Tokenizavimo ekonomika

Kaip tokenizavimo ekonomika pakeis pasaulį?

2018-10-12

2017 metais prasidėjęs pirminio kriptovaliutų siūlymo (angl. ICO) bumas, įvedė naują terminą apie vertės konvertavimą į šifruotą, blogų grandinėje (angl. blockchain) saugomą turtą. Tokenizacija, kaip terminas, pradėtas pirmiausia vartoti, kalbant apie kriptoturtą, tačiau, kaip teigia kriptošifravimo technologijos ekspertai, tokenizacija jau netolimoje ateityje gali būti taikoma ir kitose turto klasėse ir yra pajėgi iš pagrindų pakeisti daugelį ekonominių sandorių.

Tokenas ir „blockchain“

Kriptoekonomikoje tokenas reiškia virtualų žetoną, kuris yra tam tikrų teisių į kriptokapitalą simbolis. Kiekvienas tokenas, turėdamas savyje sugeneruotą unikalų kodą, įgalina jo turėtojo priėjimą prie šių teisių per „blockchain“ technologija grįstą architektūrą. Verta paminėti, kad patys kriptoturto tokenai pagrinde yra dviejų tipų: suteikiantys tam tikro turto nuosavybės teises (angl. equity), įgalinantys prieigą prie tam tikrų paslaugų naudojimo (angl. utility).

Kadangi tokenai yra nuorodos į turtą, „blockchain“ technologija yra pasitelkiama užtikrinti transakcijų saugumą ir skaidrumą. Ar siūloma tokeno kaina yra adekvati jo nurodomai vertei? Ar tokeno kaina, palyginti su kitų tokenų kainomis, yra teisinga? Ar tokenų nebus išleista daugiau ir dėl to jų vertė nekris? Ar nebūsiu apgautas ir iš tiesų gausių priėjimą prie teisių, kurių tikiuosi? Tai, ko gero, tik dalis sandorio metu iškylančių klausimų.

Siekiant minimizuoti rizikas ir maksimizuoti pasitikėjimą tarp perkančios ir parduodančios šalies, pasitelkiama „blockchain“ technologija. Kiekvieno tokeno įsigijimas ir pardavimas, jo tuometinė vertė, jų bendras skaičius – visa tai gali būti saugojama „blockchain“ sistemoje. O tai reiškia, kad įrašais, užfiksuotais „blockchain“, nebegalima manipuliuoti – jie nebepakeičiami, nesunaikinami, saugūs, užtikrinama tokia įvykių, transakcijų seka, kokia buvo iš tikrųjų. Nebelieka erdvės jokioms apgavystėms.

Filosofiniu požiūriu, tokenai, kaip sutartinės vertės simboliai, nėra naujiena. Tokenu, pavyzdžiui, galime laikyti net ir pašto ženklus. Visuotiniu sutarimu, jie, užklijuoti ant vokų, įgyja simbolinę prasmę, kad vokas turi teisę būti siunčiamas nurodytu adresu. Lygiai taip pat kalbėti galima ir apie narystę sporto klube ar netgi kompiuteriniuose žaidimuose naudojamus virtualius pinigus virtualiose ekonomikose, kurie gali būti konvertuojami ir į realius pinigus ar atvirkščiai. Suteikta abonemento kortelė ir joje įrašyta informacija yra tarsi tokenas, kuris nurodo kortelės turėtojo teisę naudotis sporto klubo kapitalu, o žaidimų virtualieji pinigai leidžia vykdyti įvairius virtualius sandorius žaidimo pasaulyje.

Virtualūs pinigai - tokenai žaidimuose
Virtualius kompiuterinių žaidimų pinigus – tokenus galima įsigyti už realius pinigus

Tokenizacija ir ICO

Tokenizacija labiausiai primena bendrovės akcijų išleidimą. Kitaip tariant, kalba čia sukasi apie turimo ir būsimo kapitalo išskaidymą į dalis ir pirkimą–pardavimą dalimis, kurių kiekviena yra kaip investicija – priklausomai nuo aplinkybių, jos turėtojui gali atnešti arba investicijos grąžą per kapitalo augimą, arba nuostolius, turto vertei mažėjant. Tad tokeno vertė, sąlyginai prilyginto vienai akcijai, yra kintanti.

Kriptokapitalo tokenizacija, galima sakyti, įgalino tikrąjį visuotinį arba minios finansavimą (angl. crowd funding). Viena ryškiausių pastarojo metų tendencijų neabejotinai tapo pirminis kriptovaliutų žetonų siūlymas, iš esmės demokratizuojantis investavimo procesą. Būsimuosius pinigus – tokenus – išleisti gali praktiškai bet kas, įsigyti taipogi bet kas, nes galimos ne tik didelės, bet ir sutelktinės mikroinvesticijos, galinčios siekti ir 10 eur.

Tokenizacija kitose turto klasėse

Tokenizacijos principas, technologijos entuziastų teigimu, gali būti taikomas praktiškai bet kokiam turtui – nuo gamtinių išteklių (auksas, sidabras, deimantai ar nafta), energijos resursų (elektra, dujos) iki nekilnojamojo turto (butai, namai) ar intelektinės nuosavybės (meno kūrinių, prekės ženklų).

Ypač, kalbant apie materialųjį turtą, kurį sudėtinga fiziškai išskaidyti arba kuris visai yra nedalomas, tokenizacija, ekonominiu požiūriu, leidžia kur kas efektyviau išnaudoti. Pavyzdžiui, nafta. Visuotiniu sutarimu, yra nuspręsta kokia yra naftos barelio kaina dabartinėje rinkoje. Bareliui galima sukurti tokeną, kuris atitiks reikiamą kiekį realaus barelio. Skaitmeninį barelio tokeną galima išskaidyti į dar daugiau mažų dalių, tuomet jį lengviau parduoti.

Dar vienas įdomus atvejis – meno kūrinių tokenizacija. Kitaip nei su gamtiniais ištekliais, kiekvienas meno kūrinys, žinoma, yra labai individualus – Pablo Picasso paveikslo vertė nėra tolygi Andy Warholo paveikslo vertei. Vadinasi, kiekvienas jų gyvena atskirą gyvenimą ir gali būti individualiai tokenizuotas – išskaidytas į daugybę nuosavybės teises garantuojančių tokenų.

Ypač daug pokyčių prognozuojama nekilnojamojo turto rinkoje. Brėžiamos vizijos, kad ir bet kurį nekilnojamojo turto objektą bus galima tokenizuoti. Pavyzdžiui, turite įsigiję namą, jį tokenizavę į daugybę atskirų dalių – tokenų – galėsite kiekvieną jų parduoti atskirai. Vadinasi, hipotetiškai namas galės turėti milijoną savininkų, galbūt išsibarsčiusių po visą pasaulį ir niekada fiziškai net nemačiusių paties objekto, tačiau galbūt turinčio patrauklią nuomos grąžą. Tokiu būdu atsiranda galimybė investuoti į nekilnojamąjį turtą jo viso neįsigyjant, diversifikuoti riziką, dalyvaujant daugelio nekilnojamojo turto plėtros ir investicijų projektuose.

Tokenizavimas nekilnojamojo turto sferoje
Tokenizavimas nekilnojamojo turto sferoje leidžia investuoti į nekilnojamąjį turtą visame pasaulyje. Vaizdas iš Atlant.io aplikacijos

Savęs kaip asmens tokenizacija

Tokenizavimo ekonomikos konsepcija neišvengiamai privedė prie klausimo ar galima tokenais paversti save, kaip žmogų ir parduoti šiuos tokenus visiems norintiems? Gali kilti tokie klausimai kaip kokia iš to nauda man bei investuotojams? Ką reikės daryti bei kaip įsipareigoti? Nauda sau galbūt ir akivaizdi – galimybė per labai trumpą laiką pritraukti lėšų, išgarsėti, būti technologijų priešakyje. O kokias teises įgyja investuotojai? Juk niekas nenorėtų kiekvienam panorėjusiam atiduoti dalies savo organų. Išeitis gana paprasta – tokenizuoti savo laiką.

