tikras aukštumas, o investuotojai mano, kad jau laikas investuoti ir į kitas kriptovaliutas, kurių kaina lyginant su bitcoinu yra išsibalansavusi. Tuo pačiu metu investuojama ir į kasimo (angl. mining) įrangą, tačiau jos įtaką galima vertinti kaip visiškai minimalią. Jeigu šio rezervuaro apačioje esantis „vamzdis“ dėl tam tikrų priežasčių stipriai atsivertų, tai gali lemti bitcoin kainos griūtį. Tokios griūties priežastimi gali bet kada tapti stambaus institucinio investuotojo sprendimas parduoti didelį kiekį bitcoinų. Prevencinių priemonių tokiai griūčiai eliminuoti kol kas nėra, todėl investuotojai, baimindamiesi tokio scenarijaus, ir neskuba įeiti į šią rinką.

Kaip galima būtų įsivaizduoti bitcoin likvidumą
Bitcoin likvidumas tarsi vandens rezervuaras su vamzdžiais (pagal letstalkbitcoin.com)

 

Galbūt kai kurios kriptovaliutos atrodo kaip labai įdomi investicija, tačiau atsiimti investuotus pinigus gali pavykti tik ženkliai nuleidus jų kainą, o užbiržiniai sandoriai kriptovaliutų pasaulyje kol kas yra arba retenybė, arba apie juos yra apskritai mažai žinoma.

Minėta problema gali būti ir, tikėtina, yra sprendžiama, parduodant kriptovaliutą nedidelėmis porcijomis augimo fazėje (bulių rinka), kada investuoja didžioji dauguma smulkių investuotojų ir perkama kainai krentant (meškų rinkoje) arba išliekant stabiliai. Kita vertus labai staigūs ir sunkiai prognozuojami kainų pokyčiai niekas paverčia techninę analizę, todėl pasirinkti tinkamą investavimo momentą trumpam ir vidutiniam laikotarpiui gali būti labai sudėtinga. Dauguma stambių kriptovaliutų investicijų, tokių kaip brolių Tyler ir Cameron Winklevoss, daromos labai ilgam laikotarpiui.

Aukščiau paminėta kriptovaliutų bulių ir meškų rinka su savo ypatumais yra naujas reiškinys investicijų pasaulyje. Stebimi 100% siekiantys kainų pokyčiai per dieną tiek į vieną, tiek ir į kitą pusę. Tokius pokyčius labiausiai lemia spekuliacijos ir labai aukšti dažnai visiškai nepatyrusių investuotojų lūkesčiai. Kriptovaliutų entuziastai pasakoja istorijas net apie pensininkus atėjusius į banką ir norinčius investuoti į „kažkokius kripto pinigus, apie kuriuos pasakojo anūkas ir labai daug neseniai uždirbo“. Tokie, per daug neįsigilinę į šią naują sritį investuotojai, kriptovaliutas greitai nusiperka, tačiau lygiai taip pat greitai jas ir parduoda.

Šioje vietoje verta prisiminti garsaus investuotojo Warren Buffett žodžius, žinomus finansų pasaulyje: „Bijokite, kai kiti tampa godūs ir būkite godūs, kai kiti bijo“ (angl. Be fearful when others are greedy and be greedy when others are fearful). Visgi nemažai kriptovaliutų rinkos naujokų  elgiasi priešingai nei pataria W. Buffett. Pats šviežiausias to pavyzdys – staigus bitcoin kainos kritimas iki mažiau nei 10.000 eur 2017 m. gruodžio 22-ąją, kuris, kaip manoma, susijęs ir su nepatyrusių investuotojų baimėmis ir išsipardavimais. Tikėtina, kad šia situacija sugebėjo pasinaudoti ir kiti investuotojai, pamatę progą kriptovaliutų nusipirkti „su nuolaida“.

 

Prognozė 2018 m. Kitas metais situacija, vargu, ar stipriai keisis, todėl tikėtina, kad stebėsime daug įdomių kriptovaliutų kainų pokyčių. Augantis visuomenės susidomėjimas šia nauja turto klase bei kitos fundamentinės priežastys kainą turėtų ir toliau auginti. Kainos prognozė 2018 metų pabaigoje svyruoja nuo kiek daugiau nei 20.00024.000 dolerių iki 50.000 dolerių bei daugiau

2. Politinis klimatas ir pokyčiai visuomenėje

Kalbant apie politinę situaciją, reiktų paminėti, kad ji didesnę įtaką daro tradicinių turto klasių, pavyzdžiui NT, kainų pokyčiams. Stabili politinė situacija lemia ekonomikos ir tuo pačiu akcijų kainų augimą, o priešinga situacija gali išprovokuoti įvairias krizes. Kriptovaliutų rinkoje, atrodo, kad gali būti ir priešingai. Filosofinė kriptovaliutų idėja – decentralizuotas veikimas, nepavaldumas ir laisvė koreliuoja su politikos pasaulyje kairiųjų skelbiamomis idėjomis ir nors kairiųjų sėkmė rinkimuose gali lemti neigiamus pokyčius finansų rinkose, kriptovaliutoms tai kaip tik gali pagelbėti. Kol kas konkrečių ryškių pavyzdžių tokiai hipotezei galbūt ir nėra, tačiau netolimoje ateityje pasaulio nestabilumas arba konfliktai gali lemti kripto pinigų populiarumą, kaip būdą išlikti nepriklausomiems ir neapribotiems nuo centralizuotų valstybinių institucijų.

Šią prielaidą, kad pasaulyje augant priešpriešai tarp tam tikrų valstybių, didėjant netikrumo jausmui, aštrėjant globalinėms problemoms ir augant korupcijai, visuomenė ima vis mažiau pasitikėti politine sistema, patvirtina ir Edelman visuomenės pasitikėjimo tyrimai, į kuriuos paprastai atsižvelgia investuotojai finansų pasaulyje. 2017-tųjų metų Edelman Trust Barometer tyrimo duomenys rodo, jog visuomenės pasitikėjimas pagrindiniais valstybių institutais – verslo, valdžios, nevyriausybinėmis organizacijomis bei žiniasklaida ženkliai krenta. Galima numatyti, kad pasitikėjimo mažėjimas šiais institutais kompensuojamas augančiu pasitikėjimu kitose srityse.

