Plexcoin scam

PlexCoin ICO – viena didžiausių aferų kriptovaliutų rinkoje

2018-04-22

„Plexcoin“ – turbūt vienas žinomiausių tragiškai pasibaigusių pirminio virtualios valiutos platinimo (angl. ICO) pavyzdžių. Praėjusiais metais JAV vertybinių popierių ir biržų komisija (angl. SEC), įtarusi galimą sukčiavimą, pirmą kartą įsikišo ir sustabdė ICO procesą.

PlexCoin pažadai investuotojams

Kanados pilietis Dominic Lacroix ir jo mergina Sabrina Paradis-Royer siekė pritraukti investicijas investuotojams žadėdami 1354 proc. pelną per pirmąsias 29 dienas.

ICO platinimo metu, iki sustabdant procesą, buvo pritraukta apie 15 mln. JAV dolerių. Šiam tikslui pasiekti, D. Lacroix užregistravo „Plexcoins“ ir „PlexCorps“ paskyras Facebook‘e, sukūrė interneto svetaines, kaip plexcorps.com, plexcoin.org, lexcoin.com, plexbank.com ir plexwallet.com, bei aktyviai reklamavosi internete.

Facebook paskyrose buvo meluojama, kad “PlexCoins” komandą sudaro apie 40 specialistų (programuotojų, inžinierių, kriptovaliutų specialistų ir kt.), kurie yra nepriklausomi. Paskyrose buvo teigiama, kad šių asmenų tapatybės “PlexCoin” negali atskleisti, baimindamiesi, kad šiuos specialistus pervilios kitos kriptovaliutomis užsiimančiomis kompanijos.

Projekto vykdytojai tikino investuotojus, jog “PlexCoin” yra daug kartų pranašesnė nei kitos kriptovaliutos, nes, anot jų, užtikrina greitesį transakcijų vykdymą, platesnes panaudojimo galimybes ir aukštesnį saugumo lygį.

Investuotojai buvo gundomi ne tik galimybe įsigyti kriptovaliutas ar pinigines joms laikyti, bet ir atsiskaitymą kriptovaliutomis įgalinančiomis kortelėmis, ir netgi pirmojo pasaulyje kripto-banko, kuris apsaugotų investuotojus nuo kriptovaliutų kainų svyravimų, idėja.

PlexCoin projekto vizualizacija
PlexCoin projekto vizualizacija

 

Neteisėtos veiklos tyrimas

Dar 2017 m. vasaros pradžioje šio ICO projekto veikėjai buvo tiesiogiai įspėti, kad jų ICO projektui gali galioti vertybinių popierių įstatymas. Be to, kad „PlexCoin“ neatitiko privalomųjų tokiai veiklai vykdyti teisės aktų reikalavimų, D. Lacroix, ir S. Paradis-Royer buvo pareikšti ir kaltinimai dėl neteisėto pinigų pasisavinimo.

Neteisėtos veikos tyrimo metu buvo nustatyta, jog investuotojų lėšos skirtingomis valiutomis, įskaitant kriptovaliutas, buvo pervestos į D. Lacroix, Sabrinos Paradis-Royer ir D. Lacroic įmonės „PlexCorps“ vardais atidarytas banko sąskaitas bei kriptovaliutų pinigines. Tiesa, tyrimo metu banko sąskaitose esantys piniginių lėšų likučiai tesiekė 800 000 Kanados dolerių. Manoma, kad likusios lėšos galėjo būti konvertuotos į kriptovaliutas, išgrynintos arba kitaip panaudotos, todėl galimybės susekti šias lėšas yra gan mažos.

Tyrėjams pavyko nustatyti, kad mažiausiai 200 000 Kanados dolerių buvo panaudoti D. Lacroix ir S. Paradis-Royer asmeniniams poreikiams.

ICO projekto vykdytojai jau turėjo kriminalinę praeitį

Lacroix jau anksčiau buvo kaltinamas sukčiavimu. Į teisėsaugos akiratį jis pirmą kartą pakliuvo 2011 metais, kai neteisėtais būdais bandė pritraukti investicijas į savo valdomą įmonę “Micro-Prets”, kuri tariamai vykdė kreditų veiklą. Tąkart D. Lacroix išsisuko su įspėjimu bei draudimu Kanadoje prekiauti vertybiniais popieriais.

Tokie įspėjimai ir draudimai D. Lacroix nesustabdė ir jis toliau tęsė panašią veiklą, ko pasekoje 2013 metais jam ir jo įmonei buvo iškelta baudžiamoji byla ir paskirta 25 000 Kanados dolerių dydžio bauda.

2017 m. vasarą D. Lacroix vėl atsidūrė teisiamųjų suole. Įdomiausia tai, kad atsakomybėn jis buvo patrauktas už tas pačias veikas – 2017 metais jis sugebėjo tariamai “Micro-Prets” veiklos plėtrai iš investuotojų surinkti daugiau nei 2 mln. dolerių.

Kaltinamoji porelė kaltinimus neigia, o Lacroix pavardė šmėžuoja ir kitose panašios bylose

Pradėjus aplinkybių dėl “PlexCoin” ICO projekto tyrimą, D. Lacroix visais įmanomais būdais bandė paneigti, kad jis yra susijęs su šiuo projektu, tačiau tyrėjams pavyko nustatyti, kad būtent jis buvo pagrindinis organizatorius ir projekto valdytojas. Neteisėtos veiklos vykdymu ir sukčiavimu kaltinama pora teigia, jog yra neteisingai apkaltinti, nes jokios nusikalstamos veiklos jie nevykdė ir tikslų apgaule išvilioti pinigų iš investuotojų neturėjo. Anot jų, jie yra pasirengę bendradarbiauti tiek su Kanados, tiek su JAV teisėsauga.

Mums, kriptovaliutos.lt, pavyko atkapstyti ir dar vieną įdomią aplinkybę. 2005 metais pasauliniu mastu nuskambėjo taip vadinamas „Norburgo skandalas“. Į šį, didžiausią Kanados finansinį skandalą buvo įsitraukęs patikos fondas, kurį buvo įsteigęs Vincentas Lacroix. Pastarasis tuo metu iš fondo pasisavino net 130 mln. Kanados dolerių, kurie priklausę fondo investuotojams. Po šio skandalo Vincentas Lacroix buvo paskirtos net dvejos laisvės atėmimo bausmės – 5 metai bei 13 metų, po to, kai jam buvo pareikšti papildomi kaltinimai dėl 922 nusikalstamų veikų. Kokie ryšiai Dominic Lacroix sieja su Vincentu Lacroix nežinoma, tačiau, manytume labai mažai tikėtina, jog šie asmenys, kurie turi tokią pačią pavardę, veikė toje pačioje Kanadoje ir užsiėmė panašiomis neteisėtomis veikomis, būtų tarpusavyje visiškai nesusiję.

Teisminiai procesai

2017 metų gruodį „PlexCorps“ ir D. Lacroix jau „paragavo“ dalies teisingumo Kanadoje: D. Lacroix buvo paskirta 2 mėnesių kalėti bausmė bei 10 000 Kanados dolerių dydžio bauda, tuo tarpu jo vardu veikiančiai įmonei skirta 100 000 Kanados dolerių dydžio bauda. Tiesa, tokios sankcijos buvo skirtos ne dėl veikų, kurių padarymu kaltinami šie asmenys, o dėl teismo negerbimo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad „PlexCoins“ ICO projektas, nepriklausomai nuo pareikštų kaltinimų ir pritaikytų apribojimų, toliau platinamas.

Remiantis vieša informacija, D. Lacroix ir Sabrinos Paradis-Royer bei su jais susijusių įmonių atžvilgiu Kanados teisėsaugos institucijų pritaikyti piniginių lėšų ir kito šių asmenų turto areštai tebegalioja, o byla dėl padarytų neteisėtų veikų vis dar neišspręsta.

2017 metų pabaigoje SEC taip pat pateikė atskirą ieškinį D. Lacroix, S. Paradis-Royer ir kompanijai „PlexCorps“, kuri labiau žinoma kaip PlexCoin arba Sidepay.ca. Ieškinys pateiktas Niujorko Rytų apygardos teismui (JAV). Detalesnė informacijos apie šio proceso eigą kol kas neprieinama, tačiau tikėtina, kad kaltinamųjų atžvilgiu mažų mažiausiai šiuo metu pritaikytos panašios, kaip ir Kanados teismo nustatytos, sankcijos.