Viena pirmųjų tokių iniciatyvų yra iš Lietuvos. Jaro Šatkevič tokenizavo 20% tam tikro laikotarpio savo laiko ir juos pardavė per ITO (angl. Initial Time Offering) – pirminį laiko pasiūlymą, kuomet buvo galima įsigyti 21 mln. Jaro sekundžių tokenų pavidalu. Tai atitiktų kiek daugiau nei 700 darbo dienų, jeigu laikytume, kad vienoje dienoje yra 8 darbo valandos. Jaro, būdamas technologijų ekspertas, programuotojas ir vizionierius, įsipareigoja visiems tokenų turėtojams atlikti tam tikrus su etika ir morale neprasilenkiančius darbus. Kaip teigė pats Jaro, toks savo laiko pardavimas reikalauja atsidavimo, nes tokenizavus savo laiką, reikėtų atsisakyti atlikti darbus, kai už juos nėra mokama tokenais, tam, kad išlaikyti jų vertę.  Iš esmės tai reiškia, kad beveik bet kas, ypač profesionalūs laisvai samdomi darbuotojai gali savo darbo laiką parduoti avansu ir už tokią kainą, kokią patys nusistato.

Laiko tokenizavimas - Jaro Coin
Laiko tokenizavimas – Jaro Coin. Vaizdas iš Jaroicoin.com

Panašių iniciatyvų būta ir užsienyje. Bitcoin.com rašė apie Boris Akimov, kuris tokenizavo virš 3300 valandų arba 12 mln. sekundžių savo laiko. YouToken platformoje galima tokenizuoti kūrybines idėjas arba, kaip teigia platformos kūrėjai, – žmogaus protą, kuomet kūrybiški asmenys gali gauti finansavimą savo idėjoms realizuoti.

Aktyvūs tokenai ir išmanieji kontraktai tokenizavimo ekonomika

Senoji „blockchain“ architektūra fiksavo tik pasyvius tokenus – jie nurodė tuometinę jų vertę, priklausomybę savininkui, nepakeičiamą įvykių, atliktų su jais, seką. Naujoji „blockchain“ architektūra įgalina visiškai kitokio tipo sandorius. Tai vadinamieji – išmanūs kontraktai (angl. Smart Contracts), grįsti taip vadinamais aktyviais tokenais.

Aktyvūs tokenai turi iš anksto užprogramuotą tam tikro elgesio formulę ir gali savarankiškai atlikti tam tikras operacijas. Kitaip tariant, jie gali reaguoti į aplinkybes ir, esant tam tikroms sąlygoms, patys priimti sprendimus.

Pavyzdžiui, grįžkime prie nekilnojamojo turto pavyzdžio. Įsigijęs namo tokeną kiekvienas savininkas, natūralu, tikisi grąžos, gaunamos iš pardavimo vertės prieaugio arba iš nuomos mokesčio. Naujojoje architektūroje aktyvus tokenas, praėjus sutartam laikotarpiui, pavyzdžiui, mėnesiui ar metams, gali automatiškai paskirstyti pelną tokenų savininkams. Arba – kaip viena iš tokenizacijos sąlygų gali būti įrašyta, kad, jeigu atsiranda siūlymas, perpirkti nekilnojamąjį turtą 30 proc. didesne nei rinkos kaina, tuomet objektas yra automatiškai parduodamas net ir be tokenų savininkų pritarimo.

Akivaizdu viena – tokenizacija įgalina visiškai kitokio, nei buvo iki šiol, tipo ekonominius sandorius, kurie, tikėtina, jau greitu metu turės transformacinį poveikį daugelyje industrijų. Viena vertus, link to stums socialinio teisingumo aspektas, leidžiantis investavimo procesuose dalyvauti praktiškai bet kam. Antra vertus, tokenizavimo ekonomika skatins į turtą žiūrėti kur kas atsakingiau ir siekti maksimalios jo kuriamos naudos. O pastarosios, susipažinęs su galimybėmis, neatsisakys nė vienas protingas investuotojas.

Tad klausimas, ar viskas, kas gali būti tokenizuota, bus iš tiesų tokenizuota, regis, lieka atviras, bet tik kol kas.

 

Austrų mokykla ir bitcoin

Ką bendro turi kriptovaliutos ir austrų ekonomikos mokykla?

2018-07-11

Viso pasaulio iškiliausius mąstytojus, praturtinusius ekonomikos mokslą, iš esmės galima suskirstyti į tuos, kurie atstovauja dominuojančią neoklasikinę paradigmą, ir tuos, kurie aršiai ją kritikuoja. Pastarieji priklauso XIX–XX amžių sandūroje susiformavusiai austrų ekonomikos mokyklai, kurios pamatiniais dinamiškos ir laisvos rinkos sampratos principais grįsta ir kriptoekonomika. Todėl jeigu palaikote kriptovaliutas, vadinasi, mąstote kaip austrų ekonomikos mokyklos šalininkas.

Prieštarauja socialiniam teisingumui

Austrų ekonomikos minties tradicija, neretai manoma, yra atskaitos taškas intelektinei revoliucijai. Jos plėtros pradininku laikomas Karlas Mengeris. Pagrindinis jo studijų tyrimo objektas ne struktūros, kaip buvo tapę įprasta, bet individualus žmogus kaip verslininkas bei kaip vartotojas. K. Mengerio kritika nukreipta į tokias panacėjas kaip socialinis teisingumas, kuris vadovaujasi žmonių skirstymu į struktūras, apibendrintais elgesio modeliais, ir tuo, kad jų „tvarkai“ palaikyti reikia centrinio planuotojo, strateguojančio, kaip viskas bus. Neva jūs dirbsite, užsidirbsite, mokėsite mokesčius, gausite gydymą, išsilavinimą, kitas privilegijas, ir tokiu būdu vyraus teisybė.

Carl Menger
Carl Menger

Austrų mokyklos pradininkas, užuot palaikęs dalinai arba totaliai centralizuotą tvarką, kalbėjo apie spontanišką rinkos tvarką. Pasak jo, nėra ir negali būti vieno viską išmanančio proto ar institucijos, kadangi žmonių generalizavimas neefektyvus – visi esame su skirtingomis patirtimis ir pasaulėžiūromis.

Dėl šios priežasties niekam, siekiančiam tvarkyti ar kištis į visuomenę, logiškai net neįmanoma įgyti visos informacijos arba žinių, kurios leistų tenkinti siekį visiems „pagerinti“ socialinę tvarką. Ekonomikos Nobelio premijos laureatas Friedrichas von Hayekas socializmą vadino intelektine klaida ar logine negalimybe.

Friedrich von Hayek
Friedrich von Hayek

Žmonės patys, be trečiosios šalies įsikišimo geba bendradarbiauti ir organizuotis. Dėl to viską apimančios valdžios, tam, kad žmonės priimtų teisingus sprendimus, austrų ekonomikos minties šalininkų teigimu, nereikia. Minimali valdžia, tradicijos sekėjų nuomone, yra įmanoma ir veikia netgi geriau, nes instituciniai įstatai neatima teisės žmonėms patiems spręsti ir neiškreipia jų sprendimų. Tokį organizavimo būdą galima būtų pavadinti netvarkinga tvarka.

Prieštarauja monetarinei politikai

Austrų mokykloje būtent Ludwigui von Misesui geriau negu kam kitam pavyko spontaniškos rinkos sampratą pritaikyti naujoms sritims, kur ji dar nebuvo taikyta. L. von Misesas pastūmėjo austrų teorijos plėtrą į pinigų, kredito bei ekonomikos ciklų, dėl kurių apkaltino monetarinę politiką, problematiką.

Ludwig von Mises
Ludwig von Mises

Problemų, pasak jo ir jo pasekėjų, kyla kai dėl manipuliavimo pinigais bankų sistemai didinant kreditą be realių santaupų verslininkams suteikiami papildomi finansiniai ištekliai (nauji pinigai), kuriuos jie panaudoja realiai investuodami, tarsi santaupų visuomenėje būtų padaugėję, nors iš tikrųjų taip gali ir nebūti. Kredito plėtra, neparemta ankstesniu taupymu, anot austrų mokyklos šalininkų, iškraipo pinigų gamybos struktūrą ir tokiu būdu padaro ją per daug imlią kapitalui. Dėl to padarytos didelės investavimo klaidos anksčiau ar vėliau turi atsiskleisti ekonomikos recesijos pavidalu.

Štai pavyzdžiui, įsivaizduokite nedidelę salą, kurioje tėra 10 žmonių, kurių kiekvienas turi po 10 eurų. Nesunku suskaičiuoti, kad saloje iš viso cirkuliuoja 100 eurų. Ar kas nors tokiu atveju gali parduoti savo prekes ar paslaugas už 120 eurų? Negali, tiesa? Net jei visi susitelktų ir sudėtų savo santaupas – pinigų transakcijai atlikti ir sandoriui įgyvendinti vis tiek nepakaktų. O kas jeigu kiekvienas salos gyventojas turėtų nebe 10 eurų, o po milijoną ir iš viso saloje cirkuliuotų 10 milijonų? Ar dabar kas nors galėtų savo prekę ar paslaugą parduoti už 120 eurų ar net 5 milijonus? Taip, juk saloje cirkuliuoja užtektinai pinigų. Atrodytų, akivaizdu, ko reikia, kad prekių ar paslaugų kainos augtų – reikia daugiau pinigų. O už tai yra atsakingas centrinis bankas.