Edelman Trust Barometer 2018
Edelman Trust Barometer 2017

Taigi, susidaręs pasitikėjimo vakuumas tikėtina gali būti dalinai užpildytas ir kriptovaliutų technologijos dėka, juo labiau, kad pagrindiniai kriptovaliutų sėkmės ramsčiai ir yra atvirumas (transparency), pasitikėjimas (trust), nepriklausomumas ir decentralizacija. Sistema, kuri suteikia galimybę perkelti dalį žmonių ir verslo ekonominės veiklos į 100% patikimą ekosistemą, lyg ir turėtų susilaukti sėkmės. Kai kurie kriptovaliutų projektai iš esmės vien tik ir siekia išspręsti patikimumo (trust) problemą. Pavyzdžiui lietuviškasis Monetha projektas tikisi šią problemą išspręsti ypač sparčiai augančioje e-komercijos srityje. Žinoma, tik ateitis parodys, ar šis projektas pasieks savo išsikeltus tikslus.

 

Prognozė 2018 m. 2018 metais ir tolimesnėje ateityje tikėtina, kad matysime vis daugiau plačiajai visuomenei siūlomų populistinių „vaistų“ iš politinės sistemos, o finansų pasaulyje stebėsime vis greitesnius ir įdomesnius pokyčius, kuriuose, neabejotinai, svarbus vaidmuo atiteks ir kriptovaliutoms. Tai vėlgi turėtų prisidėti prie bitcoin ir kitų kriptovaliutų kainų augimo.

3. Teisinis reglamentavimas ir Centrinių bankų nuomonė

Kaip ir daugelio kitų rinkų atveju, pagrindinis kriptovaliutų teisinio reglamentavimo tikslas būtų užtikrinti ekonominį stabilumą, nustatyti pusiausvyrą tarp kriptovaliutų rinkos naudos ir galimų rizikų, suvaldyti su tuo susijusias rizikas, sukurti priemones tokioms rizikoms valdyti ir/ar eliminuoti, apsaugoti kriptovaliutų valdytojų ar kitų šios rinkos žaidėjų teises, žinoma, tuo pačiu numatant ir jiems su tuo susijusias pareigas, imtis priemonių pinigų plovimo prevencijai, spręsti mokesčių į valstybių biudžetus surinkimo klausimus ir pan.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kol kas kriptovaliutos aiškiai ir galutinai teisės aktais nėra reglamentuotos, manytina, kad valstybės vengia ir, galbūt, netgi sąmoningai nesiima priemonių aktyviai spręsti reglamentavimo klausimų.

Pavienės valstybės inicijuoja tokių teisės aktų atsiradimą, tačiau tokie teisės aktai, jeigu jie ir priimti (būtų priimti) yra lokalinės reikšmės, t.y. taikomi tik tose konkrečiose valstybėse, tad geriausiu atveju, jie būtų privalomi kriptovaliutų keitykloms ar kriptovaliutų gamintojams, kurie savo veiklos vietą yra įregistravę tokioje valstybėje. Turint omenyje, kad gaminti kriptovaliutas galima bet kur, kriptovaliutų keityklių pasirinkimas yra didžiulis, o, esant tam tikriems lokaliniams apribojimams, veiklos vietą galima lengvai perregistruoti, pavienių lokalinių teisės aktų priėmimas, nesukontroliuos visos kriptovaliutų rinkos.

Na, o kol tokio visuotino teisinio reglamentavimo nėra, reiškiasi vadovaujamasi bendu teisės principu „leidžiama viskas, ko nedraudžia įstatymai“.

Nepriklausomai nuo to, kad specializuotų teisės aktų nėra, kriptovaliutos yra nuolatinė diskusijų tema ir teisės aktų leidėjų rate.  Savaime suprantama, juk augantys kriptovaliutų rinkos skaičiai byloja, kad anksčiau ar vėliau reikės imtis aktyvių veiksmų, siekiant sureguliuoti šią rinką.

Europos centrinio banko atstovai dar šių metų rudenį išreiškė nuomonę, kad Bitcoin ir kitas kriptovaliutas nelaiko valiutomis ir nemano, kad ši rinka kokiu nors būdu kelia grėsmę centrinių bankų pinigų monopoliui. Beveik iš karto po to ECB prezidentas Mario Draghi pripažino, kad visgi neturi galios ir galimybių kontroliuoti bitcoiną. Ar jų nuomonė per šį trumpą, tačiau kriptovaliutų rinkos aktyvumui ypač svarbų, laikotarpį nepasikeitė, nežinia.

 

Prognozė 2018 m. Iš tiesų mažai tikėtina, kad 2018 metais būtų priimtas visuotino pobūdžio (pvz., Europos sąjungoje) teisės aktas, reglamentuojantis kriptovaliutų rinką. Galbūt, teisės aktų leidėjai neskuba tokio teisės akto inicijuoti ne tik dėl to, kad kol kas ši rinka nėra pakankamai išanalizuota, bet ir dėl to, kad tam tikra prasme siekia investuojančiuosius į kriptovaliutas pamokyti dėl, jų nuomone, neatsakingo investavimo, prieziumuodami, kad susidomėjimas kriptovaliutomis ženkliai pasikeis, jei ši rinka patirs reikšmingų nuosmukių, sąlygojančių investicijų praradimą. Visgi, kokios yra tikrosios kriptovaliutų nereglamentavimo priežastys, sužinosime artimiausioje ateityje.

4. Technologijos panaudojamumas versle

Ekspertai teigia, kad su kriptovaliutomis susijusios blockchain technologijos panaudojimo galimybių spektras yra labai platus ir apima ne tik finansų sritį, kuri labiausiai su šia technologija yra susijusi, bet ir komunikacijos, duomenų saugojimo, sveikatos apsaugos, energetikos, kibernetinio saugumo bei daug kitų sričių. Blockchain technologija įgalino naujovišką sutelktinio finansavimo principu veikiantį kapitalo pritraukimo modelį – ICO, kurį kaip įrankį pasitelkusios besikuriančios ir jau veiklą vykdančios kompanijos pritraukia ypač didelį kapitalą plėtrai. Dauguma šių projektų yra idėjų ir testavimo stadijose, nors dalis jų jau turi patikrinta verslo modelį, o blockchain ir ICO pritrauktas kapitalas leidžia išplėsti jų galimybes.

Nors centriniai bankai ir atsargiai vertina kriptovaliutų sritį, tačiau bankai jau pradeda investuoti ir tyrinėti šią technologiją.

Visgi didžiausia sėkmė šiuo metu aplanko tą verslą, kuris gamina blockchain technologijos palaikymui reikalingą įrangą – vaizdo plokštes, ASIC įrenginius bei šią įrangą masiškai kriptovaliutų gavybai (miningui) panaudojančias įmones, suteikiančias prieigą prie kompiuterinių resursų už paslaugą susimokantiems klientams.