Informacija apie „PlexCoin“ projektą vis dar viešai prieinama

Stebėtina, bet dalis anksčiau paminėtų su „Plexcoin“ projektu susijusių interneto svetainių, pavyzdžiui, plexcoin.com arba plexcorps yra vis dar veikiančios. Minėtose svetainėse nėra jokių įspėjamųjų pranešimų nei apie tai, kad šio projekto veikla yra sustabdyta, nei apie vykstančius teismo procesus. Svetainėje vis dar galima užsiregistruoti ir susikurti savo paskyrą. Tiesa, į plexwallet.com ir plexbank.com svetaines bent jau mūsų, kriptovaliutos.lt, komandai patekti nepavyko. Tikėtina, kad dar yra nemažai žmonių, kuriems dabartinė situacija su „PlexCoin“ nėra žinoma, tad iš tiesų keistoka, kodėl valstybinės institucijos, pradėjusios teisminius procesus prieš šio ICO veikėjus, neužblokavo ar kitaip neapribojo prieigų prie interneto svetainių ar Facebook’o paskyrų.

Plexcoin.com svetainė vis dar veikia (2018-04-22)
Plexcoin.com svetainė vis dar veikia

„PlexCoin“ – ne vieninteliai įkliuvę teisėsaugai

Praėjusiais metais SEC apkaltino verslininką ir dvi bendroves nusikalstama veikla vykdant „Recoin“ ICO, kuriuo siekiama investuoti į NT projektus bei deimantus. Šio projekto pagrindinis vykdytojas Maksim Zaslavskis apgaulingai teigė investuotojams, jog platinami tokenai yra užtikrinti turtu. Tyrimo metu, paaiškėjo, kad tokenai ne tik kad nebuvo užtikrinti jokiu turtu, bet ir tai, kad jokie tokenai ar kriptovaliutos išvis neegzistavo. Maksim Zaslavskis su jam pateiktais kaltinimais nesutiko. Šiuo metu vyksta bylos nagrinėjimas, po kurio ir paaiškės visos šio apgaulingo projekto aplinkybės.

Nusikalstamais tikslais buvo vykdoma ir daugiau ICO projektų, tokių kaip „Opair“, „Ebitz“, „Benebit“, „PonziCoin“ ir kt.

ICO projektasIdėjaPavogta suma/nuostoliai*
CentratechKriptovaliutų konvertavimas e-komercijoje, naudojant įprastas Visa, Mastercard korteles32 mln. USD
OnecoinMokėjimų sistema30 mln. USD
PlexCoinMokėjimų kortelės, banko paslaugos15 mln. USD
Benebit Blockchain paremta klientų lojalumo programaiki 4 mln. USD
BitconnectMokėjimų ir skolinimo platforma, kurios kapitalizacija buvo pasiekusi virš 2.5 mlrd. USD0.7 mln. USD
Opair ir EbitzDecentralizuota debeto kortelių sistema2.9 mln. USD
REcoin ir DRCKriptovaliuto projektai, paremti nekilnojamuoju turtu ir deimantais0.3 mln. USD

Nusikalstamais ICO pripažinti projektai.

* pavogtos arba nuostoliais laikomos sumos dar gali būti patikslintos

Aferų kriptovaliutų rinkoje bei ICO projektuose neabejotinai yra ir bus kur kas daugiau nei mūsų išvardinti pavyzdžiai. Dalis jų – tiesiog nepavykę ar blogai administruojami projektai, kiti – eiliniai žlugę startuoliai, tačiau dalis jų sukurti viena tam, kad išviliotų nepatyrusių investuotojų pinigus. Šios aferos yra viena iš priežasčių, kodėl pasaulio šalių finansų ir kitos valstybinės institucijos vis labiau siekia sureguliuoti arba netgi riboti kriptovaliutų rinką.

Patarimai, kaip nepakliūti į melagingų ICO pinkles

Kaip ir prieš bet kokių kitų investicijų atlikimą, taip ir ICO projektų atveju, būtina atlikti žemiau nurodytus veiksmus:

  • išsianalizuoti visą prieinamą informaciją apie konkretų ICO projektą ir jo organizatorius;
  • išsiaiškinti ICO tikslus, t.y. kokiai veiklai renkamos investicijos, tokios veiklos perspektyvas, aktualumą ir pan.;
  • išnagrinėti ICO projekto vykdytojų komandos sudėtį ir jų patirtį;
  • paskaityti įvairių forumų ir diskusijų portalus ir išsiaškinti, ką kiti kriptovaliutų entuziastai mano ar žino apie ICO projektą;
  • išsiaiškinti informaciją apie banką ar kitą mokėjimo įstaigą, kurioje yra sąskaita, skirta ICO investicijoms surinkti;
  • išsiaiškinti, ar ICO projekto vykdymas atitinka teisės aktų, kuriuose įsteigtas ar vykdomas ICO projektas, reikalavimus;
  • išanalizuoti kitas su ICO projektu susijusias aplinkybes.

Be abejo, ir aukščiau nurodytų veiksmų atlikimas 100 procentų negali Jūsų apsaugoti nuo galimų sukčiavimo veiksmų, tačiau tinkamai atlikus šiuos namų darbus tikimybė, kad būsite apgauti, yra kur kas mažesnė.

___

Kriptovaliutų reglamentavimas

Lietuva imasi priemonių siekiant pažaboti kriptovaliutų rinką ir ICO

2018-02-21

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde prieš savaitę televizijos transliuotojui CNN teigė, kad tarptautinis kriptovaliutų reguliavimas ir priežiūra yra tik laiko klausimas. Ekspertai sutaria, kad jei 2017-ieji buvo ICO pakilimo metai, tai 2018-ieji neabejotinai bus skirti rinkos reguliavimui, kuriam Lietuva jau uoliai ruošiasi. Pagrindinės institucijos Lietuvoje, aiškiai ir oficialiai pareiškusios nuomonę kriptovaliutų klausimu kol kas yra Lietuvos Bankas ir VMI, tačiau kiti rinkos dalyviai, specialistai bei teisininkai nebūtinai su visais institucijų išaiškinimais sutinka.

Valstybės institucijų požiūris į kriptovaliutas gali būti dvejopas ir skirtingai interpretuojamas verslo pasaulyje

Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka dar praėjusiais metais pristatė Lietuvos viziją tapti fintech lydere Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Anot jo, to ketinama siekti pritraukiant Fintech investuotojus bei investicijas, kuriant palankią teisinę aplinką ir patrauklius sprendimus.

JUREX verslo ginčų advokatų kontoros advokatas Marius Tamošiūnas teigia, kad valstybinių institucijų požiūris į kriptovaliutas yra veidmainiškas.

„Garsiai kalbama apie Lietuvos lyderystę Fintech srityje, tačiau visi veiksmai, siekiant didesnio kriptovaliutų rinkos reguliavimo rodo priešišką nusistatymą ir kiek iškreiptą požiūrį į visą Fintech rinką“.

Bankai.lt svetainės atliktoje Lietuvoje veikiančių bankų apklausoje apie kriptovaliutas taip pat galima įžvelgti prieštaringas nuomones. Šioje apžvalgoje Gabrielius Bilkštys, Mistertango verslo vystymo vadovas, išreiškė labai palankų požiūrį į kriptovaliutas, tuo pačiu teigdamas, kad visų standartinių procedūrų dėl pinigų plovimo prevencijos ir kitų nusikalstamų veikų yra laikomasi. Tuo tarpu Paysera šiuo metu siekia gauti specializuoto banko licenziją ir nenorėdama atkreipti Lietuvos Banko dėmesio, laikosi itin atsargios ir rezervuotos politikos savo klientų, kurių veikla gali būti susijusi su kriptovaliutomis, atžvilgiu.

Lietuvos bankas: tradiciniai finansiniai produktai turi būti atskirti nuo paslaugų, susijusių su virtualia valiuta

Praėjusių metų spalį Lietuvos bankas paskelbė poziciją kriptovaliutų atžvilgiu, finansų rinkos dalyviųs skatindamas neužsiimti virtualios valiutos pardavimu ir nevykdyti operacijų. Pozicijoje nurodoma, kad rinkos dalyviai, teikiantys paslaugas klientams, kurie platina kriptovaliutas turėtų užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų laikymąsi.