Centrinių bankų monetarinės politika gali būti pražūtinga

JAV federalinis rezervų bankas (FED) dar trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sąmoningai vykdė dirbtinės kredito plėtros programą. Nors prekių ir paslaugų kainos greitu metu reikšmingai nekilo, tačiau augant visuomenėje cirkuliuojančių pinigų kiekiui, susiformavo didžiulis finansinis burbulas. Burbului sprogus JAV ištiko Didžioji ekonominė krizė (1929 – 1933 m.).

Didžioji ekonominė krizė kilo JAV, tačiau išplito po visą pasaulį. Europoje skaudžiausiai ją išgyveno Vokietija. Hiperinfliacija joje buvo tokia didelė, kad kainos kartais vos kas porą dienų padvigubėdavo. O už šį chaosą Vokietijos ekonomikoje buvo atsakingas būtent šalies centrinis bankas („Reichsbank“), kuris dar Pirmojo pasaulinio karo metais į ekonomikos sistemą dirbtinai įšvirkštė pinigus.

„Akivaizdu, kad vienintelis būdas iš kredito sistemos pašalinti žmonių įtaką yra nutraukti bet kokį tolesnį nepadengtų pinigų leidimą /…/ Būtų klaida manyti, kad dabartinė valiutų sistema gali išsilaikyti. Ji savyje jau turi savo pražūties sėklas – nepadengtų pinigų plėtra būtinai ją sunaikins“, – teigė L. von Misesas.

Minčiai pritarė ir žymus laisvosios rinkos šalininkas, 1976 m. Nobelio premijos ekonomikoje laureatas Miltonas Friedmanas sakęs:

„Infliacija yra piniginis reiškinys. Ją sukuria arba sustabdo centrinis bankas“.

2017 m. pabaigoje abejonę dėl infliacijos tikrosios kilmės atskleidė ir pati FED pirmininkė Janeta Yellen.

„Mūsų supratimas apie jėgas, skatinančias infliaciją, turi trūkumų“, – sakė ji.

Bandymai pristatyti alternatyvių valiutų idėjas masėms

Bitkoino, kaip pirmosios virtualios valiutos, atsiradimas išprovokavo daugiau nei bet kada anksčiau ekonomikos diskusijų, kurios sukasi būtent apie austrų ekonomikos mokyklos idėjas. Iki bitkoino austrų tradicijos sklaida buvo labai lėta, mat reikalavo didelių pastangų kovoti su biurokratinėmis institucijomis, kurios, žinoma, buvo suinteresuotos austrų mokyklos judėjimą slopinti ir kritikuoti.

JAV pinigų gamintojų agresiją puikiai demonstruoja vykusi vadinamoji „laisvės dolerių“ („Liberty Dollars“) byla. Smunkant JAV dolerio kursui, būdą grąžinti pasitikėjimą valiuta 1998 m. sugalvojo Bernardas von NotHausas, įsitikinęs, kad kiekvienas pilietis turi teisę į alternatyvią valiutą. Iš tauriųjų metalų nukaldinti doleriai JAV cirkuliavo beveik dešimtmetį, iki kol FTB konfiskavo visus laisvės dolerius ir įšaldė jų banko sąskaitas. Laisvės dolerio kūrėją federalinis teismas apkaltino pinigų padirbinėjimu ir „vidaus terorizmu“.

Bernard von NotHaus
Bernard von NotHaus

Anksčiau – auksas, šiandien – kriptovaliutos

Austrų minties tradicijos skatina atsigręžti į seną kaip ir pati žmonija modelį – savanoriškus abiem sandorio pusėms naudingus mainus pačių susikurtomis prekėmis. K. Mengerio teigimu, labiausiai mainomos prekės tampa pageidaujamos ne tik vartojimui, o ir kaip pati mainų priemonė, kaip, pavyzdžiui, buvo su auksu. Taip laisvosios rinkos ekonomikoje atsiranda pinigai.

O aukso kiekio, priešingai nei fiat valiutos, biurokratinio mechanizmo naudai dirbtinai staigiai nepadidinsi, tad ir kainos stabilios. Šiuo požiūriu aukso alternatyva šiandien galima laikyti kriptovaliutas, kadangi šių, esant neveiksmingai biurokratijai, taip pat neįmanoma (išskyrus kai kurias išimtis) dirbtinai ir ilgam „išpūsti“.

Bitcoin – intelektinės revoliucijos epicentras

Bitkoinas, pritraukęs didžiuosius pasaulio protus, mačiusius pasaulio socioekonomikos problemas, stulbinančiai pagreitino procesą, apie kurį visais laikais kalbėjo spontaniškos ir laisvos rinkos šalininkai. Masėms žmonių panorus sužinoti apie bitkoiną, masės atsigręžė ir į austrų ekonomikos minties paradigmą. Ją palaikydami, jie sukėlė milžinišką bitkoino kainos kilimą ir sumaištį finansinėse rinkose.

Neatsitiktinai bitkoino kūrėjas Satoshi Nakamoto yra didelis austrų ekonomikos mokyklos, ypač L. von Miseso, idėjų gerbėjas. Ethereum kriptovaliutos kūrėjas Vitalikas Buterinas puikiai apibendrino, kas yra intelektinės revoliucijos epicentras:

„Austrų ekonomikos mokykla man buvo kaip pasaulis“.

Vitalik Buterin
Vitalik Buterin

Bitkoin.com vadovas Rogeris Veras atskleidė, kad jo gyvenimas taip pat kardinaliai pasikeitė, kai susipažino su austrų ekonomikos minties tradicija.

Dėl herojiškų ir nuostabių protų, kurie pradėjo austrų ekonomikos mokyklos istoriją, ir dėl tų, kurie tęsia šį palikimą, šiandien ši minties tradicija evoliucionuoja. Neaplenkdama kriptoekonomikos srities, šiandien ji dinamiškoje ir laisvoje visuomenėje formuoja naujus standartus.

Crypto Rally 2018

Lietuvoje įvyks pirmasis pasaulyje Crypto Rally – super automobilių ir technologijų ralis

Lietuva vis atkakliau ir sparčiau žengia ketvirtosios pramonės revoliucijos keliu, todėl tokie “burtažodžiai” kaip dirbtinis intelektas, daiktų internetas ar blockchain’as jau tampa įprasta naujienų srauto dalimi. Pasaulyje Lietuva tampa žinoma kaip šalis, kuri lyderiauja fintech srityje, turi didžiulę startuolių bendruomenę, o lietuviškos kilmės ICO projektai pritraukė įspūdingas bei vienas iš didžiausių investicijas.

Mūsų šalyje naujųjų technologijų plėtrą valstybinės institucijos palaiko ir netgi skatina. Lietuvos Bankas techologijų įmonėms pasiūlė išbandyti blockchain galimybes bandomojoje aplinkoje, naudojant banko kuriamą LBChain platformą, taip pat ketina išleisti ir pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą. Lietuvos ūkio ministras Virginijus Sinkevičius blockchain taip pat vertina kaip vieną iš pagrindinių ateities technologijų, skatinsiančių Lietuvos ekonomikos augimą. Tad nenuostabu, kad Lietuva tampa viena iš pirmaujančių šalių, sparčiai diegiančių naujausias komunikacijos, interneto, duomenų valdymo, tokenizavimo ekonomikos ir panašias technologijas.

Crypto Rally idėja – skatinti technologijų plėtrą

Privati iniciatyva skatinti technologijų plėtrą taip pat yra itin reikšminga. Vienas iš tokios iniciatyvos pavyzdžių yra šių metų liepos 17 d. Lietuvoje startuosiantis pirmasis toks pasaulyje technologijų ir automobilių ralis – Crypto Rally 2018. Šio renginio tikslas – pristatyti visuomenei naujausius pasiekimus įvairių technologijų srityje, supažindinti su kriptovaliutų, blockchain, dirbtinio intelekto galimybėmis, su kuriomis tiek verslas, tiek ir dauguma žmonių dar nėra iš arti susipažinę.