Įprastas bitcoinų bei kitų kriptovaliutų panaudojimo būdas yra atsiskaitymo galimybės suteikimas. Žinomiausios kompanijos paskelbusios apie galimybę atsiskaityti bitcoinais yra Microsoft, Expedia, tačiau kai kurios žinomos kompanijos, pavyzdžiui Steam, dėl didelių kainos svyravimų ir atsisakė, bent jau laikinai, mokėjimų bitcoinais galimybės. Lietuvoje bitcoinais galima atsiskaityti perkant TopoCentre, o neseniai paskelbta ir apie galimybę pirkti už kriptovaliutas ir žemės sklypus Aurių miestelyje.

Svarbus bitcoin plitimo ir naudojimo rodiklis yra ir transakcijų skaičiaus augimas. Šių metų pabaigoje transakcijų skaičius per dieną jau siekia virš 300.000.

 

Bitcoin transakcijų augimas
Bitcoin transakcijų augimas (https://blockchain.info)

 

Prognozė 2018 m. Kriptovaliutos 2018 bus vis plačiau naudojamos versle. Pamatysime vis daugiau įdomių verslų, išnaudojančių ir pačią blockchain technologiją, kurių dalis tikėtina bus ir labai sėkmingi. Dar daugiau matysime žlugusių projektų, tačiau tai didelės neigiamos įtakos kriptovaliutų rinkai, o ypač blockchain technlogijai neturėtų daryti. Neigiamą įtaką atsvers vis naujų žaidėjų bei ICO projektų atėjimas į rinką, blockchain paremtų projektų sėkmės istorijos, o tai augins ne tiek bitcoin kainą, kiek daugybės kitų alternatyvių kriptovaliutų ir tokenų kainas.

5. Investicijos į technologijos palaikymą – kasimo (angl. mining) duomenų centrai

Milžiniškos investicijos į kasimo duomenų centrus sufleruoja, kad į kriptovaliutas, kaip į tam tikros rūšies naudingąsias iškasenas, dėmesį atkreipia vis daugiau verslininkų. Toks dėmesys taip pat reiškia, kad tikimasi, jog ši veikla išliks pelninga ir tolimesnės ateities perspektyvoje. Paprastai planuojama, kad investicijos į kriptovaliutų kasimo įrangą atsipirks per 6-12 mėnesių, tačiau bitcoin bei alternatyvių valiutų kainos augimas 2017 metų pabaigoje atsipirkimo laikotarpį sumažino iki 2-3 mėnesių. Tai lėmė dar didesnį kompiuterinės įrangos, ypač vaizdo plokščių, poreikio didėjimą. Tokios paklausos didėjimas netgi sukėlė kompiuterinių žaidimų mėgėjų nepasitenkinimą, kurį lėmė tai, kad nusipirkti naujesnius vaizdo plokščių modelius, kuriais domisi ne tik žaidimų mėgėjais, bet ir kriptovaliutų gamintojai, tapo sudėtingiau.

Spręsdami problemą didieji kompiuterinės įrangos gamintojai, tokie kaip Asus ar Gigabyte bei kiti jau išleido pirmuosius kompiuterių komponentus, skirtus būtent kriptovaliutų kasimui (pvz., vaizdo plokštes, neturinčias jungties su monitoriumi; motinines plokštes, palaikančias net iki 18 jungčių, skirtų vaizdo plokštėms;  ypač galingus maitinimo šaltinius ir pan.).

Kriptovaliutų kasyba susijusi su ypač didelėmis elektros energijos sąnaudomis bei didele šilumos emisija. Tad tokios veiklos sėkmei svarbūs šie du komponentai: prieiga prie pigios elektros energijos bei tinkamas būdas, kaip suvaldyti išsiskiriančią šilumą.

Kriptovaliutų pasaulio žemėlapyje ypač išryškėjo tokios valstybės, kaip Kinija ir Islandija. Kinija – ne tik kompiuterinės įrangos gamintoja, bet ir vienus didžiausių kasimo centrus turinti šalis. Daugiausiai tai lėmė prieiga prie ypač pigios elektros energijos ir galimybė gauti visus reikiamus kompiuterių komponentus iš vietinių gamintojų. Auganti kriptovaliutų, pirmiausiai bitcoin, gamybos koncentracija vienoje šalyje didina kriptovaliutų bendruomenės susirūpinimą dėl esminės bitcoin savybės – decentralizuotos sistemos idėjos susilpnėjimo, o tuo pačiu ir Kinijos valdžios būsimų sprendimų dėl bitcoinų ateities.

Kita vertus Islandija dėl savo atšiauraus ir vėsaus klimato tapo prieglobsčiu kriptovaliutų kasyba užsiimanties projektams, pavyzdžiui genesismining.com, teikiantiems ir kasybos debesyje (cloud mining) paslaugą kiekvienam norinčiam investuoti į kriptovaliutas.  Islandijoje yra galimybė gauti pigesnę elektrą, o jos vėsus klimatas sėkmingai atšaldo kaistančius kompiuterių komponentus.

Lietuva, būdama viena iš pasaulio šalių, turinčių greičiausią internetą, nė kiek neatsilieka ir kriptovaliutų kasimo srityje. Čia veiklą vykdo tokie projektai kaip https://ambermining.com/, http://www.miningunion.com/, https://cloud.kriptovaliutos.org/, taip pat egzistuoja daug viešai nesiskelbiančių projektų, neskaitant gausybės namuose „kasyba“ užsiimančių žmonių.

Kriptovaliutos kasimo veikla daro įtaką ir kriptovaliutų kainai. Siekiama kainą palaikyti tokiame  lygyje, kad kasyba būtų pelninga, o priešingu atveju  – kriptovaliutų kasimo veikla taps nuostolinga. Būtent taip dažnai ir nutinka, tačiau technologija šią problemą dalinai išsprendžia. Priklausomai nuo skrtingų kriptovaliutų algoritmų niuansų, sumažėjus ją kasančiųjų skaičiui, anksčiau ar vėliau valiutos gavyba padidėja likusiems kasėjams, todėl veikla gali tapti vėl pelninga, net jeigu šios valiutos kaina nukritusi.

 

Prognozė 2018 m. Kriptovaliutų kasėjų skaičius 2018 metais tik didės, todėl atitinkamai didės ir investicijos į kriptovaliutų kasimo specializuotos technikos (ASIC) vystymą bei kriptovaliutų kasimui reikalingą kompiuterinę įrangą (vaido plokštes bei kitus komponentus). Manytina, kad atitinkamai didės ir stambių kasėjų inicijuotas manipuliavimas kriptovaliutų kainomis nereguliuojamoje rinkoje, kas gali lemti kriptovaliutų kainų svyravimus artimiausioje ateityje.