Pasak Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo, kadangi kriptovaliutų veikla nereglamentuota, o lėšų praradimo rizika yra itin didelė, tam tikrais jos platinimo atvejais turėtų būti taikomi su investavimu susiję reikalavimai bei apribojimai. Esant vertybinių popierių požymiams, turėtų būti taikomas Vertybinių popierių įstatymas ir tokią veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Prieš keletą dienų Lietuvos bankas informavo, kad „Bankera“, neseniai informavusi apie įsigytą „Pacific Private Bank“ Vanuatu, vykdanti išankstinį investicijų pritraukimą ir pritraukusi jau daugiau nei 80 mln. eurų, galimai pažeidė ICO ir reklamai tam tikrais atvejais taikomus teisės aktus. Lietuvos banko Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas Vaidotas Cibas teigė, kad kai platinama kriptovaliuta turi vertybinių popierių požymių, taikomi Vertybinių popierių įstatymai, kurie apima ir nuostatas dėl reklamos. Anot jo, už įstatymų nesilaikymą gali grėsti baudos.

Tamošiūnas teigia, kad tokios situacijos „Bankeros“ atžvilgiu buvo galima ir tikėtis, nes institucijos jau kurį laiką kalba apie tam tikrų ICO metu išleidžiamo žetonų (angl. token) prilyginimą vertybiniams popieriams.

„Tikėtina, kad Lietuvos bankas stebėjo „Bankeros“ veiksmus ir reklama lietuviškuose portaluose yra būtent tas požymis, kad ICO buvo nukreiptas į Lietuvos investuotojus, kurių apsauga užsiima Lietuvos bankas. Taigi, „Bankeros“ ICO reklama Lietuvoje buvo tas požymis, už kurio galima „griebtis“, siekiant pritaikyti atsakomybę ar pradėti riboti veiklą“.

Lietuvos bankas taip pat pranešė stebintis virtualių valiutų rinką ir analizuojantis ar jos platintojai tinkamai perspėja investuotojus apie rizikas ir ar kyla didesnis reguliavimo poreikis.

Panašu, jog artimiausioje ateityje kriptovaliutų reguliavimas taps itin aktualia tema, ypač jeigu kai kurios rizikos ar niūrios prognozės susijusios su kriptovaliutomis pasitvirtins. Viena iš didesnio reguliavimo priežasčių gali būti ir mokesčių vengimas, kai pajamos gaunamas iš veiklos susijusios su kriptovaliutų gavyba, investavimu į jas yra slepiamos. Tikėtina, kad ir VMI jau dabar aktyviai stebi asmenis bei verslus, kurie užsiima kriptovaliutų gavyba, prekyba ar kita panašia veikla.

VMI: virtualios valiutos platinimas gali būti prilyginamas vertybiniams popieriams

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neseniai išleido kriptovaliutas reglamentuojančio dokumento projektą ir Lietuva gali netrukus tapti viena pirmųjų šalių pasaulyje, detaliai reglamentavusi su virtualiomis valiutomis susijusią veiklą.

Išleistame projekte nurodoma, kad, bent jau mokestine prasme, visos operacijos, atliekamos virtualia valiuta turi būti įtrauktos į apskaitą, o mokestinė bazė dėl kriptovaliutos kasimo neatsiranda, bet ji taikoma kuomet virtuali valiuta yra parduodama už didesnę nei įsigijimo kainą. Kaip vertinti visas kitas išlaidas susijusias su investavimu į kriptovaliutą bei jos gavybą, kol kas nėra iki galo aišku.

Kriptovaliutų mokesčiai
Kriptovaliutų mokesčiai mokami apskaičiavus veiklos pelną

Vienas esminių momentų yra tai, kad dalis virtualiųjų vienetų išleidimo modelių bus prilygintini vertybiniams popieriams. Advokatai teigia, kad tokia nuostata smarkiai kirs ICO metu išleidžiamų žetonų ir, netiesiogiai, blockchain pagrindu veikiančių kriptovaliutų populiarumui.

„Atrodo, kad valstybinės institucijos pagal teisinį reglamentavimą ICO siekia prilyginti vertybiniams popieriams, kurių išleidimui ir viešam platinimui galioja labai griežti reikalavimai. Jei taip ir nutiks, tikėtina, kad tai turės didelės įtakos virtualių valiutų rinkai ir ji praras dabar turimą populiarumą. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl kriptovaliutos turi tokį didelį pasisekimą yra dėl to, kad ši rinka kol kas yra tarsi laukiniai vakarai, tačiau, atrodo, Lietuva bando maksimaliai apriboti šį reiškinį“, – sako M. Tamošiūnas.

Pasak jo, Lietuvos institucijos pavyzdį ima iš JAV bei kitų užsienio valstybių, kur kriptovaliutų rinką siekiama smarkiai pažaboti.

Nors Lietuvos, kaip mažos valstybės, įtaka globaliai kriptovaliutų rinkai yra nežymi ar beveik nejuntama, tačiau vietos verslui ir į technologijas orientuotiems gyventojams bei investuotojams gali būti pritaikyti ženklūs apribojimai. Ilgesniuoju laikotarpiu tai gali pakenkti valstybės reputacijai bei apriboti Lietuvos galimybes įsilieti į pasaulyje žinomų Fintech sektoriui draugiškų valstybių būrį. Iš kitos pusės, didesnis aiškumas, netgi esant griežtam institucijų požiūriui ir apribojimams, įgalina veiklos tvarumą ir didesnį pasitikėjimą, nes „žaidimo taisyklės“ tampa aiškios ir suprantamos visiems dalyviams.

carVertical ICO

Lietuvių ICO projektas carVertical – decentralizuota ir viešai prieinama automobilių praeitis

2018-02-02

Blockchain technologija leidžia išsaugoti milžiniškus informacijos kiekius bei apsaugo juos nuo pakeitimų. Viena iš tokių galimybių išnaudojimo nišų – saugoti informaciją apie automobilius, o šią nišą siekia jau testuoja dar vienas įdomus ir perspektyvus lietuvių ICO startuolis – carVertical. Šis projektas startavo, kai dar 2017 metų rudenį laimėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotą konkursą.

Slepiama ar koreguojama automobilių istorija neša didelius nuostolius

Vokietijos policijos atliktas tyrimas parodė, kad odometro parodymai buvo koreguoti net kas trečiame naudotame automobilyje. Įvertinus vidutines išlaidas perkant transporto priemonę iš antrų rankų, buvo paskaičiuota, kad vidutiniškai tokie neleistini veiksmai dirbtinai sukelia naudoto automobilio vertę apie 3000 eurų, tad visoje Europoje pirkėjai per metus tokiu būdu praranda nuo 5,6 iki 9,6 mlrd. eurų.

Didelė dalis transporto priemonių gali turėti ne tik persuktą odometrą, tačiau ir paslėptų defektų. Tikimybė, kad kelionė net ir visai neseniai įsigytu automobiliu pasibaigs gedimu kelkraštyje, o blogiausiu atveju – nelaimingu atsitikimu, gan didelė.  Žinoma, egzistuoja įvairūs sprendimai, padedantys išsiaiškinti tikrąją transporto priemonės istoriją, tačiau dauguma su tuo susijusių paslaugų kainuoja.

Ši problema yra ypač aktuali Lietuvoje, kur naudotų automobilių rinka yra ypač didelė, o dauguma transporto priemonių yra įsigyjama turguose, pagal skelbimus internete ar iš tokia veikla užsiimančių bendrovių. Nenuostabu, kad šias problemas siekiančios spręsti carVertical paslaugos idėja kilo būtent mūsų šalyje.

Blockchain technologija suvienys skirtingus automobilių praeities šaltinius

carVertical yra blokų grandinės (blockchain) technologija paremtas sprendimas, vienijantis didelius kiekius informacijos apie konkrečių automobilių praeitį. Sujungdama įvairius šaltinius į blockchain registrą paslauga apima valstybių registrų sistemas, policijos ir Interpolo duomenų bazes, draudimo ar lizingo registrus, mokamų paslaugų turinį, privačius registrus ir kt.

carVertival ICO
carVertival ICO projekto esmė – decentralizuotas automobilių registras, saugomas blockchain’e

Startuolio įkūrėjai planuoja sukurti vartotojo aplinką, kurioje naudotojai suteikia sistemai teisę gauti informaciją apie jiems priklausantį automobilį. Kiekvienas tikrinantis informaciją apie automobilį per carVertical galės būti visiškai tikras, kad kilometražu nebuvo manipuliuojama, o visi eismo įvykiai yra įtraukti.