Crypto Rally super cars
Ralyje važiuos 21 super automobilis

Renginys prasidės Vilniuje, istoriniuose XVII a. statytuose rūmuose įsikūriusiame viešbutyje “Pacai”, kur svečių ir dalyvių lauks vaišės autentiškoje aplinkoje. Pats ralis startuos Nidoje, kurios oro uoste bus pirmasis sustojimas, o kelionė tęsis keturias dienas iki pat finišo Vilniuje. Iš viso važiuos 21 automobilis: nuo Ferrari iki Porsche bei kitų prabangiausių ir galingiausių super automobilių. Per keturias renginio dienas bus aplankyta Neringa, vyks 1000km lenktynės Palangoje, Panemunės pilis, Pažaislio vienuolynas, Trakai. Kiekvienoje iš kelionės stotelių kurių bus 6, vyks įvairūs inovatyvių produktų pristatymai, žmonės galės iš arti pamatyti ir susipažinti su kriptovaliutų naudojimu, jų saugojimui skirtų piniginių susikūrimu. Iš arti pamatys super automobilius, juose įdiegtas technologijas. Galės susipažinti su kitų renginyje dalyvaujančių kompanijų kuriamomis technologijomis bei ateities vizijomis.

Pasirinkta konsepcija – super automobiliai nėra atsitiktinė. Technologijų revoliucija į automobilių pramonę taip pat įneša daug naujovių ir galimybių. Porsche, pavyzdžiui, ieško būdų kaip integruoti efektyviai energiją naudojančią blockchain technologiją į savo automobilius. Tuo tarpu Daimler Benz AG irgi išbandė blockchain technologiją. Vairuotojams, kurių vairavimo stilius buvo pakankamai draugiškas aplinkai, pervedė MobiCoins kriptovaliutą, kurią šie vėliau galės iškeisti į tam tikrus apdovanojimus. Kiti automobilių gamintojai taip pat domisi naujausiomis technologijomis. Volkswagen šiuo metu bendradarbiauja su IOTA – platforma, siekiančia panaudoti sparčiai besivystančią daiktų interneto ekosistemą.

Crypto Rally konsepcija įkūnija esminę renginio idėją, kuri leis dalyviams ir žiūrovams iš arti pamatyti kokia ateitis jų laukia, išbandyti ir išmokti naudotis naujomis technologijomis bei pasidalinti savo patirtimi. Bus galima, pavyzdžiui, įsidiegti ir išmokti naudotis kriptovaliutų operacijoms skirta programėle, kuri veiktų kaip kriptovaliutų bei įprastų valiutų piniginė arba konvertavimo įrankis. Su tokia programėle galima persiųsti norimą valiutos kiekį draugams arba susimokėti už pirkinius, ką ir bus galima išbandyti Crypto Rally renginyje. Įvairiuose ralio sustojimuose ir kitose renginio lokacijose esančiose pardavimų vietose veiks CoinGate įdiegta atsiskaitymui kriptovaliutomis skirta sistema.

Crypto Rally komanda

Crypto Rally organizatorės ir įkūrėjos – trys jaunos verslininkės finansų, blockchain ir rinkodaros profesionalės – Agnė Kazakauskaitė, Emilė Spucytė ir Gailė Rusteikaitė. Prie renginio organizavimo prisidėjo ir daug kitų savo sričių specialistų bei profesionalų.

Crypto Rally team
Crypto Rally komanda: Emilė, Gailė ir Agnė (iš kairės į dešinę)

Crypto Rally lenktynės pademonstruos naujausias inovacijas blockchain srityje, kaip technologija vystėsi per labai trumpą laiką ir kur link ji veda. Ši technologija įneša revoliuciją į mūsų gyvenimus, panašiai kaip dirbtinis intelektas ar mašininis mokymasis, todėl turės didelį poveikį mūsų ateičiai, kuri prasideda jau šiandien. 

Crypto Rally apjungia Formulė 1 ir Davos idėjas: tai jaudulys kelyje, bendravimas ir ryšių mezgimas su vizionieriais ir nuomonės lyderiais. Blockchain technologijos entuziastai sieks suderinti inovacijas su malonumais, todėl Crypto Rally renginyje bus nuotykių, veiksmo, driftų, drag lenktynių, vakarėlių ir kitų linksmybių.” – pasakoja apie renginį Agnė Kazakauskaitė, Crypto Rally renginio iniciatorė.

Agnės interviu apie CryptoRally Niujorke, didžiausioje blockchain technologijų parodoje Consensus 2018:

 

Crypto Rally dalyviai

Ralio idėją ir iniciatyvą palaiko daugybė partnerių, draugų ir dalyvių. Neseniai prie komandos prisijungė Fomulė 1 pasaulyje žinoma ir gerbiama, pirmoji F1 komandos Sauber vadovė moteris – Monisha Kaltenborn.

Crypto Rally Monisha Kaltenborn
Prie Crypto Rally prisijungė Monisha Kaltenborn – pirmoji Formulė 1 komandos vadovė moteris

Mano ankstesnė patirtis daugiausiai buvo susijusi su vadovavimu Formulėje 1, o pagal išsilavinimą būdama teisininkė, daugiausiai dėmesį kreipiau į analitinius aspektus, vėliau užsiėmiau aukščiausios vadovės pareigas Formulė 1 komandoje.

Crypto Rally – visiškai kitoks projektas, turint omenyje jo orientavimą į vizionieriškas ir technologiškai pažangias besitransformuojančios industrijos sritis. Sensorių technologijos, integruotos blockchain platformos ir dirbtinis intelektas jau keičia automobilių pramonę ir parodo tokias galimybes, apie kurias prieš penkis ar šešis metus niekas nebūtų pagalvojęs. Į projektą planuoju įnešti savo gilią patirtį iš F1 lenktynių, žinias apie industriją bei jos perspektyvą ir savo didelį susidomėjimą inovacijomis šioje srityje, kurią pažįstų iš labai arti.” – apie savo prisijungimą komentavo Monisha Kaltenborn.

Prie Crypto Rally šiuo metu aktyviai jungiasi dalyviai, sponsoriai, rėmėjai. Savo super automobilius tikėtina, kad vairuos atstovai iš Pillarproject.io, Effect.ai ir kitų kompanijų apie kurias dar bus pranešta vėliau.

Ralio svečiai mėgausis nuostabia Lietuvos gamta, miestais ir miesteliais, pilimis, vienuolynais bei įspūdingais automobilių renginiais. Ralio pabaigą liepos 21 dieną įprasmins uždarytas Konstitucijos pr. ir lenktynės gatvėse, o vakare dalyvių laukia Crypto apdovanojimų ceremonija Vilniaus senamiesčio širdyje.

Su organizatoriais, dalyviais ir renginio svečiais galime pabendrauti Telegram kanale: https://t.me/cryptorally2018

Oficialioji svetainė: https://www.cryptorally2018.com/

Facebook events: https://www.facebook.com/pg/CryptoRally2018/events

carVertical ICO

Lietuvių ICO projektas carVertical – decentralizuota ir viešai prieinama automobilių praeitis

2018-02-02

Blockchain technologija leidžia išsaugoti milžiniškus informacijos kiekius bei apsaugo juos nuo pakeitimų. Viena iš tokių galimybių išnaudojimo nišų – saugoti informaciją apie automobilius, o šią nišą siekia jau testuoja dar vienas įdomus ir perspektyvus lietuvių ICO startuolis – carVertical. Šis projektas startavo, kai dar 2017 metų rudenį laimėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotą konkursą.

Slepiama ar koreguojama automobilių istorija neša didelius nuostolius

Vokietijos policijos atliktas tyrimas parodė, kad odometro parodymai buvo koreguoti net kas trečiame naudotame automobilyje. Įvertinus vidutines išlaidas perkant transporto priemonę iš antrų rankų, buvo paskaičiuota, kad vidutiniškai tokie neleistini veiksmai dirbtinai sukelia naudoto automobilio vertę apie 3000 eurų, tad visoje Europoje pirkėjai per metus tokiu būdu praranda nuo 5,6 iki 9,6 mlrd. eurų.

Didelė dalis transporto priemonių gali turėti ne tik persuktą odometrą, tačiau ir paslėptų defektų. Tikimybė, kad kelionė net ir visai neseniai įsigytu automobiliu pasibaigs gedimu kelkraštyje, o blogiausiu atveju – nelaimingu atsitikimu, gan didelė.  Žinoma, egzistuoja įvairūs sprendimai, padedantys išsiaiškinti tikrąją transporto priemonės istoriją, tačiau dauguma su tuo susijusių paslaugų kainuoja.

Ši problema yra ypač aktuali Lietuvoje, kur naudotų automobilių rinka yra ypač didelė, o dauguma transporto priemonių yra įsigyjama turguose, pagal skelbimus internete ar iš tokia veikla užsiimančių bendrovių. Nenuostabu, kad šias problemas siekiančios spręsti carVertical paslaugos idėja kilo būtent mūsų šalyje.