6. Technologijos kaštai – elektra

Kriptovaliutų gavybos kaštus (angl. mining), kaip minėta anksčiau sudaro ne tik investicijos į kriptovaliutų gavybos įrangą, bet ir milžiniškas elektros energijos poreikis. Kasybai sunaudojamos elektros energijos kaštai turi dvi medalio puses: dalis elektros energijos suvartojimo lieka konkretaus kasėjo pusėje, tačiau visi pasaulio kasėjai vienu metu sprendžia vieną ir tą patį matematinį uždavinį, už kurį tik vienas kažkuris gauna atlygį už sėkmingą sprendimą. Šiuo atveju nebeskaičiuojame pajamų už transakcijų apdorojimą, kurias gauna visi kasėjai. Tačiau to paties uždavinio sprendimo kaštai visame tinkle yra itin dideli, o tai, vertinant per elektros suvartojimo perspektyvos prizmę, technologiją paverčia ypač neefektyvia. Už šį suvartojimą tam tikra prasme sumoka investuotojai, augant ir pačios kriptovaliutos kainai.

Nemažai kainuoja ir bitcoin transakcijos apdorojimas. Transakciją atliekantis žmogus sumoka šiuo metu ypač aukštus komisinius už transakciją dar ir dėl tinklo „talpos“ ribotumo, siekiančius nuo kelių dešimčių iki netgi 200 dolerių. Papildomai vienos transakcijos elektros energijos kaštai siekia dar 200-250 kWh, kas atitinka apie 20 dolerių.

Viso bitcoin tinklo palaikymui reikalingos elektros energijos suvartojimas artėja link 40 teravatvalandžių per metus. Tad šie elektros energijos kiekiai jau lenkia tokių valstybių, kaip Danija, Bulgarija ar Airija, suvartojamus elektros energijos metinius kiekius. Palyginimui: Lietuvos elektros energijos poreikis yra apie 10 teravatvalandžių per metus.

Bitcoin kasybos energijos kaštų augimas
Bitcoin kasybos energijos kaštų augimas

 

Galime pamėginti įsivaizduoti kiek elektros energijos Lietuvoje sunaudoja kriptovaliutų kasėjai. Padarykime prielaidą, kad Lietuvoje šiuo metu yra įjungta 10.000 vaizdo plokščių, kurių kiekvienos galia yra apie 200 vatų. Šios vaizdo plokštės per parą suvartotų 10.000 x 200 x 24 = 48.000 kWh, per mėnesį suvartojimas siektų 1.440.000 kWh, o per metus – 17.3 GWh. Tokio kiekio elektros energijos kaštai per metus siektų nuo 1 mln. iki 1.8 mln. eurų, priklausomai nuo to, pagal kokį elektros kainos tarifą mokama. Pagal dabartines kriptovaliutų kainas minėtos 10.000 vaizdo plokščių galėtų iškasti vertės už apytiksliai 3-5 mln. eurų, taigi ši veikla, nepaisant didelių energijos sąnaudų išlieka pelninga.

Kokios tikrosios kriptovaliutų kasybos apimtys Lietuvoje yra sunku pasakyti, tačiau galima spėti, kad jų suvartojama elektros dalis nesiekia daugiau kaip 1%, o pagal mūsų prielaidą tėra apie 0.17%. Kita vertus ši procentinė išraiška labai panaši į pasaulinę bitcoin suvartojamą elektros energijos procentinę išraišką – 0.16% (nuoroda) https://digiconomist.net/bitcoin-energy-consumption, todėl tikėtina, kad esame arti tiesos.

Bitcoin kasybos elektros energijos sąnaudos pasaulyje
Bitcoin kasybos elektros energijos sąnaudos pasaulyje

Prognozė 2018 m. Nors kriptovaliutos susilaukia nemažai kritikos dėl to, kad jos nėra pakankamai „žalios“, jų suvartojama elektros energija šildo planetą, kai tos elektros gamyba dar ir teršia aplinką, kol kas būtų per drąsu teigti, kad tai galėtų turėti neigiamos įtakos kriptovaliutų kainai ar visais kriptovaliutų rinkai 2018 metais ar artimoje ateityje. Šiuo metu kitos pramonės šakos suvartoja kur kas daugiau elektros energijos. Bitcoin ir kitos kriptovaliutos, siekdamos spręsti tam tikras žmonių ir verslo veiklos problemas, galimai netgi kompensuoja išnaudotos energijos kaštus.

 

2-ojoje straipsnio dalyje nagrinėsime keletą kitų ne mažiau svarbių fundamentinių priežasčių, kurios vienaip ar kitaip lems bitcoin ir kriptovaliutų kainų pokyčius ateityje. Nagrinėsime šiuos aspektus:

  1. Alternatyvių valiutų augimo perspektyva ir įtaka bitcoinui
  2. Tolimos ateities lūkesčiai – kapitalizacija virš 50 trilijonų?
  3. Technologijos padėtis per Gartnerio lūkesčių (hype) ciklo perspektyvą
  4. Kriptovaliutos žiūrint per techologijos įsisavinimo gyvavimo ciklą
  5. Kriptovaliutų vaidmuo socialiniame gyvenime
Technologijos evoliucija per per Gartnerio lūkesčių (hype) ciklus
Technologijos evoliucija per per Gartnerio lūkesčių (hype) ciklus

——————–

Ši apžvalga ir prognozės skirta supažindinti besidominčią auditoriją su kriptovaliutų rinkos situacija bei galimais scenarijais ateityje. Tai nėra finansinė konsultacija, siūlymas pirkti ar parduoti kriptovaliutas, tokenus ar kitas susijusias finansines priemones. Skaitytojas išlieka atsakingas už savo prisiimtą su investavimu susijusią riziką.

——————–

Auriai - sklypai už bitcoinus

Sklypai už bitcoinus – Aurių miestelyje šalia Vilniaus atsirado galimybė investuoti kriptokapitalą į NT

Šiandieniniame idėjų, novatoriško mąstymo ir progreso pasaulyje bitcoinai ir kitos kriptovaliutos įgauna naują prasmę. 2009 metais gimusi laisvės ir nepriklausomumo idėja, nepraėjus nė dešimčiai metų iš nedidelio entuziastų būrelio evoliucionavo ir tapo žinoma ne tik kaip atsiskaitymų priemonė, bet ir kaip pačių beprotiškiausių idėjų generavimo simbolis. Bitcoinų vizija suteikė visuomenei beprecedentes investavimo galimybes, sukūrė neįtikėtinai lanksčius finansavimo įrankius ir ypač dideliu greičiu transformuoja įvairiausias gyvenimo sritis.