Blockchain technologija yra ypač tinkama tokiai paslaugai, nes tai lemia, jog blokų grandinėje esanti informacija negalės būti pakeista, falsifikuota ar kitaip paveikta. Registras, talpinantis faktus apie automobilio praeitį, bus viešai ir nemokamai prieinamas bet kam, tad užtikrina konkurencinį pranašumą prieš panašias, bet mokamas ir centralizuotas paslaugas.

Sėkmingai startuolio veiklos pradžiai padės anksčiau nei planuota pabaigtas ICO

Planuojama sukurti penkis atskirus produktus verslui ir privatiems klientams ir iš jų uždirbti per itin trumpą laiką. Jau šiemet Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Rumunijoje bus pasiūlyti pirmieji du produktai – nemokama duomenų bazė ir mokama ataskaitų paslauga, o per penkerius metus paslaugų geografija išsiplės į 48-ias rinkas visame pasaulyje bei bus įtrauktos dar trys paslaugų rūšys.

Šis Ethereum platforma besinaudojantis startuolis jau sėkmingai surinko planuojamas investicijas per viešą kriptovaliutos siūlymą (ICO) pardavus visus numatytus cV žetonus (tokens), nors pirminis investicijų rinkimas buvo numatytas net iki balandžio 5 d. Pritraukęs net 15 050 eterio (ether – ETH), kurio rinkos vertė dabar siekia jau 13,7 mln. eurų, startuolis už kiekvieną antros pagal populiarumą pasaulyje valiutos vienetų išdalino 240 000 cV žetonų. Pirmiesiems investuotojams buvo numatyta nuo 5 iki 45 proc. premija prie neseniai kriptovaliutų biržose pradėtų listinguoti žetonų.

 

Kriptovaliutų reklamos rinka

Kriptovaliutos ir interneto reklamos rinka. Facebook atsisako pajamų iš kriptovaliutų reklamos

2018-02-02

Prasidėjus kriptovaliutų bumui, interneto reklamos rinkoje atsirado nauji, ypač daug investicijų į reklamą nukreipiantys žaidėjai. Didžioji šių investicijų dalis atitenka reklamos gigantams, tokiems kaip Facebook bei Google. Kitą dalį šių investicijų pasidalija įvairios kiti reklamos rinkos žaidėjai, tokie kaip Microsoft, Twitter, Appnexus bei įvairūs į kriptovaliutų reklamą orientuoti reklamos tinklai ar specializuotos svetainės.

Įprastai kriptovaliutų reklama yra susijusi su CO projektais ir ganėtinai agresyviai kviečia investuoti, dažnai yra klaidinanti, tačiau už jos ištransliavimą, kuris, be kita ko, yra dažnai labai silpnai optimizuotas, mokami palyginti itin aukšti įkainiai. Jeigu laikytume, kad Lietuvoje vidutinis reklamos įkainis automatizuotose (RTB) sistemose siekia apie 0.3 eur už CPM (1000 reklamos parodymų), tai ICO ar su kriptovaliutomis susijusios reklamos CPM lengvai pasiekia 1-2 eur ar daugiau. Taip yra todėl, kad kai kurie ICO projektai sugeba per trumpą laiką ir vis dar labai sėkmingai pritraukti didžiules investicijas, tad gali sau leisti reklamai išleisti 100.000 eur ar netgi milijonus.

Anksčiau rašėme apie ICO bei alternatyvias kriptovaliutas.

Internetinės žiniasklaidos atstovams, gyvenantiems iš reklamos pajamų, tokie aukšti įkainiai yra itin viliojantys. Tad dalinai ir dėl šios priežasties ypač sparčiai gausėja įvairių abejotinos kokybės svetainių, blogų, Facebook grupių, skirtų kriptovaliutų tematikai, taip pat šia tema vis daugiau rašo ir didieji interneto portalai. Kitaip tariant visi siekia iš to uždirbti. Visgi Facebook išsiskyrė iš minios.

 

Facebook keičia reklamos politiką kriptovaliutų atžvilgiu

Prieš keletą dienų kompanija Facebook paskelbė keičianti reklamos politiką: nuo šiol bus draudžiami skelbimai, reklamuojantys finansinius produktus ir paslaugas, kurie dažniausiai siejami su klaidinančiomis ar apgaulingomis reklamomis, pavyzdžiui, skelbimai apie binarinius opcionus, pradinių skaitmeninių žetonų platinimą (angl.: ICO) ar kriptovaliutas.

Rob Leathern, kompanijos produktų valdymo direktorius teigia, kad du pagrindiniai „Facebook“ reklamos politikos principai yra saugi ir į žmones orientuota reklama. Pasak jo, klaidinantys ar apgaulingi skelbimai socialiniame tinkle yra nepageidaujami.

„Norime, kad žmonės ir toliau atrastų naujus produktus bei paslaugas naudodamiesi „Facebook“ be baimės būti apgautais ar suklaidintais. Šiandien yra daug nesąžiningai veikiančių kompanijų, reklamuojančių binarinius opcionus, ICO ar kriptovaliutas“, – sako R. Leathern.

Iš naujosios Facebook reklamos politikos:

  1. Draudžiami finansiniai produktai ir paslaugos

Skelbimai neturi reklamuoti finansinių produktų ir paslaugų, kurie dažniausiai yra susiję su klaidinančia ar apgaulinga reklamine praktika, tokia kaip binariniai opcionai, ICO ar kriptovaliutos.

Pavyzdžiai:

  • „Pradėkite prekiauti binariniais opcionais ir gaukite 10 prekybos bonusų be jokios rizikos!“
  • „Spausk čia ir sužinok daugiau apie mūsų kriptovaliutą, kuri leidžia atlikti momentinius mokėjimus į bet kurią pasaulio šalį“
  • „Naujas ICO! Pirk mūsų tokenus su 15 proc. nuolaida dabar!”
  • „Pasinaudok savo senatvės pensijos fondu ir įsigyk Bitcoin‘us dabar!”

Nauja reklamos politika apima ir kitas Facebook platformas

Tokia reklamos politika bus taikoma „Facebook“, „Audience Network“ ir „Instagram“ platformose. Kompanijos atstovas teigia, kad tai tikriausiai neeliminuos visų sukčiavimo atvejų, tačiau bendruomenė skatinama būti budri ir informuoti apie turinį, pažeidžiantį reklamos politiką. Tai žmonės „Facebook“ paskyroje gali daryti spausdami reklamos viršuje, dešinėje pusėje esantį mygtuką.

Šia naujove skatinama toliau tobulinti reklamos politiką siekiant užkirsti kelią nesąžiningiems paslaugų teikėjams pasipelnyti „Facebook“ platformos pagalba.

Ne visa informacija apie kriptovaliutas bus blokuojama

Specialistai pastebi, kad nuo šiol kuriant reklaminius skelbimus žinutės turinys bus ypač svarbus. Nors finansinių paslaugų ir produktų reklama draudžiama, visgi su kriptovaliutomis susijusios konferencijos, susitikimai ar susibūrimai nėra blokuojami.

Pasak rinkos dalyvių, toks „Facebook“ pareiškimas yra dar vienas smūgis klestinčiai, tačiau rimtus sukrėtimus patiriančiai kriptovaliutų rinkai, tačiau neneigiama, kad ja vis dažniau naudojamasi nusikalstamai veiklai vykdyti. Prieš keletą mėnesių pasaulį apskriejo žinia, kad įsilaužėliai iš „Tether Treasury“ pavogė 31 mln. JAV dolerių vertės „Tether“ kriptovaliutą. Nepaisant sukrečiančios žinios, tuometinė Bitcoin‘o vertė rinkoje nenukrito.

Kaip blokavimas paveiks reklamos rinką?

Atsakymas iš tiesų ganėtinai paprastas – visos Facebook reklamos platformai numatytos investicijos apie ICO, kriptovaliutas bei panašiomis temomis bus nukreiptos į kitas reklamos platformas. Pirmiausiai į Google, o taip pat ir į kitas mažesnes, pavyzdžiui Twitter, Linkedin, Microsoft. Tai reiškia, jog daugiau galės uždirbti mažesnieji reklamos rinkos žaidėjai, galbūt daugiau pajamų gaus ir kriptovaliutų tema rašančios svetainės.