Blockchain technologija suvienys skirtingus automobilių praeities šaltinius

carVertical yra blokų grandinės (blockchain) technologija paremtas sprendimas, vienijantis didelius kiekius informacijos apie konkrečių automobilių praeitį. Sujungdama įvairius šaltinius į blockchain registrą paslauga apima valstybių registrų sistemas, policijos ir Interpolo duomenų bazes, draudimo ar lizingo registrus, mokamų paslaugų turinį, privačius registrus ir kt.

carVertival ICO
carVertival ICO projekto esmė – decentralizuotas automobilių registras, saugomas blockchain’e

Startuolio įkūrėjai planuoja sukurti vartotojo aplinką, kurioje naudotojai suteikia sistemai teisę gauti informaciją apie jiems priklausantį automobilį. Kiekvienas tikrinantis informaciją apie automobilį per carVertical galės būti visiškai tikras, kad kilometražu nebuvo manipuliuojama, o visi eismo įvykiai yra įtraukti.

Blockchain technologija yra ypač tinkama tokiai paslaugai, nes tai lemia, jog blokų grandinėje esanti informacija negalės būti pakeista, falsifikuota ar kitaip paveikta. Registras, talpinantis faktus apie automobilio praeitį, bus viešai ir nemokamai prieinamas bet kam, tad užtikrina konkurencinį pranašumą prieš panašias, bet mokamas ir centralizuotas paslaugas.

Sėkmingai startuolio veiklos pradžiai padės anksčiau nei planuota pabaigtas ICO

Planuojama sukurti penkis atskirus produktus verslui ir privatiems klientams ir iš jų uždirbti per itin trumpą laiką. Jau šiemet Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Rumunijoje bus pasiūlyti pirmieji du produktai – nemokama duomenų bazė ir mokama ataskaitų paslauga, o per penkerius metus paslaugų geografija išsiplės į 48-ias rinkas visame pasaulyje bei bus įtrauktos dar trys paslaugų rūšys.

Šis Ethereum platforma besinaudojantis startuolis jau sėkmingai surinko planuojamas investicijas per viešą kriptovaliutos siūlymą (ICO) pardavus visus numatytus cV žetonus (tokens), nors pirminis investicijų rinkimas buvo numatytas net iki balandžio 5 d. Pritraukęs net 15 050 eterio (ether – ETH), kurio rinkos vertė dabar siekia jau 13,7 mln. eurų, startuolis už kiekvieną antros pagal populiarumą pasaulyje valiutos vienetų išdalino 240 000 cV žetonų. Pirmiesiems investuotojams buvo numatyta nuo 5 iki 45 proc. premija prie neseniai kriptovaliutų biržose pradėtų listinguoti žetonų.

 

Blockchain technologija karyboje

BLOCKCHAIN TECHNOLOGIJOS PANAUDOJIMAS KARYBOJE

2018-01-29

Šiuo metu Blockchain technologiją galima apibūdinti gana paprastai – tai decentralizuota struktūra, kuomet duomenys laikomi ne vienoje vietoje. Toks duomenų laikymas apsaugo nuo galimų įsilaužimų į duomenų bazes, kadangi nesukuriama centralizuota duomenų bazė.

Blockchain technologijos panaudojimo galimybės yra plačios. Apie tai liudija ne tik didėjantis finansines paslaugas siūlančių bendrovių skaičiaus augimas, bet ir išaugęs visiškai su finansais nesusijusių projektų kiekis kitose srityse. Vienas iš pastarųjų pavyzdžių – karybos sritis, kurioje blockchain technologija laikoma ateitimi tiek duomenų laikymui, tiek ir itin slaptų sistemų kūrimui.

Remiantis viešaisiais šaltiniais, Blockchain technologija aktyviai domisi NATO, ES, JAV bei kitų valstybių žinybos. Jau pradėtos kurti decentralizuotos sistemos, kurios leis apsaugoti nuotoliniu būdu valdomą ginkluotę. Taipogi daug dėmesio skiriama duomenų perdavimui – blockchain technologija gali būti vienintelis būdas saugiai ir greitai perduoti svarbią informaciją tiesioginiams gavėjams.

Plačiau apie Blockchain technologiją rašėme anksčiau.

Blokchain technologijos panaudojimo karyboje užuomazgos

2016 m. gegužės 30 d. NATO ryšių ir informacijos agentūra (NCI Agency) paskelbė konkursą – „Inaugural Defence Innovation Challenge“ (Įžanginis gynybos inovacijų iššūkis), kurio metu technologijų entuziastai, verslo bei akademinės bendruomenės atstovai turėjo galimybę pateikti inovatyvius sprendimus 4 srityse. Iš 28 NATO aljanso narių buvo sulaukta pasiūlymų, kurie buvo orientuoti į šias 4 krašto gynybai aktualias kategorijas: kibernetinį saugumą, internetinius objektus, karines programas bei kognityvinį kompiuterinį ir mašininį mokymąsi. Daugelio pateiktų pasiūlymų veikimas buvo grindžiamas būtent Blockchain technologija.

Inaugural Defence Innovation Challenge
Inaugural Defence Innovation Challenge

Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos departamento požiūris į Blokchain technologijos panaudojimą

JAV gynybos departamentas išreiškė norą nedelsiant imtis priemonių, siekiant sukurti naują komunikacijai ir duomenų perdavimui skirtą programą, veikiančią pagal Blockchain technologiją. Šio departamento agentūros DARPA (Defense Advanced Research Projects Agency), atsakingos už karinių technologijų kūrimą ir plėtrą, programos vadovas Timothy Booher teigė, kad dabartinės technologijos yra pasenusios ir nepakankamos maksimaliam saugumui, kuris ypač svarbus kalbant apie branduolinius ginklus, palydovus ir jautrios informacijos perdavimą, užtikrinimui. Jis tiki, kad būtent Blockchain technologija gali išspręsti su tuo susijusias problemas.

DARPA skyrė 1,7 mln. dolerių atlygį kompiuterinę programinę įrangą kuriančiai bendrovei „Galois“. Kontrakte numatytas reikalavimas sukurti decentralizuotą programinę įrangą, kuri būtų apsaugota nuo bet kokių įsilaužimų. Bendrovei skirta užduotis yra paprasta – programinė įranga, kuri naudojama ginkluotei, turi būti ne tik maksimaliai apsaugota, bet ir galinti nustatyti bandančių įsilaužti buvimo vietas. Kiekvienas bandymas įsilaužti turi būti fiksuojamas sistemoje. Bet koks duomenų bazės modifikavimas, peržiūrėjimas turi būti registruojamas, nes tai, pasak Timothy Booher, yra vienintelis būdas apsisaugoti tiek nuo išorinių, tiek ir vidinių priešų.

Blockchain saugumas - svarbus panaudojamumo karyboje aspektas
Blockchain saugumas – svarbus panaudojamumo karyboje aspektas

JAV gynyba sulaukia ne tik piliečių, bet ir investuotojų dėmesio. Vien 2016 metais į Blockchain technologijos plėtrą gynyboje, investuotojai investavo daugiau nei 1,4 mlrd. dolerių. Spėjama, kad Blockchain technologija Jungtinės Amerikos Valstijose iki 2019 metų gali pritraukti apie 108 mlrd. dolerių investicijas, kurios išimtinai būtų naudojamas tik karo pramonei.

Blockchain technologijų perspektyvos ES gynybos politikoje

Nors ES institucijos į blockchain technologijų panaudojimą žiūri gerokai konservatyviau, šių technologijų panaudojimas įvairiose srityje yra gan dažna diskusijų tema. Šiuo metu atsakingos ES institucijos labiau orientuojasi į Blockchain technologijos analizę ir monitoringą, tačiau ryžtingesnių veiksmų, lyginant su JAV požiūriu į šios technlogijos pritaikymą karyboje, nesiima.

Galimai tokį nesiryžimą įtakoja specialistų, išmanančių apie Blokchain technologiją, trūkumas, teisinio reguliavimo nebuvimas, didesnių investicijų poreikis, bei, žinoma, pačios ES požiūris į karybą – gynybą bei investavimą į šias sritis. Kaip žinoma, ES narių vadovai jau ne kartą į viešumą kėlė klausimus dėl efektyvesnio ES gynybos fondo lėšų panaudojimo, gynybos technologijų vystymą bei karinės pramonės modernizavimą, tačiau kol kas, bent jau iš šalies atrodo, jog ES organai į tokias diskusijas ir siūlymus žiūri vangokai. Toks ES institucijų požiūris leidžia manyti, jog Blockchain technologijų pasirodymo ES karybos srityje artimiausiu metu nereikėtų tikėtis.