Ką už bitcoinus perka žmonės pasaulyje

Jau parduoti pirmieji Tesla bei Lamborghini automobiliai už bitcoinus. Kai kurie naujųjų laikų milijonieriai už virtualią valiutą perka namus, vilas, kitą nekilnojamąjį turtą ar netgi lėktuvus. Atsiranda žmonių, kurie gauna arba siekia gauti visą savo atlyginimą vien tik kriptovaliutomis. Šiandieną stambų pirkinį galima įsigyti išleidus vos keletą vienetų virtualiosios valiutos, o tai gali sau leisti netgi mokyklos ar studijų nespėję baigti technologijų ir kriptovaliutų entuziastai, taip pat šią nišą atradę verslininkai bei eiliniai inovacijas išnaudojantys piliečiai.

Naujienos Lietuvoje

Lietuvoje taip pat netrūksta drąsių idėjų. Viena jų – žemės sklypų Aurių miestelyje šalia Vilniaus įsigijimo galimybė atsiskaitant už ją bitcoinais ar bet kuria kita kriptovaliuta. Tokia pasirinkimo laisvė, kai rezervaciją už sklypus galima atlikti ir virtualiomis valiutomis neabejotinai Aurių miestelį paverčia inovacijų lyderiu. Tai taip pat unikali galimybė žmonėms, norintiems ne tik, kad savo turimą kriptovaliutų kapitalą paversti investicija į stabilią turto klasę, tačiau ir įeiti į istoriją pirmą kartą sudalyvavus tokiame nekilnojamojo turto projekte. Gali būti, kad bus parduoti ne vieni sklypai už bitcoinus.

Aurių miestelio teritorijos išplanavimas
Aurių miestelio teritorijos išplanavimas (Auriai.lt)

Aurių miestelis

Auriai – tai išskirtinės koncepcijos miestelis, siekiantis patenkinti visus modernaus žmogaus lūkesčius, tokius kaip darnią aplinką, modernius būstus, ekologišką gyvenimo būdą. Būsimi pirkėjai gali rinktis skirtingas erdves ir teritorijas pagal savo asmeninius ar šeimos poreikius: nuo kalvotojo pakraščio iki ramesnių pakrančių šalia ežerėlio bei slėnio. Žirgus mylintys žmonės galės rinktis sklypus arčiau dvaro su žirgynu, verslūs gyventojai galės įsikurti šeimos verslų alėjoje. Aurių bendruomenė gyvens kultūrinį gyvenimą, dalinsis idėjomis, kurs verslus. Galimybės būsimiems miestelio gyventojams pirkti sklypus už virtualią valiutą – vienas iš natūraliai tinkamų būdų sudominti progresyvius žmones.

Aurių miestelio konsepcija
Aurių miestelio konsepcija (Auriai.lt)

Kadangi Aurių miestelis kuriamas pasirinkimo laisvės ir inovacijų pagrindais, tikimasi, kad dalis naujakurių, būdami naujausių technologijų naudotojais ir praktikais, padės sukurti inovatyviausią bendruomenę Lietuvoje.

Alternatyvios kriptovaliutos

ALTERNATYVIOS KRIPTOVALIUTOS – KODĖL IR KAS JAS KURIA?

Tikriausiai Bitcoin kriptovaliuta dar ilgai išliks dominuojančia rinkoje, nes vis dėlto – tai pirmoji ir pati seniausia kriptografinė valiuta. Jos dėka, BlockChain technologija įgavo pagreitį, todėl laikui bėgant, atsirado daug alternatyvių virtualių valiutų, tokių kaip LiteCoin, PeerCoin, DogeCoin, VertCoin ir daug kitų. Vienas sėkmingiausių alternatyvių kriptovaliutų pavyzdys yra LiteCoin valiuta, kuri jau ilgą laiką stabiliai laikosi populiariausių valiutų dešimtuke. Alternatyvios kriptovaliutos – tai būdas išspręsti Bitcoin trūkumus, praplėsti ir suteikti naujų galimybių, pagreitinti transakcijas. Taip pat tai leidžia sparčiai tobulėti ir pačiai BlockChain technologijai.

Alternatyvių kriptovaliutų top sąrašą galite rasti ir mūsų svetainėje, nors šis dešimtukas iš tiesų nuolatos kinta.

LiteCoin yra priežastis, kodėl su laiku atsiranda naujų valiutų

Grįžtant prie istorijos, verta paminėti, kad šios valiutos kūrėjas yra Charles Lee – buvęs Google darbuotojas. Valiutos startas žymimas 2011 metų spalio mėnesį. Tuomet LiteCoin buvo galima įsigyti už maždaug 1.5 JAV dolerio už vienetą, o šio straipsnio rašymo momentu LiteCoin kriptovaliutos vieneto kaina siekia arti 100 JAV dolerių (remiantis CoinMarketCap.com duomenimis). Kaip ir Bitcoin, taip ir ši valiuta – gali būti kasama (angl. mining), saugoma piniginėje, vykdomos transakcijos, atsiskaitoma už prekes ar paslaugas arba tiesiog ja spekuliuojama valiutų keityklose.

LiteCoin valiutos sėkmė davė startą daugelio kitų virtualių valiutų atsiradimui. Visos Bitcoin alternatyvos sudaro atskirą „ekosistemą“, kuri angliškai vadinama „Altcoins“ – alternatyvios kriptografinės valiutos. Be LiteCoin šiuo metu egzistuoja dar per 1300 skirtingų kriptovaliutų, o jų skaičiuos nuolatos auga.

 

Alternatyvių kriptovaliutų gausa
Alternatyvių kriptovaliutų gausa

Kas yra „AltCoins“ bei „ICO“ ir kodėl visa tai kuriama?

Kaip jau minėta – AltCoins yra alternatyvios monetos (Bitcoin alternatyvos), tačiau jų paskirtis dažnai yra kiek kitokia nei Bitcoin. Bitcoin valiuta yra laikoma pagrindine, o vis naujai atsirandančios valiutos dažniausiai yra siejamos su tam tikrais naujais projektais, iniciatyvomis, stengiasi užimti vienoką ar kitokią valiutos kūrėjų manymu svarbią ir perspektyvią verslo nišą. Vis dažniau naujos valiutos yra it modernus sutelktinio finansavimo būdas su rizikos kapitalo priemaiša. Tampa įprasta naujų valiutų išleidimą, netgi, galima sakyti, emisiją vadinti tiesiog ICO.