Facebook vs Google
Facebook vs Google

Kitas svarbus aspektas yra tam tikra žinutė visuomenei. Jeigu netgi Facebook atkreipė dėmesį į kriptovaliutų fenomeną bei ėmėsi tam tikrų veiksmų siekdami gerų tikslų, visuomenė turėtų labiau atkreipti dėmesį ir į riziką, susijusią su investavimu į kriptovaliutomis. Galutiniai reklamuojamų paslaugų vartotojai yra žmonės, todėl šias naujienas girdėdami, jie taps atsakingesni ir atsargesni, o tai šiek tiek prisidės prie dalies visuomenės edukavimo ir didesnio finansinio atsakingumo. ko taip pat siekia ir Kriptovaliutos.lt projektas. Todėl šį Facebook žingsnį vertiname teigiamai.

 

Bankera Pacific Private Bank Vanuatu

Lietuvių ICO Bankera įsigijo banką Vanuatu

Lietuvių organizuojamas ICO projektas „Bankera“, kuris statomas ant jau veikiančio kriptovaliutų keityklos – SpectroCoin verslo, išplatino žinias investuotojams apie įsigytą banką Vanuatu.

Bankera steigėjai įsigijo banką Vanuatu

Dar gruodį sklandžiusios kalbos apie „Bankera“ ketinimą įsigyti verslininko Viliaus Kavaliausko turimą banką Vanuatu tapo realybe: šią savaitę bendrovė išplatino žinutę apie įsigytą „Pacific Private Bank“.

Pranešime minima, kad „Pacific Private Bank“ yra gerai žinomas ir daugiau nei 20-ies metų patirtį turintis bankas, kuris didžiausią dėmesį šiuo metu skiria privačiai bankininkystei ir turto valdymui. Įsigydama banką „Bankera“ komanda teigia išsprendusi licencijavimo klausimą ir esanti pasirengusi tapti inovatyviausiu „blockchain“ technologija paremtu banku pasaulyje.

Nuo pat veiklos pradžios „Bankera“ koncentravosi į tris pagrindines sritis: IT infrastruktūrą, licencijas ir kapitalą. Komandai pavyko pritraukti 80 mln. eurų iš beveik 66 tūkst. investuotojų. Nors pirminis leidžiamos kriptovaliutos platinimas dar nesibaigė, „Bankera“ pagal pritrauktą sumą patenka į didžiausių ICO dešimtuką pasaulyje.

Komanda teigia tikinti „Bankera“ potencialu tapti bankų revoliucijos pradininke pasaulyje.

Vanuatu – pilkajame Financial Action Task Force sąraše

Dar praėjusiais metais pasklido žinia, kad Vanuatu pateko į pilkąjį tarptautinės G7 šalių įsteigtos organizacijos „Financial Action Task Force“ šalių sąrašą, į kurį buvo įtraukta už atsisakymą priimti griežtesnius pinigų plovimo prevencijos įstatymus. Į sąrašą buvo įtraukta 31 valstybė, laikytina „mokesčių rojumi“, iš kurių aštuonios buvo įvardintos kaip nebendradarbiaujančios pinigų plovimo prevencijos srityje: Andora, Lichtenšteinas, Liberija, Monakas, Maršalo salos, Nauru ir Vanuatu.

Apie Bankerą

„Bankera“ yra jau veikiančio verslo, teikiančio kriptovaliutų, keityklos, piniginių bei mokėjimo kortelių paslaugas – SpectroCoin dalis. Kartu tai yra ir ambicingas projektas, siekiantis sukurti blockchain technologija paremtą banką, turintį bankinę licensiją bei užsiimančiu įprasta bankams būdinga mokėjimų, kreditų teikimo, investavimo ir kita veikla. Žinoma, šios veiklos vienaip ar kitaip būtų susiję su kriptovaliutų ir blockchain teikiamomis galimybėmis, tad Bankera būtų kaip tiltas tarp kriptovaliutų ir įprastų valiutų pasaulių.Šis įsigijimas priartina Bankera projekto viziją prie realaus įgyvendinimo, visgi investuotojams derėtų atkreipti dėmesį į įsigyjamo banko kilmę ir veiklos perspektyvas.

Verta pabrėžti, kad „Bankera“ gauti banko licensiją Lietuvoje turėjo mažus šansus, turin omenyje Lietuvos Banko anksčiau išsakytą verslo, susijusio su kriptovaliutomis, atžvilgiu. Apie Bankerą ICO rašėme anksčiau.

Informacijos šaltiniai:

Bankera.com

Vz.lt

Bankera ICO

Bankera – blockchain technologija paremtas lietuvių kuriamas bankas. Investavimas į Bankera ICO: galimybės ir rizikos

Lietuva kriptovaliutų pasaulio žemėlapyje jau yra pasižymėjusi tokiu sėkmingu projektu kaip Monetha, sugebėjusiu pritraukti beveik 37 mln. dolerių investicijų ir tapusių tuo metu vienu iš didžiausių ICO projektų. Bankera per išankstinį savo valiutos BNK tokenų pasiūlymą pritraukė taip pat įspūdingą – 25 mln. eurų investicijų sumą, taip sudomindama kriptovaliutų bendruomenę bei pasaulio žiniasklaidą. Tačiau investuotojus ypač domina ne tik puikūs pre-ICO rezultatai, tačiau ir didelės blockchain technologiją siekiančio išnaudoti banko galimybės ir potencialas. Šiuo metu vykstantis Bankera ICO – dar viena investavimo galimybė.

Kas yra Bankera ir kaip susijusi su SpectroCoin

Bankera yra jau veikiančio verslo, teikiančio kriptovaliutų, keityklos, piniginių bei mokėjimo kortelių paslaugas – SpectroCoin dalis. Kartu tai yra ir ambicingas projektas, siekiantis sukurti blockchain technologija paremtą banką, turintį bankinę licensiją bei užsiimančiu įprasta bankams būdinga mokėjimų, kreditų teikimo, investavimo ir kita veikla. Žinoma, šios veiklos vienaip ar kitaip būtų susiję su kriptovaliutų ir blockchain teikiamomis galimybėmis, tad Bankera būtų kaip tiltas tarp kriptovaliutų ir įprastų valiutų pasaulių.

SpectroCoin šiuo metu turi virš 500.000 registruotų vartotojų bei yra išdavusi iki 70.000 mokėjimo kortelių. Palyginimui: panašų kiekį kortelių yra išdavusi kita fintech kompanija Lietuvoje – Revolut. SpectroCoin keitykloje galima įsigyti ar parduoti tokias pagrindines kriptovaliutas kaip Bitcoin, Ethereum, Dash, NEM.

SpectroCoin taip pat teikia apmokėjimo bitcoinais paslaugą verslui ir šiuo metu dirba su vienu iš didžiausių buitinės technikos ir elektronikos prekybos tinklų Lietuvoje – Topo Centru.

Bankera ICO – galimybė investuoti į besikuriantį blockchain banką

Bankera yra pritraukusi kol kas rekordinę investicijų sumą išankstinio (pre-ICO) raundo metu, siekiančią 25 mln. eurų. Jo metu buvo išplatinti pirmieji 2.5 mlrd. BNK tokenų po 0.01 eur už vienetą. Išankstiniame ICO dalyvavo per 16.000 investuotojų.

Šiuo metu oficialusis ICO yra jau startavęs. Bankera tikisi surinkti papildomus 152 mln eurų išplatinę iš viso 7.5 mlrd. tokenų. ICO turėtų trukti iki 2018 vasario pabaigos. Jeigu Bankerai pavyks pritraukti planuojamų 152 mln. eurų arba 177 mln. dolerių investicijų, ji taptų vienu didžiausių ICO šalia Filecoin (250 mln. dolerių), Tezos (232 mln. dolerių) ir EOS (185 mln. dolerių).

ICO metu pritrauktas kapitalas yra reikalingas norint gauti bankinę licensiją, sėkmingai konkuruoti su kitais bankais bei veiklai vykdyti. Bankeros projekto vystymo planuose yra numatyti artimiausi siekiami tikslai, numatomos teikti tam tikros specifinės paslaugos. Šį planą galite peržvelgti pateiktame paveikslėlyje:

Bankera veiklos planai
Bankera veiklos planai – roadmap

Siekdami pritraukti daugiau investuotojų, Bankera ICO tokenų savininkams papildomai sumoka 20% nuo SpectroCoin (vėliau ir Bankeros) gauto savaitinio pelno, o mokėjimus perveda kas savaitę Ethereum valiutos pavidalu. SpectroCoin pelną šiuo metu daugiausiai sudaro už valiutos keitimą gauti komisiniai.