 

Bitcoin prognozė, kriptovaliutos 2018

KOKIE FUNDAMENTALŪS VEIKSNIAI LEMIA KRIPTOVALIUTŲ RINKOS POKYČIUS IR KO GALIMA TIKĖTIS 2018 METAIS? (I dalis)

2017-12-23

Kriptovaliutų potencialas ir ateitis šiuo metu vis dar išlieka neapibrėžti. Visų kriptovaliutų kapitalizcija šiais – 2017 –  metais nuo apytiksliai 20 mlrd. dolerių metų pradžioje pasiekė ir viršijo psichologinę 500 mlrd dolerių ribą. Kriptovaliutos 2018 metais neabejotinai išliks dėmesio centre, todėl manoma, kad verta susipažinti kokie veiksniai labiausiai lems pokyčius kriptovaliutų rinkoje.

Kriptovaliutų kapitalizacija ir jos augimas 2017 metais atrodo įspūdingai, tačiau jeigu ją palyginti su kitų finansų rinkų, turto klasių ar įmonių kapitalizacijomis, ji vos pastebima palyginamajame grafike iš howmuch.net:

 

Kriptovaliutų kapitalizacija lyginant su kitomis turto klasėmis, įmonėmis ir kt.
Kriptovaliutų kapitalizacija lyginant su kitomis turto klasėmis, įmonėmis ir kt. (howmuch.net)

 

Ką tai reiškia? Pirmiausia tai, jog kriptovaliutos vis dar yra pradiniame augimo ir paplitimo etape, o jų augimo potencialas, žvelgiant į ateitį,  yra labai didelis. Antra, kriptovaliutos laikomos labiau nišine bei rizikinga investavimo priemone, turinčia daug neišspręstų reglamentavimo, saugumo, patikimumo ir kitų neapibrėžtumų. Atsižvelgiant į tokius neapibrėžtumus, manytina, kad tokio, kaip 2017 metais, kriptovaliutų kapitalizacijos augimo galbūt tikėtis jau nereikėtų.

Viešosiose diskusijose kriptovaliutų rinka dažnai lyginama su XVII amžiaus pradžioje Olandijoje kilusia „Tulpių manija“, tačiau, ar iš tiesų toks palyginimas yra pagrįstas? Pasaulio finansų ekspertai iki šiol nesutaria dėl to,  ar tokį beprecedentį kriptovaliutų augimą laikyti dar vienu dideliu burbulu, ar  visgi kryptinga tendencija,  kurią sąlygoja tos pačios, mums jau gerai žinomos, fundamentalios ekoniminės priežastys bei veiksniai. Nepriklausomai nuo išsiskyrusių nuomonių, visi ekspertai vieningai sutaria, kad kriptovaliutų tema bus aktuali dar ne vienerius metus, kas iš esmės reiškia, kad netgi didžiausieji skeptikai artimiausiais metais kriptovaliutų rinkos žlugimo neprognozuoja. Todėl toliau šiame straipsnyje bus aptariami tie fundamentalūs veiksniai, kurie gali lemti kriptovaliutų, pirmiausiai bitcoin, kainų pokyčius, bei tie, kuriais remiantis galima pagrįstai spėlioti, ko galima tikėtis ateinančiais 2018 metais bei tolimesnėje ateityje.

1. Kriptovaliutų ir pagrindinių finansų rinkų santykis

Jeigu lygintume pagrindinių finansų rinkų ir kriptovaliutų kapitalizacijos augimą, tai, be abejonės, pastarosios išlieka absoliučiu lyderiu. Tokie dideli pelnai gali lemti stambesnių investuotojų atsitraukimą į laukimo ir stebėjimo fazę 2018 metais, o toks atsitraukimas gali tapti lėtesnio augimo priežastimi. Kita vertus, kriptovaliutų rinka paskatino profesionalių investuotojų domėjimąsi išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, susietomis su kriptvaliutomis, tokiomis kaip opcionai ar ateities sandoriai (angl. futures). Tokių išvestinių finansinių priemonių populiarėjimas atinkamai gali prisidėti prie potencialaus bitcoino kainos burbulo formavimosi.

Žemiau pateikiame palyginamuosius grafikus kaip atrodo bitcoin, kitų kriptovaliutų ir finasinių rinkų kapitalizacija 2017 pradžioje ir pabaigoje:

Taip pat kaip atrodo pagrindinių akcijų biržų kapitalizacijos pokyčiai, lyginant juos su kriptovaliutų kapitalizacijos augimu per 2017 metus:

 

Lyginant šiuos grafikas peršasi aiški išvada, kad nepaisant ypač spartaus kriptovaliutų kapitalizacijos augimo, mes dar negalime laikyti šios turto klasės kaip rimta atsvara ar alternatyva tradicinėms akcijų rinkoms bei kitoms turto klasėms. Tačiau reikalau keičiasi, būtent finansų rinkoms vis labiau atkreipiant dėmesį į kripto kapitalo, kaip investavimo priemonės galimybes.

2017 gruodžio 18 dieną didžiausia pasaulio išvestinių finansinių priemonių birža – Chicago Mercantile Exchange (CME) paskelbė apie startuojančią galimybę vykdyti bitcoinų ateities sandorius. Vien žinia apie tai lėmė bitcoin kainos šuolį trumpuoju laikotarpiu. Tai, neabejotinai, drąsus žingsnis, turint omenyje nemažą kiekį šiuo laikotarpių skelbtų centrinių bankų ir kitų reguliuojančių institucijų pranešimų, susijusių su bitcoin rizika.

Vienas iš sunkumų, su kuriuo susiduria stambus kapitalas, bandantis įeiti į kriptovaliutų rinką – pakankamai žemas, lyginant su kitomis finansų rinkomis, kriptovaliutų likvidumas – galimybė greitai iškeisti kritpvaliutą į įprastus pinigus (fiat valiutą) su nežymiu vertės praradimu. Galbūt pagrindinės kriptovaliutos, tokios kaip Bitcoin, Ethereum ar Litecoin bei keletas kitų turi aukštesnį likvidumą, tačiau dauguma kriptovaliutų tuo nepasižymi, todėl investuoti į jas stambesniam kapitalui gali pasirodyti per daug rizikinga.

Bitcoin kainos likvidumą galima įsivaizduoti kaip didelį vandens rezervuarą, kurį nuolat papildo iš didelio pasitikėjimo rezervuaro plūstantys investuotojų pinigai, kai tuo tarpu dalis uždarbiais patenkintų investuotojų savo turimus bitcoinus parduoda. Tikėtina, kad pardavėjai, kainai augant vėl sugrįžta į pirkėjų gretas. Tuo tarpu likvidumo rezervuarą dar palaiko vis augantis kitų (alternatyvių) kriptovaliutų kiekis ir pasitikėjimas jomis, kai bitcoino kaina pasiekia tam tikras aukštumas, o investuotojai mano, kad jau laikas investuoti ir į kitas kriptovaliutas, kurių kaina lyginant su bitcoinu yra išsibalansavusi. Tuo pačiu metu investuojama ir į kasimo (angl. mining) įrangą, tačiau jos įtaką galima vertinti kaip visiškai minimalią. Jeigu šio rezervuaro apačioje esantis „vamzdis“ dėl tam tikrų priežasčių stipriai atsivertų, tai gali lemti bitcoin kainos griūtį. Tokios griūties priežastimi gali bet kada tapti stambaus institucinio investuotojo sprendimas parduoti didelį kiekį bitcoinų. Prevencinių priemonių tokiai griūčiai eliminuoti kol kas nėra, todėl investuotojai, baimindamiesi tokio scenarijaus, ir neskuba įeiti į šią rinką.

Kaip galima būtų įsivaizduoti bitcoin likvidumą
Bitcoin likvidumas tarsi vandens rezervuaras su vamzdžiais (pagal letstalkbitcoin.com)

 

Galbūt kai kurios kriptovaliutos atrodo kaip labai įdomi investicija, tačiau atsiimti investuotus pinigus gali pavykti tik ženkliai nuleidus jų kainą, o užbiržiniai sandoriai kriptovaliutų pasaulyje kol kas yra arba retenybė, arba apie juos yra apskritai mažai žinoma.

Minėta problema gali būti ir, tikėtina, yra sprendžiama, parduodant kriptovaliutą nedidelėmis porcijomis augimo fazėje (bulių rinka), kada investuoja didžioji dauguma smulkių investuotojų ir perkama kainai krentant (meškų rinkoje) arba išliekant stabiliai. Kita vertus labai staigūs ir sunkiai prognozuojami kainų pokyčiai niekas paverčia techninę analizę, todėl pasirinkti tinkamą investavimo momentą trumpam ir vidutiniam laikotarpiui gali būti labai sudėtinga. Dauguma stambių kriptovaliutų investicijų, tokių kaip brolių Tyler ir Cameron Winklevoss, daromos labai ilgam laikotarpiui.