ICO (Initial Coin Offering) – pirminis monetų (valiutos) siūlymas. Tai yra projektas, kai siekiama pritraukti kapitalą verslo idėjų finansavimui ir įgyvendinimui. ICO šiek tiek primena finansų pasaulyje žinomą sąvoką IPO (Initial Public Offering), kai įmonės išplatina savo akcijas investuotojams per akcijų biržą. Skirtumas tarp ICO ir IPO tas, kad ICO išleidžiamos ne akcijos, o žetonai, kuriuos įprasta vadinti tokenais (angl. tokens). Tokenai – tai iš esmės naujos alternatyvios kriptovaliutos. Verta turėti omenyje, kad šiuo metu jokios valstybinės institucijos ICO projektų neprižiūri ir nekontroliuoja, investuotojų teisių iš esmės negina, beto, ši veikla nėra iki galo reglamentuota įstatymais.

ICO projekto startas – naujų alternatyvių kriptovaliutų užuomazga

Beprecedentė ICO projektų sėkmė skatina vis daugiau verslo atstovų ar pavienių kriptovaliutų entuziastų susiburti į komandą ir sukurti savo ICO projektą. Neatsiejama ICO dalis yra tokenai – naujos kriptovaliutos, todėl projekto sumanytojai siekia rasti joms paskirtį ir panaudojimo būdą ateityje, kai jų projektas įsibėgės. Pavyzdžiui numatoma, kad už tokenus bus galima įsigyti tam tikrų prekių ar paslaugų.

Taigi, kai startuoja naujas ICO paremtas projektas, potencialiems investuotojams išplatinama informacija apie šio projekto verslo idėją, tikslus, galimybes, ar projektas kaip nors panaudos BlockChain technologiją ar ne, pristatoma prie jo dirbanti komanda, pateikiami verslo vystymo planai keletą metų į priekį. Tai pat įprastai skelbiama data, kada prasidės pirminis išleidžiamų valiutų (tokenų) pasiūlymas arba ICO, už kokius pinigus ar fiat valiutas juos bus galima įsigyti. Dažniausiai tokenus galima pirkti už Bitcoinus, Ethereum arba tiesiog įprastus dolerius ar eurus. Transakcijų patikimumą įgalina išmanieji kontraktai (angl. smart contracts). Kai parduodamos visos pradinės monetos (tokenai) arba baigiasi numatytas pardavimo laikotarpis yra suformuojamas kapitalas ir toliau seka finansuoto projekto įgyvendinimas. Tuo pat metu tokenus siekiama užregistruoti į pagrindines kriptovaliutų keityklas, kad jos įgautų realią rinkos vertę bei populiarumą, o investuotojai turėtų galimybę įsigytus tokenus pirkti arba parduoti. Nuo pačio projekto įgyvendinimo sėkmės ir eigos daugiau ar mažiau priklauso naujosios kriptovaliutos (tokeno) vertė.

Kas yra ICO - tarsi sutelktinis finansavimas
Kas yra ICO – tarsi sutelktinis finansavimas

Naujos alternatyvios kriptovaliutos ne visuomet sėkmingos

Šiuo metu beveik visos alternatyvios kriptovaliutos kuriamos dėl to, jog tai palengvina kapitalo surinkimą ir verslo startą, tuo pačiu išvengiama tiesioginio projekto dalies perleidimo investuotojams. Dalis ICO projektų stengiasi išnaudoti ir pačios BlockChain technologijos teikiamas galimybes, jas praplėsti arba iš esmės pagerinti. Būtent tokie projektai laikomi perspektyviausiais ir įdomiausiais, nes jų tokenai nėra vien tik akcijų alternatyva arba būdas pritraukti kapitalą. Įprastai nauji ICO paremti verslai teikia finansines paslaugas, kuriami nauji tinklai duomenų laikymui ar transakcijų apdorojimui, siūlomos įvairios kompiuterinių skaičiavimų paslaugos, testuojamos ir bandomos naujoviškos verslo nišos.

Ypač svarbu paminėti, kad ne visos alternatyvios kriptovaliutos sulaukia sėkmės. Kad ir kaip būtų gaila, pakankamai dažnai naujos kriptovaliutos kuriamos su siekiu susirinkti pinigus ir investuotojus palikti be nieko. Todėl finansų ekspertai pataria ypatingą dėmesį skirti pasidomėjimui į kokią valiutą investuojate, kokia komanda ties juo dirba, kokią verslo nišą jie mėgina užimti bei kiek ši niša galėtų būti perspektyvi. Nemažai kriptovaliutų buvo sukurtos tik tam, kad jų kūrėjai tinkamu laiko momentu pasipelnytų ir su visu surinktu kapitalu bei skelbtais planais tyliai pasišalintų. Žinoma, kai kurios kriptovaliutos tik džiugina investuotojus įspūdingais augimais, o vieni geriausių to pavyzdžių yra: Monero, Dash, Ethereum, Litecoin bei Ethereum platforma paremti įvairūs tokenai.

Jeigu jau nuspręsite investuoti į kriptovaliutas, pirmiausia pasidomėkite didžiausią populiarumą ir kapitalizaciją turinčiomis kriptovaliutomis, apsilankykite jų oficialiose svetainėse ir įsigilinkite kokią problemą jos siekia spręsti ar kokią sritį patobulinti. Taip pat verta susipažinti su jų panaudojimo galimybėms, ar valiuta realiai yra diegiama versle, ar ja daugiau spekuliuojama. Dalis alternatyvių kriptovaliutų ateityje gali tapti pagrindinėmis ir galbūt netgi aplenkti Bitcoin’ą.

Bitcoin piniginė

Kaip laikyti bitcoinus – kriptovaliutų piniginės

Nors kriptovaliutas dar daugelis žmonių laiko tarsi mokėjimo sistemų analogais, reikėtų žinoti, kad tai yra visiškai skirtingi dalykai, o piniginių lėšų laikymo ir valdymo būdai yra kur kas įvairesni. Bitcoin kriptovaliutą bei kitas kriptovaliutas laikyti galima 4-iais pagrindiniais būdais: kompiuteryje ar kitame asmeniniame įrenginyje, keityklose, specializuotuose įrenginiuose, angliškai vadinamuose hardware wallets arba tiesiog popieriuje. Bitcoin‘ai, kaip ir visos kitos kriptografinės valiutos,  yra labai saugi valiuta, kurią pavogti yra praktiškai neįmanoma, jeigu laikomasi esminių saugumą užtikrinančių priemonių. Taigi, kaip saugoti Bitcoin‘us? Kur surasti ir kokias piniginės pasirinkti bei kurios piniginės yra saugiausios? Siūlome apie tai paskaityti žemiau.