Paskutinio pelno paskirstymo metu 2017 gruodžio 12-tąją buvo paskirstyta virš 165 Ethereum valiutos vienetų, kurių vertė tuo metu siekė apie 75.000 eur (20% nuo 375.000 eurų SpectroCoin pelno). Šie dividendus atitinkantys mokėjimai leidžia investuotojams dalį pelno gauti jau dabar, nelaukiant kol Bankera pasieks įvykdys verslo planus. Procentine išraiška šie dividendai gali būti pakankamai dosnūs ir siekti net per 10% siekiantį metinį pelną, tačiau tikėtina svyruos keleto procentų ribose ilgesniuoju laikotarpiu bei tada, kai bus išplatintas didesnis kiekis tokenų.

Svarbu paminėti, kad teisę į dividendus turi tik šiuo metu egzistuojančius tokenus turintys investuotojai, kas reiškia, kad dar nenupirkti (neišleisti) tokenai pelno dalies negauna.

Kaip vyksta ICO?

Bankeros ICO vykdomas SpectroCoin keitykloje, tad investuotojai norėdami įsigyti Bankeros tokenų, pirmiausiai turėtų užsiregistruoti. Atlikę verifikaciją, registruoti vartotojai gali pervesti norimą valiutą į savo SpectroCoin piniginę (eurus, dolerius, bitcoinus, ethereum ar kitą valiutą), o keitykloje konvertuoti pageidaujamą jos kiekį į Bankeros tokenus – BNK. Šiuo metu BNK tokenų pardavinėti dar nėra galimybės, o ji atsiras pasibaigus ICO. Tuo metu BNK tokenai įgaus rinkos vertę, tačiau pati Bankera teigia, kad jų kaina turėtų siekti apie 0.1 eur.

ICO suskirstytas į etapus po 1 mlrd. tokenų. Pirmajame etape vieno BNK tokeno kaina siekia 0.017 eur (palyginimui: buvo 0.01 eur pre-ICO metu). Pardavus pirmąjį milijardą tokenų, bus surinkta 17 mln. eurų kapitalas, o tokeno kaina didės 1 centu iki kol pasieks 0.024 eur paskutiniajame etape nuo 7 mlrd. tokenų.

Visa tokenų lentelė pateikta žemiau:

Jeigu ICO metu nebus išplatinti visi numatytieji 7.5 mlrd. tokenų, likę tokenai bus proporcingai išdalinti esamiems tokenų turėtojams. Pavyzdžiui, jeigu ICO metu bus išplatinta 2.5 mlrd. tokenų, tai likusius 5 mlrd. pasidalins ICO ir pre-ICO tokenų turėtojai. Tokiu atveju kiekvienas turimas tokenas leis pretenduoti į dar vieną papildomą tokeną: 5 mlrd. / 5 mlrd. = 1.

Ateityje numatyti papildomi Bankera tokenų platinimai (SCO – angl. Secondary Coin Offering), jeigu banko veiklai prireiktų papildomo kapitalo. Iki galo nėra aišku kokiomis sąlygomis SCO vyktų, visgi Bankera teigia, kad tokeno vertė tuo metu turėtų pasiekti bent 0.1 eur ribą. Galutinis tokenų kiekis neviršys 25 mlrd., o pirmaisiais Bankera veiklos metais neturėtų viršyti 11 mlrd. vienetų. Kad būtų aiškiau pateikiamą planuojamą tokenų kiekį skirtinguose platinimo etapuose:

Bankera tokenų paskirstymas
Bankera tokenų paskirstymas

Ką pasiūlys Bankera, ko negali tradiciniai bankai

Bankera ketina pasiūlyti savo klientams tradicines finansines paslaugas, tokias kaip mokėjimo, sąskaitų valdymo, indėlių, kreditavimo, valiutos keitimo, tarptautinių perlaidų ir daug kitų. Būdamas ypač skaitmenizuotas bankas, šias paslaugas teikti už konkurencingus įkainius, lyginant su kitais bankais.

Kitaip sakant Bankera neatsisako, o netgi ir palaiko tradicines valiutas (eurus, dolerius ir kt.), taip pat ir grynuosius pinigus, kai tuo tarpu kiti blockchain paremti projektai ateities valiutomis laiko vien tik kriptovaliutas. Tokiu būdu Bankera neapriboja savos veiklos spektro vis dar sąlyginai mažoje kriptovaliutų rinkoje. Tai gali būti didelis privalumas siekiant pritraukti įvairią banko klientūrą: moksleivius ir jaunimą, kuriems technologijos ypač artimos, jų tėvus, taupančius laiką, norinčius plataus paslaugų pasirinkimo bei vyresnius žmones.

Privatiems klientams

Bankera ketina ne tik atpiginti bankines paslaugas, tačiau spręsti ir tam tikra prasme socialinę problemą – žmonių santaupų nuvertėjimą dėl infliacijos bei didesnės visuomenės dalies silpną gebėjimą tinkamai investuoti savo pinigus taip, kad jie nenuvertėtų, o investicijos nebūtų prarastos. Jie planuoja pasiūlyti investicinius produktus, susietus su prekių krepšeliu, kuris galėtų būti ir individualus, pagal konkretaus kliento poreikius.

Kitaip sakant, klientas įgalinęs tokią paslaugą visus savo sąskaitoje laikomus pinigus visuomet būtų investavęs į nuo infliacijos apsaugotus biržoje prekiaujamus fondus (angl. ETF – Exchange Traded Fund), kurie esant reikalui bet kada galėtų būti keičiami į realius pinigus, labai pigiai ir be jokio vertės praradimo. O tai reiškia, kad net neliktų skirtumo tarp tokių investicijų ir tiesiog sąskaitoje laikomų pinigų, gal tik toks, kad pinigų vertė nuolat augtų ir atsvertų infliacijos lemtus vertės praradimus.

Verslo klientams

Verslui Bankera taip pat planuoja pasiūlyti dirbtiniu intelektu pagrįstus sprendimus, leidžiančius nuspėti pinigų (mokėjimų) poreikį ateityje pagal istorinius pinigų srautus. Įrankius verslo optimizavimui ir pinigų srautų suvaldymui šiuo metu kuria Microsoft bei kiti programinės įrangos gamintojai, kas rodo tokių sprendimų poreikį dabartiniame verslo pasaulyje. Bankera, sėkmingai įvaldžiusias šias technologijas ir lyginant su tradiciniais bankais, galėtų pagreitinti transakcijas, išspręsti piniginių lėšų įšaldymo problemą, o šių paslaugų teikimo neapribotų žemas likvidumas – įprasta tokių sprendimų problema.

Tiek galimybė apsisaugoti nuo infliacijos, tiek ir kiti sprendimai yra neįmanomi arba ypač sudėtingi kalbant iš tradicinių bankinių technologijų (SEPA, SWIFT) ribotumo ir įprastų valiutų panaudojamumo galimybių. Blockchain technologija ir kriptovaliutos potencialiai gali eliminuoti su tuo susijusias problemas, tokias kaip transakcijų greičio, patikimumo, kaštų, lankstumo ir kitas, todėl Bankerai apjungus blockchain bei įprastas technologijas bei įgyvendinus kitus planus, pamatytume sparčiai besikeičiantį finansų pasaulį.

Bankera verslo augimo perspektyvos

Prisiminkime šiuo metu žinomus SpectroCoin ir Bankera verslo faktus:

  • Virš 500.000 registruotų vartotojų;
  • 1000-2000 naujų vartotojų per dieną;
  • Per 70.000 išduotų mokėjimo kortelių;
  • Dienos transakcijų apimtys viršija 0.5 mlrd. eurų;
  • 50+ darbuotojų;
  • Įmonė yra pelninga;
  • Tokenų turėtojams išmoka 20% savaitinio pelno.

Bankera planuoja pasiekti 11 mln. eurų pajamų 2018, o žiūrint į ilgesnę planuojamo augimo perspektyvą – 500 mln. eur 2027 metais. Tai labai ambicingas iššūkis, tačiau galimai nėra neįmanomas, turint omenyje jau veikiantį ir patikrintą SpectroCoin verslo modelį bei pačios blockchain technologijos vystymosi spartą, kuo remiantis Bankera ir pateikia šias prognozes.

Bankera prognozuojamas pajamų augimas
Bankera prognozuojamas pajamų augimas 2018-2027 metais

Nors Bankera ir planuoja pasamdyti 200 darbuotojų jau 2018 metais, tačiau šio verslo išlaidos numatoma, kad išliks palyginti labai žemame lygyje. Tai sąlygoja labai aukštą pelningumą, o potencialiems investuotojams žadamas 20% nuo savaitinio pelno, skamba kaip neįtikėtinas dosnumas.