Aukščiau paminėta kriptovaliutų bulių ir meškų rinka su savo ypatumais yra naujas reiškinys investicijų pasaulyje. Stebimi 100% siekiantys kainų pokyčiai per dieną tiek į vieną, tiek ir į kitą pusę. Tokius pokyčius labiausiai lemia spekuliacijos ir labai aukšti dažnai visiškai nepatyrusių investuotojų lūkesčiai. Kriptovaliutų entuziastai pasakoja istorijas net apie pensininkus atėjusius į banką ir norinčius investuoti į „kažkokius kripto pinigus, apie kuriuos pasakojo anūkas ir labai daug neseniai uždirbo“. Tokie, per daug neįsigilinę į šią naują sritį investuotojai, kriptovaliutas greitai nusiperka, tačiau lygiai taip pat greitai jas ir parduoda.

Šioje vietoje verta prisiminti garsaus investuotojo Warren Buffett žodžius, žinomus finansų pasaulyje: „Bijokite, kai kiti tampa godūs ir būkite godūs, kai kiti bijo“ (angl. Be fearful when others are greedy and be greedy when others are fearful). Visgi nemažai kriptovaliutų rinkos naujokų  elgiasi priešingai nei pataria W. Buffett. Pats šviežiausias to pavyzdys – staigus bitcoin kainos kritimas iki mažiau nei 10.000 eur 2017 m. gruodžio 22-ąją, kuris, kaip manoma, susijęs ir su nepatyrusių investuotojų baimėmis ir išsipardavimais. Tikėtina, kad šia situacija sugebėjo pasinaudoti ir kiti investuotojai, pamatę progą kriptovaliutų nusipirkti „su nuolaida“.

 

Prognozė 2018 m. Kitas metais situacija, vargu, ar stipriai keisis, todėl tikėtina, kad stebėsime daug įdomių kriptovaliutų kainų pokyčių. Augantis visuomenės susidomėjimas šia nauja turto klase bei kitos fundamentinės priežastys kainą turėtų ir toliau auginti. Kainos prognozė 2018 metų pabaigoje svyruoja nuo kiek daugiau nei 20.00024.000 dolerių iki 50.000 dolerių bei daugiau

2. Politinis klimatas ir pokyčiai visuomenėje

Kalbant apie politinę situaciją, reiktų paminėti, kad ji didesnę įtaką daro tradicinių turto klasių, pavyzdžiui NT, kainų pokyčiams. Stabili politinė situacija lemia ekonomikos ir tuo pačiu akcijų kainų augimą, o priešinga situacija gali išprovokuoti įvairias krizes. Kriptovaliutų rinkoje, atrodo, kad gali būti ir priešingai. Filosofinė kriptovaliutų idėja – decentralizuotas veikimas, nepavaldumas ir laisvė koreliuoja su politikos pasaulyje kairiųjų skelbiamomis idėjomis ir nors kairiųjų sėkmė rinkimuose gali lemti neigiamus pokyčius finansų rinkose, kriptovaliutoms tai kaip tik gali pagelbėti. Kol kas konkrečių ryškių pavyzdžių tokiai hipotezei galbūt ir nėra, tačiau netolimoje ateityje pasaulio nestabilumas arba konfliktai gali lemti kripto pinigų populiarumą, kaip būdą išlikti nepriklausomiems ir neapribotiems nuo centralizuotų valstybinių institucijų.

Šią prielaidą, kad pasaulyje augant priešpriešai tarp tam tikrų valstybių, didėjant netikrumo jausmui, aštrėjant globalinėms problemoms ir augant korupcijai, visuomenė ima vis mažiau pasitikėti politine sistema, patvirtina ir Edelman visuomenės pasitikėjimo tyrimai, į kuriuos paprastai atsižvelgia investuotojai finansų pasaulyje. 2017-tųjų metų Edelman Trust Barometer tyrimo duomenys rodo, jog visuomenės pasitikėjimas pagrindiniais valstybių institutais – verslo, valdžios, nevyriausybinėmis organizacijomis bei žiniasklaida ženkliai krenta. Galima numatyti, kad pasitikėjimo mažėjimas šiais institutais kompensuojamas augančiu pasitikėjimu kitose srityse.

Edelman Trust Barometer 2018
Edelman Trust Barometer 2017

Taigi, susidaręs pasitikėjimo vakuumas tikėtina gali būti dalinai užpildytas ir kriptovaliutų technologijos dėka, juo labiau, kad pagrindiniai kriptovaliutų sėkmės ramsčiai ir yra atvirumas (transparency), pasitikėjimas (trust), nepriklausomumas ir decentralizacija. Sistema, kuri suteikia galimybę perkelti dalį žmonių ir verslo ekonominės veiklos į 100% patikimą ekosistemą, lyg ir turėtų susilaukti sėkmės. Kai kurie kriptovaliutų projektai iš esmės vien tik ir siekia išspręsti patikimumo (trust) problemą. Pavyzdžiui lietuviškasis Monetha projektas tikisi šią problemą išspręsti ypač sparčiai augančioje e-komercijos srityje. Žinoma, tik ateitis parodys, ar šis projektas pasieks savo išsikeltus tikslus.

 

Prognozė 2018 m. 2018 metais ir tolimesnėje ateityje tikėtina, kad matysime vis daugiau plačiajai visuomenei siūlomų populistinių „vaistų“ iš politinės sistemos, o finansų pasaulyje stebėsime vis greitesnius ir įdomesnius pokyčius, kuriuose, neabejotinai, svarbus vaidmuo atiteks ir kriptovaliutoms. Tai vėlgi turėtų prisidėti prie bitcoin ir kitų kriptovaliutų kainų augimo.

3. Teisinis reglamentavimas ir Centrinių bankų nuomonė

Kaip ir daugelio kitų rinkų atveju, pagrindinis kriptovaliutų teisinio reglamentavimo tikslas būtų užtikrinti ekonominį stabilumą, nustatyti pusiausvyrą tarp kriptovaliutų rinkos naudos ir galimų rizikų, suvaldyti su tuo susijusias rizikas, sukurti priemones tokioms rizikoms valdyti ir/ar eliminuoti, apsaugoti kriptovaliutų valdytojų ar kitų šios rinkos žaidėjų teises, žinoma, tuo pačiu numatant ir jiems su tuo susijusias pareigas, imtis priemonių pinigų plovimo prevencijai, spręsti mokesčių į valstybių biudžetus surinkimo klausimus ir pan.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kol kas kriptovaliutos aiškiai ir galutinai teisės aktais nėra reglamentuotos, manytina, kad valstybės vengia ir, galbūt, netgi sąmoningai nesiima priemonių aktyviai spręsti reglamentavimo klausimų.

Pavienės valstybės inicijuoja tokių teisės aktų atsiradimą, tačiau tokie teisės aktai, jeigu jie ir priimti (būtų priimti) yra lokalinės reikšmės, t.y. taikomi tik tose konkrečiose valstybėse, tad geriausiu atveju, jie būtų privalomi kriptovaliutų keitykloms ar kriptovaliutų gamintojams, kurie savo veiklos vietą yra įregistravę tokioje valstybėje. Turint omenyje, kad gaminti kriptovaliutas galima bet kur, kriptovaliutų keityklių pasirinkimas yra didžiulis, o, esant tam tikriems lokaliniams apribojimams, veiklos vietą galima lengvai perregistruoti, pavienių lokalinių teisės aktų priėmimas, nesukontroliuos visos kriptovaliutų rinkos.

Na, o kol tokio visuotino teisinio reglamentavimo nėra, reiškiasi vadovaujamasi bendu teisės principu „leidžiama viskas, ko nedraudžia įstatymai“.

Nepriklausomai nuo to, kad specializuotų teisės aktų nėra, kriptovaliutos yra nuolatinė diskusijų tema ir teisės aktų leidėjų rate.  Savaime suprantama, juk augantys kriptovaliutų rinkos skaičiai byloja, kad anksčiau ar vėliau reikės imtis aktyvių veiksmų, siekiant sureguliuoti šią rinką.

Europos centrinio banko atstovai dar šių metų rudenį išreiškė nuomonę, kad Bitcoin ir kitas kriptovaliutas nelaiko valiutomis ir nemano, kad ši rinka kokiu nors būdu kelia grėsmę centrinių bankų pinigų monopoliui. Beveik iš karto po to ECB prezidentas Mario Draghi pripažino, kad visgi neturi galios ir galimybių kontroliuoti bitcoiną. Ar jų nuomonė per šį trumpą, tačiau kriptovaliutų rinkos aktyvumui ypač svarbų, laikotarpį nepasikeitė, nežinia.