Virtualios piniginės (angl. wallets) arba asmeniniame įrenginyje laikomos piniginės

Kriptovaliutų pinigines, skirtas kompiuteriams ar telefonams, lengviausia yra apibūdinti kaip programėles, kurias reikia įsidiegti į savo įrenginį. Pavyzdžiui, nusprendžiate įsigyti Bitcoin valiutą, tad jums bus reikalinga piniginė. Pabrėžtina, kad naudojant tokį Bitcoin saugojimo metodą, reikės šiek tiek kantrybės, nes vis dėlto – pradėjus prisijungimą, teks ilgokai palaukti, kol bus baigtas sinchronizavimasis su visa šios valiutos blokų grandine – Blockchain‘u. Taip pat šiai grandinei saugoti reiktų palikti ir nemažai laisvos vietos jūsų kompiuteryje.

Oficialioji Bitcoin piniginė vadinasi „Bitcoin Core“ ir ją galite parsisiųsti iš čia. Egzistuoja namažai Bitcoin piniginių versijų. Kai kurios iš jų neparsiunčia visos blokų grandinės, todėl su tinklu sinchronizuojasi greičiau. Viena tokių piniginių yra Elektrum.

Bitcoin piniginė
Kaip atrodo Bitcoin piniginė, įdiegus ją kompiuteryje

Kai jau įsidiegsite vieną iš pasirinktų piniginių, jose galėsite susigeneruoti savo piniginės adresą – skaičių ir simbolių seką. Tai jūsų piniginės identifikatorius, kuris būtų naudojamas kitų Bitcoin vartotojų, kurie norėtų pervesti jums pinigus. Šis adresas tam tikra prasme yra panašus į įprastą banko sąskaitos numerį, tik skirtumas tas, kad šią sąskaitą valdote ir susikuriate patys. Savo virtualių pinigų adresą galite laisvai dalinti kam tik norite. Jo turėjimas ar žinojimas nesuteikia jokių galimybių gauti prieigą prie jūsų turimų Bitcoinų bei neatskleidžia jo turėtojo duomenų, nebent jie būtų pridėti papildomai šalia adreso.

Kaip atrodo šis adresas? Pateikiame Bitcoin adreso pavyzdį:

 15YUsN4vMzUoJXhy2VMCeXWQQD4Fey9mCh

Tai vienas iš mūsų turimų adresų, kuris turi nemažą transakcijų istoriją, tad galite pažiūrėti kaip atrodo ši sistema ir „iš vidaus“, užėję šio adreso blockchain informaciją: https://blockchain.info/address/15YUsN4vMzUoJXhy2VMCeXWQQD4Fey9mCh. Jeigu iš karto blockchain.info neatsidarytų, pamėginkite šiek tiek vėliau.

Šiame puslapyje galima lengvai susikurti ir mokėjimo informacijos nuorodą kažkam, kas jums skolingas bitcoinų arba sukurti aukojimui bitcoinais skirtus nurodymus.

Kitos virtualių valiutų piniginės

Kitų kriptovaliutų piniginių ir jų diegimo instrukcijų ieškokite tik oficialiuose šioms kriptovaliutoms skirtose svetainėse. Litecoin piniginę, pavyzdžiui, rasite Litecoin.org, Zcash – Zcashcommunity.com, o Ethereum instrukcijas rasite – Ethereum.org.

Zcash wallet
Zcash piniginė, matomos transakcijos ir laikoma ZEC pinigų suma

Tiesa, yra žinoma, kad Ethereum piniginė šiuo metu veikia ne taip stabiliai, kaip norėtųsi, todėl rekomenduojame pagalvoti naudoti kitas alternatyvas, kurių geriausia yra Exodus.io. Exodus piniginėje galima ne tik laikyti pinigus, bet ir juos išsikeisti. Beto ji palaiko daugiau kriptovaliutų, tokių kaip Bitcoin, Dash, Litecoin ir kitas.

Exodus piniginė
Exodus piniginė ir joje saugomos kriptovaliutos. Pavyzdyje piniginėje yra tik Ethereum valiutos, o backup’as neatliktas

Laikydami kriptovaliutas savo kompiuteryje ar mobiliajame telefone, būtinai pasirūpinkite jų saugumu – antivirusinėmis programomis, nuolatiniu operacinės sistemos atnaujinimu, kai kuriuos failus ir prieigas galite papildomai šifruoti bei atsakingai naudokitės internetu.

Kriptovaliutų keityklų piniginės  (angl. exchange wallets)

Virtualių valiutų keityklos ne tik leidžia nusipirkti norimos kriptovaliutos, tačiau jose savo pinigus galima ir laikyti. Keityklose jūsų pinigai bus saugomi šių keityklų specialiai jums sukurtose piniginėse, tad jose galite laikyti savo kripto kapitalą. Paprastai tai yra internetinės arba mobiliosios piniginės – piniginės pasiekiamos internetu arba atsisiunčiant programėlę į telefoną. Kai kurių keityklų piniginės beveik niekuo nesiskiria nuo įprastų mokėjimo sistemų bei yra panašios į bankų internetines bankininkystes.

Lietuviškoji keitykla SpectroCoin suteikia galimybę turimus Bitcoin‘us ar kitas kriptovaliutas laikyti pas juos. Tokio pinigų laikymo privalumas tas, kad prie piniginės, o tiksliau būtų sakyti savo sąskaitos, galima prisijungti iš bet kurio įrenginio iš bet kurios vietos, kur tik yra interneto prieiga. Taipogi šios keityklos siūlomos piniginės privalumas – išduodamos kortelės. Gaunate mokėjimo kortelę, kuria galima naudotis kaip įprasta banko kortele, o jūsų turimi Bitcoin‘nai automatiškai keičiami į eurus pagal esamą kursą. Tad pinigus galite lengvai išsigryninti bankomate arba tiesiog laisvai atsiskaityti prekybos ir paslaugų vietose.

Šiuo metu mes naudojamės CEX.io keitykla valiutos pirkimui ir SpectroCoin – dalies jos laikymui bei atsiskaitymams. Kitos dėmesio vertos keityklos yra Poloniex, Bitfinex, Kraken. Apie jas galite paskaityti mūsų ankstesniame straipsnyje čia.