Bankera prognoziojamos išlaidos 2018-2027 metais
Bankera prognoziojamos išlaidos 2018-2027 metais

 

Bankera prognoziojamos pelnas 2018-2027 metais
Bankera prognoziojamos pelnas 2018-2027 metais

Tokių augimo prognozių galbūt ir galima būtų tikėtis, turint omenyje blockchain technologijos potencialą, jos dabartinę ankstyvą išsivystymo stadiją ir tą faktą, kad plačioji visuomenės dalis dar aktyviai nesinaudoja nei technologija, nei kriptovaliutomis. Kaip bus iš tikrųjų, artimiausiais metais mes ir pamatysime, tačiau prieš pradedant svajoti apie didelius pelnus, vertėtų įvertinti su investavimu į Bakerą susijusią riziką.

Bankera rizika – licensijos, komanda ir fundamentinės priežastys

Nors Bankera planai ir atrodo labai perspektyvūs, tačiau potencialiems investuotojams reikėtų įsivertinti ir rizikas, susijusias tiek su pačios Bankeros veiklos perspektyvomis, tiek ir su blockchain bei kriptovaliutų reglamentavimu.

Licensijos

Šiuo metu Bankera teigia, kad jau turi PI (angl. payment institution) licensiją, taip pat greitai gaus EMI (angl. electronic money institution) licensiją. Visgi pagrindinis Bankera tikslas gauti banko veiklai reikalingą Europos Sąjungoje galiojančią licensiją bei kitas licensijas pagrindinėse veiklos jurisdikcijose. Turint omenyje Centrinių bankų požiūrį į kriptovaliutas bei tikėtiną kitų valdžios institucijų žemą technologijos supratimą, šis uždavinys Bankerai gali būti sudėtingas.

Bankera privalės turėti ir pakankamą kapitalą, tam, kad galėtų reikiamas licensijas gauti. Netgi surinkusi 100 mln. eur siekiantį kapitalą, Bankera būtų palyginti nedidelis bankas, skaičiuojant pagal jo galimybes suformuoti reikšmingą paskolų portfelį.

Netgi turint reikiamą kapitalą, Europos Sąjungoje galiojančios banko licensijos gavimas gali užtrukti ilgiau nei planuota. Jeigu licensijos nepavyks gauti iki 2019 metų pabaigos, dalis investuotojų gali pradėti tokenų išsipardavimą, tokiu būdu nuleisdami jų kainą žemyn.

Komanda

Pagrindinis SpectroCoin ir tuo pačiu Bankera komandos branduolys turi nemažai patirties finansų, mokėjimų, blockchain technologijos ir kriptovaliutų srityse. SpectroCoin vadovas (CEO) Vytautas Karalevičius šiuo metu baigia doktorantūros studijas kriptvaliutų srityje Belgijoje ir turi kitos mokslinės patirties susijusiose srityse.

Bankerai pasiekti verslo tikslus padeda išskirtinė patarėjų komanda, kurioje yra ir keletas Lietuvoje gerai žinomų vardų: Antangas Guoga – verslininkas, Europos Parlamento narys, taip pat Audrius Žiugžda – bankininkas, Savy tarpusavio skolinimosi platformos valdybos narys bei Modestas Kaseliauskas – žinomas teisininkas, mokesčių specialistas. Be šių pavardžių tarp patarėjų yra dar viena Europos Parlamento narė – Eva Kaili; investuotojas, plačiai žinomas asmuo kriptovaliutų pasaulyje ir vieno sėkmingiausių blockchain technologijos projektų NEM propaguotojas – Lon Wong.

Nepaisant sėkmingo verslo patirties turinčios darbuotojų komandos, verta atkreipti dėmesį į tai, ką gi veikia projekto patarėjai. Kai kurie ICO garsius patarėjų komandos narių vardus nuperka, o šie žmonės realiai projekto veikloje nedalyvauja arba dalyvauja labai mažai. Bankera atveju viešojoje ir socialinių tinklų (Twitter, Linkedin) erdvėje galime matyti patarėjų pranešimus ir veiklą, susijusią su Bankera projektu, todėl galima manyti rizika, jog šio projekto atveju patarėjai atlieka vien reklamos vaidmenį yra mažesnė. Bet kuriuo atveju rekomenduotina gerai įsivertinti tiek komandos kompetencijas, patirtį, tiek ir patarėjų komandos veiklą projekte.

Fundamentinės priežastys

Riziką į bet kurią kriptovaliutą ženkliai didina šios srities nereguliavimas bei teisinio reglamentavimo trūkumas. Kriptovaliutų rinka galima lengvai manipuliuoti, technologija pati būdama saugi, kol kas negali užtikrinti įvairių rinkos dalyvių – keityklų, biržų, investuotojų saugumo, kuriuos kas dieną atakuoja įsilaužėliai ir sukčiai. Įvykus didesniam incidentui kriptovaliutų kainos gali prarasti žymią vertės dalį, todėl ir investiciniai fondai bei kitos finansinės priemonės, susijusios su kriptovaliutomis patirtų didelius nuostolius.

Centriniai bankai į kriptovaliutas žiūri pakankamai atsargiai, o įstatymų leidėjai neskuba kurti teisinio reglamentavimo technologijai, kuri vis dar sunkiai suprantama ir yra ankstyvajame išsivystymo lygyje. Ateityje dėl teisinių apribojimų ir suvaržymų, siekiant apsaugoti investuotojas ar vykdant pinigų plovimo prevenciją, paslaugos, susijusios su kriptovaliutomis gali gerokai pabrangti. Tai gali lemti ir sudėtingesnį Bankera verslo planų įgyvendinimą ar visišką kai kurių iniciatyvų nutraukimą.

Patarimai norintiems investuoti į Bankera

  1. Užpildykite žinių spragas apie pačią blockchain technologiją, kriptovaliutas, ICO.
  2. Perskaitykite Bankera informacinį/verslo planą (white paper).
  3. Adekvačiai įsivertinkite rizikas ir savo asmeninę toleranciją galimiems finansiniams praradimams.
  4. Verčiau nesitikėkite greito uždarbio, žiūrėkite į investiciją kaip į ilgailaikę.
  5. Investavimui neskirkite didelių sumų, ypač visų savo santaupų. Taip pat nesiskolininkite investicijoms, neužstatykite turimo turto. Pradėkite nuo mažų sumų tam, kad suprastumėte kaip viskas veikia.
  6. Jeigu turite galimybę, pasikonsultuokite su finansų patarėjais ar artimais žmonėmis.
  7. Paskaitykite Lietuvos Banko poziciją apie kriptovaliutas bei vz.lt straipsnį.

Išvada

Bankera ICO – tai dideles galimybes ir pelnus žadantis ambicingas projektas, kuriamas remiantis dideliu pasitikėjimu ir šiuo metu pasaulį apėmusia kriptovaliutų euforija, kuris gali atnešti tiek didelį pelną, tiek ir nuostolių, ypač jeigu planus stabdys nuo projekto kūrėjų nepriklausantys veiksniai.

Informacija ir kiti resursai

Kas yra Blockchain

SpectrocCoin keitykla

Bankera svetainė

Bankera pristatantis filmukas

Bankera – Blogas

Bankera – Dažniausiai užduodami klausimai

 

Parengė Kriptovaliutos.lt 2017-12-16

 

——————–

Ši apžvalga skirta supažindinti besidominčią auditoriją su Bankera ICO siūlomomis galimybėmis, planais, situacija bei galima rizika. Tai nėra finansinė konsultacija, siūlymas pirkti ar parduoti kriptovaliutas, tokenus ar kitas susijusias finansines priemones. Skaitytojas išlieka atsakingas už savo prisiimtą su investavimu susijusią riziką.

——————–

Alternatyvios kriptovaliutos

ALTERNATYVIOS KRIPTOVALIUTOS – KODĖL IR KAS JAS KURIA?

Tikriausiai Bitcoin kriptovaliuta dar ilgai išliks dominuojančia rinkoje, nes vis dėlto – tai pirmoji ir pati seniausia kriptografinė valiuta. Jos dėka, BlockChain technologija įgavo pagreitį, todėl laikui bėgant, atsirado daug alternatyvių virtualių valiutų, tokių kaip LiteCoin, PeerCoin, DogeCoin, VertCoin ir daug kitų. Vienas sėkmingiausių alternatyvių kriptovaliutų pavyzdys yra LiteCoin valiuta, kuri jau ilgą laiką stabiliai laikosi populiariausių valiutų dešimtuke. Alternatyvios kriptovaliutos – tai būdas išspręsti Bitcoin trūkumus, praplėsti ir suteikti naujų galimybių, pagreitinti transakcijas. Taip pat tai leidžia sparčiai tobulėti ir pačiai BlockChain technologijai.

Alternatyvių kriptovaliutų top sąrašą galite rasti ir mūsų svetainėje, nors šis dešimtukas iš tiesų nuolatos kinta.

LiteCoin yra priežastis, kodėl su laiku atsiranda naujų valiutų

Grįžtant prie istorijos, verta paminėti, kad šios valiutos kūrėjas yra Charles Lee – buvęs Google darbuotojas. Valiutos startas žymimas 2011 metų spalio mėnesį. Tuomet LiteCoin buvo galima įsigyti už maždaug 1.5 JAV dolerio už vienetą, o šio straipsnio rašymo momentu LiteCoin kriptovaliutos vieneto kaina siekia arti 100 JAV dolerių (remiantis CoinMarketCap.com duomenimis). Kaip ir Bitcoin, taip ir ši valiuta – gali būti kasama (angl. mining), saugoma piniginėje, vykdomos transakcijos, atsiskaitoma už prekes ar paslaugas arba tiesiog ja spekuliuojama valiutų keityklose.

LiteCoin valiutos sėkmė davė startą daugelio kitų virtualių valiutų atsiradimui. Visos Bitcoin alternatyvos sudaro atskirą „ekosistemą“, kuri angliškai vadinama „Altcoins“ – alternatyvios kriptografinės valiutos. Be LiteCoin šiuo metu egzistuoja dar per 1300 skirtingų kriptovaliutų, o jų skaičiuos nuolatos auga.

 

Alternatyvių kriptovaliutų gausa
Alternatyvių kriptovaliutų gausa

Kas yra „AltCoins“ bei „ICO“ ir kodėl visa tai kuriama?

Kaip jau minėta – AltCoins yra alternatyvios monetos (Bitcoin alternatyvos), tačiau jų paskirtis dažnai yra kiek kitokia nei Bitcoin. Bitcoin valiuta yra laikoma pagrindine, o vis naujai atsirandančios valiutos dažniausiai yra siejamos su tam tikrais naujais projektais, iniciatyvomis, stengiasi užimti vienoką ar kitokią valiutos kūrėjų manymu svarbią ir perspektyvią verslo nišą. Vis dažniau naujos valiutos yra it modernus sutelktinio finansavimo būdas su rizikos kapitalo priemaiša. Tampa įprasta naujų valiutų išleidimą, netgi, galima sakyti, emisiją vadinti tiesiog ICO.

ICO (Initial Coin Offering) – pirminis monetų (valiutos) siūlymas. Tai yra projektas, kai siekiama pritraukti kapitalą verslo idėjų finansavimui ir įgyvendinimui. ICO šiek tiek primena finansų pasaulyje žinomą sąvoką IPO (Initial Public Offering), kai įmonės išplatina savo akcijas investuotojams per akcijų biržą. Skirtumas tarp ICO ir IPO tas, kad ICO išleidžiamos ne akcijos, o žetonai, kuriuos įprasta vadinti tokenais (angl. tokens). Tokenai – tai iš esmės naujos alternatyvios kriptovaliutos. Verta turėti omenyje, kad šiuo metu jokios valstybinės institucijos ICO projektų neprižiūri ir nekontroliuoja, investuotojų teisių iš esmės negina, beto, ši veikla nėra iki galo reglamentuota įstatymais.

ICO projekto startas – naujų alternatyvių kriptovaliutų užuomazga

Beprecedentė ICO projektų sėkmė skatina vis daugiau verslo atstovų ar pavienių kriptovaliutų entuziastų susiburti į komandą ir sukurti savo ICO projektą. Neatsiejama ICO dalis yra tokenai – naujos kriptovaliutos, todėl projekto sumanytojai siekia rasti joms paskirtį ir panaudojimo būdą ateityje, kai jų projektas įsibėgės. Pavyzdžiui numatoma, kad už tokenus bus galima įsigyti tam tikrų prekių ar paslaugų.

Taigi, kai startuoja naujas ICO paremtas projektas, potencialiems investuotojams išplatinama informacija apie šio projekto verslo idėją, tikslus, galimybes, ar projektas kaip nors panaudos BlockChain technologiją ar ne, pristatoma prie jo dirbanti komanda, pateikiami verslo vystymo planai keletą metų į priekį. Tai pat įprastai skelbiama data, kada prasidės pirminis išleidžiamų valiutų (tokenų) pasiūlymas arba ICO, už kokius pinigus ar fiat valiutas juos bus galima įsigyti. Dažniausiai tokenus galima pirkti už Bitcoinus, Ethereum arba tiesiog įprastus dolerius ar eurus. Transakcijų patikimumą įgalina išmanieji kontraktai (angl. smart contracts). Kai parduodamos visos pradinės monetos (tokenai) arba baigiasi numatytas pardavimo laikotarpis yra suformuojamas kapitalas ir toliau seka finansuoto projekto įgyvendinimas. Tuo pat metu tokenus siekiama užregistruoti į pagrindines kriptovaliutų keityklas, kad jos įgautų realią rinkos vertę bei populiarumą, o investuotojai turėtų galimybę įsigytus tokenus pirkti arba parduoti. Nuo pačio projekto įgyvendinimo sėkmės ir eigos daugiau ar mažiau priklauso naujosios kriptovaliutos (tokeno) vertė.

Kas yra ICO - tarsi sutelktinis finansavimas
Kas yra ICO – tarsi sutelktinis finansavimas

Naujos alternatyvios kriptovaliutos ne visuomet sėkmingos

Šiuo metu beveik visos alternatyvios kriptovaliutos kuriamos dėl to, jog tai palengvina kapitalo surinkimą ir verslo startą, tuo pačiu išvengiama tiesioginio projekto dalies perleidimo investuotojams. Dalis ICO projektų stengiasi išnaudoti ir pačios BlockChain technologijos teikiamas galimybes, jas praplėsti arba iš esmės pagerinti. Būtent tokie projektai laikomi perspektyviausiais ir įdomiausiais, nes jų tokenai nėra vien tik akcijų alternatyva arba būdas pritraukti kapitalą. Įprastai nauji ICO paremti verslai teikia finansines paslaugas, kuriami nauji tinklai duomenų laikymui ar transakcijų apdorojimui, siūlomos įvairios kompiuterinių skaičiavimų paslaugos, testuojamos ir bandomos naujoviškos verslo nišos.

Ypač svarbu paminėti, kad ne visos alternatyvios kriptovaliutos sulaukia sėkmės. Kad ir kaip būtų gaila, pakankamai dažnai naujos kriptovaliutos kuriamos su siekiu susirinkti pinigus ir investuotojus palikti be nieko. Todėl finansų ekspertai pataria ypatingą dėmesį skirti pasidomėjimui į kokią valiutą investuojate, kokia komanda ties juo dirba, kokią verslo nišą jie mėgina užimti bei kiek ši niša galėtų būti perspektyvi. Nemažai kriptovaliutų buvo sukurtos tik tam, kad jų kūrėjai tinkamu laiko momentu pasipelnytų ir su visu surinktu kapitalu bei skelbtais planais tyliai pasišalintų. Žinoma, kai kurios kriptovaliutos tik džiugina investuotojus įspūdingais augimais, o vieni geriausių to pavyzdžių yra: Monero, Dash, Ethereum, Litecoin bei Ethereum platforma paremti įvairūs tokenai.

Jeigu jau nuspręsite investuoti į kriptovaliutas, pirmiausia pasidomėkite didžiausią populiarumą ir kapitalizaciją turinčiomis kriptovaliutomis, apsilankykite jų oficialiose svetainėse ir įsigilinkite kokią problemą jos siekia spręsti ar kokią sritį patobulinti. Taip pat verta susipažinti su jų panaudojimo galimybėms, ar valiuta realiai yra diegiama versle, ar ja daugiau spekuliuojama. Dalis alternatyvių kriptovaliutų ateityje gali tapti pagrindinėmis ir galbūt netgi aplenkti Bitcoin’ą.