Kaip atrodo šiose keityklose esančios piniginės/sąskaitos galite pamatyti paveikslėliuose:

Cex.io piniginės - balansai
Cex.io piniginės – balansai
SpectroCoin piniginės
SpectroCoin piniginės ir vienoje jų saugomas 1 vienetas Ethereum kriptovaliutos

 

Specialistai pataria nelaikyti daugiau kaip 10% savo turimų kriptovaliutų internetinėse keityklose. Istorija moko, kad jos gali būti nulaužtos hakerių arba uždarytos dėl kitų priežasčių, todėl kai kada savo pinigus galite ir prarasti. Taip pat svarbu prieigą prie savo paskyrų keityklose apsaugoti keletu saugumo sluoksnių. Vien tik patvirtinimo SMS žinute gali nepakakti.

Saugiausi virtualių pinigų laikymo būdai – ne tokie ir virtualūs. Tai specialūs įrenginiai ir laikmenos bei mums įprastas popierius.

Skaitmeninės laikmenos (angl. hardware wallets) kaip piniginės

Didelis Bitcoin privalumas tas, kad turima virtuali valiuta gali būti laisvai transportuojama iš vienos vietos į kitą. Visą turimą valiutą galima laikyti skaitmeninėse laikmenose – USB raktuose ar specialiose kortelėse. Pagrindinis išskirtinumas – šios laikmenos yra mokamos, tačiau tai suteikia galimybę gauti techninė palaikymą ir garantijas iš gamintojų. Šių specializuotų įrenginių kaina siekia iki kelių dešimčių eurų ar daugiau. Šiuo metu populiariausios skaitmeninės laikmenos Bitcoin‘ams laikyti: „Ledger Nano“, „TREZOR“, „OpenDime“. Kaip atrodo tokios piniginės:

Ledger Nano harwdare wallet
Ledger Nano piniginė

 

Trezor hardware wallet
Trezor piniginė

Specializuoti įrenginiai kaip kriptovaliutų piniginės turi papildomas apsaugas nuo jų praradimo ar pametimo. Paprastai prisijungdami prie savo sąskaitos turite įvesti slaptažodį ar PIN kodą. Jeigu tokią piniginę visiškai praprastumėte, prieigą prie joje laikomų pinigų vis tiek galėsite atstatyti panaudodami iš anksto išsaugotus atsitiktinius žodžius, dar vadinamus recovery seed. Šis metodas diegiamas ir į virtualias pinigines ir dažnai yra paskutinis būdas gauti prieigą prie savo lėšų. Todėl recovery seed žodžius reikėtų užsirašyti ant popieriaus, pasidaryti keletą kopijų ir itin apdairiai saugoti, galbūt keliose skirtingose vietose.

Pabrėžtina, kad Bitcoin bei kitą kriptovaliutą galima laikyti ir savo turimose įprastesnės skaitmeninėse laikmenose, pavyzdžiui „flash’iuke“. Tokiu atveju, kai norima savarankiškai saugoti Bitcoin‘us savo turimoje laikmenoje, tiesiog reikėtų privačius raktus ne atsispausdinti ant popieriaus, o juos saugoti užkoduotame USB rakte ar kitoje panašioje laikmenoje.

Bitcoin‘ai gali būti saugojami ir primityviu būdu – popierinės piniginės

Laikydami pinigus bankuose arba nešiodamiesi keletą banknotų ar monetų įprastose piniginėse, dažnai nesusimąstome kaip ir kodėl šie pinigai yra saugūs, kaip iš tiesų veikia bankų vidinės sistemos ir kodėl bankai mūsų pinigų „nepameta“ (nors kai kada būtent taip ir įvyksta). Kitaip sakant bankais, o ypač savimi, pasitikime. Suprantama, keletą monetų, banknotą ar banko kortelę galime pamesti, tačiau didžioji dalis turimų lėšų banko sąskaitoje yra iš esmės saugios.

Netgi tokia pažangi technologija kaip blockchain ir kriptovaliutos gali atrodyti mažiau saugios nuo jų pametimo ar praradimo negu įprasti pinigai. Kompiuteryje saugomi failai gali būti ištrinti, specialios laikmenos pamestos ar sugesti, keityklos taip pat gali būti nulaužtos ar staiga bankrutuoti. Kol kas piniginės lėšos šiose keityklose nėra niekaip draudžiamos, todėl rizika yra didžiulė.

Kad ir kaip senamadiškai tai skambėtų, tačiau Bitcoin‘us galima laikyti ir popieriuje. Tai pakankamai mums įprastas būdas laikyti pinigus. Viskas ko reikia – tai atsispausdinti privatų raktą kartu su piniginės adresu popieriaus lape. Šių raktų pagalba prieigą prie blokų grandinėje saugomų savo pinigų visuomet galėsite turėti ar atnaujinti. Na o pinigus galėsite pervesti iš bet kurios kitos turimos piniginės, tokiu būdu į blokų grandinę įrašydami informaciją apie atliktą transakciją – jūsų virtualūs pinigai „atsidurs popieriuje“. Kaip atrodo popierinės piniginės:

Paper bitcoin wallet
Popierinė bitcoin piniginė
Paper bitcoin wallet
Keletas popierinė bitcoin piniginių – potencialių dovanų kuponų

 

Bitcoin paper wallet
Popierinė bitcoin piniginė – kaip banknotas

Tokią ar panašią popierinę piniginę galite susikurti daugelyje svetainių, pavyzdžiui: bitcoinpaperwallet.com, walletgenerator.net. Kitaip sakant, nuo šiol galite legaliai spausdinti pinigus, turinčius realią vertę.

Popierinės piniginės gali pasitarnauti ir kaip labai modernus bei šiuo metu išskirtinis dovanų kuponas. Galite Kalėdų bei kitomis progomis padovanoti draugams, kolegoms ar savo artimiesiems tokią piniginę su tikrų virtualių pinigų likučiu joje ir tuo pačiu tam tikrą linksmą iššūkį kaip šiuos pinigus išsigryninti.

Pabaigai – keli patarimai

Ekspertai pabrėžia, kad Bitcoin bei kitų valiutų saugojimui visada reikėtų rinktis tik tokias pinigines, kurios nekelia abejonių dėl patikimumo. Gali būti, kad jūsų saugomas turtas po keleto metų sieks milijonus, todėl jų saugumu pasirūpinti tikrai verta. Prieš pradėdami viena ar kita pinigine naudotis, pamėginkite jomis pasinaudoti, persiųsti ir gauti pinigus, kad galutinai įsitikintumėte jų saugumu ir tinkamumu jūsų poreikiams. Beto, niekada neišmeskite seno kompiuterio kieto disko, kuriame galbūt turėjote vienos ar kitos kriptovaliutos piniginę, kaip tai nutiko vienam vyrukui iš Australijos C. Simpsonui.