 

Prognozė 2018 m. Iš tiesų mažai tikėtina, kad 2018 metais būtų priimtas visuotino pobūdžio (pvz., Europos sąjungoje) teisės aktas, reglamentuojantis kriptovaliutų rinką. Galbūt, teisės aktų leidėjai neskuba tokio teisės akto inicijuoti ne tik dėl to, kad kol kas ši rinka nėra pakankamai išanalizuota, bet ir dėl to, kad tam tikra prasme siekia investuojančiuosius į kriptovaliutas pamokyti dėl, jų nuomone, neatsakingo investavimo, prieziumuodami, kad susidomėjimas kriptovaliutomis ženkliai pasikeis, jei ši rinka patirs reikšmingų nuosmukių, sąlygojančių investicijų praradimą. Visgi, kokios yra tikrosios kriptovaliutų nereglamentavimo priežastys, sužinosime artimiausioje ateityje.

4. Technologijos panaudojamumas versle

Ekspertai teigia, kad su kriptovaliutomis susijusios blockchain technologijos panaudojimo galimybių spektras yra labai platus ir apima ne tik finansų sritį, kuri labiausiai su šia technologija yra susijusi, bet ir komunikacijos, duomenų saugojimo, sveikatos apsaugos, energetikos, kibernetinio saugumo bei daug kitų sričių. Blockchain technologija įgalino naujovišką sutelktinio finansavimo principu veikiantį kapitalo pritraukimo modelį – ICO, kurį kaip įrankį pasitelkusios besikuriančios ir jau veiklą vykdančios kompanijos pritraukia ypač didelį kapitalą plėtrai. Dauguma šių projektų yra idėjų ir testavimo stadijose, nors dalis jų jau turi patikrinta verslo modelį, o blockchain ir ICO pritrauktas kapitalas leidžia išplėsti jų galimybes.

Nors centriniai bankai ir atsargiai vertina kriptovaliutų sritį, tačiau bankai jau pradeda investuoti ir tyrinėti šią technologiją.

Visgi didžiausia sėkmė šiuo metu aplanko tą verslą, kuris gamina blockchain technologijos palaikymui reikalingą įrangą – vaizdo plokštes, ASIC įrenginius bei šią įrangą masiškai kriptovaliutų gavybai (miningui) panaudojančias įmones, suteikiančias prieigą prie kompiuterinių resursų už paslaugą susimokantiems klientams.

Įprastas bitcoinų bei kitų kriptovaliutų panaudojimo būdas yra atsiskaitymo galimybės suteikimas. Žinomiausios kompanijos paskelbusios apie galimybę atsiskaityti bitcoinais yra Microsoft, Expedia, tačiau kai kurios žinomos kompanijos, pavyzdžiui Steam, dėl didelių kainos svyravimų ir atsisakė, bent jau laikinai, mokėjimų bitcoinais galimybės. Lietuvoje bitcoinais galima atsiskaityti perkant TopoCentre, o neseniai paskelbta ir apie galimybę pirkti už kriptovaliutas ir žemės sklypus Aurių miestelyje.

Svarbus bitcoin plitimo ir naudojimo rodiklis yra ir transakcijų skaičiaus augimas. Šių metų pabaigoje transakcijų skaičius per dieną jau siekia virš 300.000.

 

Bitcoin transakcijų augimas
Bitcoin transakcijų augimas (https://blockchain.info)

 

Prognozė 2018 m. Kriptovaliutos 2018 bus vis plačiau naudojamos versle. Pamatysime vis daugiau įdomių verslų, išnaudojančių ir pačią blockchain technologiją, kurių dalis tikėtina bus ir labai sėkmingi. Dar daugiau matysime žlugusių projektų, tačiau tai didelės neigiamos įtakos kriptovaliutų rinkai, o ypač blockchain technlogijai neturėtų daryti. Neigiamą įtaką atsvers vis naujų žaidėjų bei ICO projektų atėjimas į rinką, blockchain paremtų projektų sėkmės istorijos, o tai augins ne tiek bitcoin kainą, kiek daugybės kitų alternatyvių kriptovaliutų ir tokenų kainas.

5. Investicijos į technologijos palaikymą – kasimo (angl. mining) duomenų centrai

Milžiniškos investicijos į kasimo duomenų centrus sufleruoja, kad į kriptovaliutas, kaip į tam tikros rūšies naudingąsias iškasenas, dėmesį atkreipia vis daugiau verslininkų. Toks dėmesys taip pat reiškia, kad tikimasi, jog ši veikla išliks pelninga ir tolimesnės ateities perspektyvoje. Paprastai planuojama, kad investicijos į kriptovaliutų kasimo įrangą atsipirks per 6-12 mėnesių, tačiau bitcoin bei alternatyvių valiutų kainos augimas 2017 metų pabaigoje atsipirkimo laikotarpį sumažino iki 2-3 mėnesių. Tai lėmė dar didesnį kompiuterinės įrangos, ypač vaizdo plokščių, poreikio didėjimą. Tokios paklausos didėjimas netgi sukėlė kompiuterinių žaidimų mėgėjų nepasitenkinimą, kurį lėmė tai, kad nusipirkti naujesnius vaizdo plokščių modelius, kuriais domisi ne tik žaidimų mėgėjais, bet ir kriptovaliutų gamintojai, tapo sudėtingiau.

Spręsdami problemą didieji kompiuterinės įrangos gamintojai, tokie kaip Asus ar Gigabyte bei kiti jau išleido pirmuosius kompiuterių komponentus, skirtus būtent kriptovaliutų kasimui (pvz., vaizdo plokštes, neturinčias jungties su monitoriumi; motinines plokštes, palaikančias net iki 18 jungčių, skirtų vaizdo plokštėms;  ypač galingus maitinimo šaltinius ir pan.).

Kriptovaliutų kasyba susijusi su ypač didelėmis elektros energijos sąnaudomis bei didele šilumos emisija. Tad tokios veiklos sėkmei svarbūs šie du komponentai: prieiga prie pigios elektros energijos bei tinkamas būdas, kaip suvaldyti išsiskiriančią šilumą.

Kriptovaliutų pasaulio žemėlapyje ypač išryškėjo tokios valstybės, kaip Kinija ir Islandija. Kinija – ne tik kompiuterinės įrangos gamintoja, bet ir vienus didžiausių kasimo centrus turinti šalis. Daugiausiai tai lėmė prieiga prie ypač pigios elektros energijos ir galimybė gauti visus reikiamus kompiuterių komponentus iš vietinių gamintojų. Auganti kriptovaliutų, pirmiausiai bitcoin, gamybos koncentracija vienoje šalyje didina kriptovaliutų bendruomenės susirūpinimą dėl esminės bitcoin savybės – decentralizuotos sistemos idėjos susilpnėjimo, o tuo pačiu ir Kinijos valdžios būsimų sprendimų dėl bitcoinų ateities.

Kita vertus Islandija dėl savo atšiauraus ir vėsaus klimato tapo prieglobsčiu kriptovaliutų kasyba užsiimanties projektams, pavyzdžiui genesismining.com, teikiantiems ir kasybos debesyje (cloud mining) paslaugą kiekvienam norinčiam investuoti į kriptovaliutas.  Islandijoje yra galimybė gauti pigesnę elektrą, o jos vėsus klimatas sėkmingai atšaldo kaistančius kompiuterių komponentus.

Lietuva, būdama viena iš pasaulio šalių, turinčių greičiausią internetą, nė kiek neatsilieka ir kriptovaliutų kasimo srityje. Čia veiklą vykdo tokie projektai kaip https://ambermining.com/, http://www.miningunion.com/, https://cloud.kriptovaliutos.org/, taip pat egzistuoja daug viešai nesiskelbiančių projektų, neskaitant gausybės namuose „kasyba“ užsiimančių žmonių.

Kriptovaliutos kasimo veikla daro įtaką ir kriptovaliutų kainai. Siekiama kainą palaikyti tokiame  lygyje, kad kasyba būtų pelninga, o priešingu atveju  – kriptovaliutų kasimo veikla taps nuostolinga. Būtent taip dažnai ir nutinka, tačiau technologija šią problemą dalinai išsprendžia. Priklausomai nuo skrtingų kriptovaliutų algoritmų niuansų, sumažėjus ją kasančiųjų skaičiui, anksčiau ar vėliau valiutos gavyba padidėja likusiems kasėjams, todėl veikla gali tapti vėl pelninga, net jeigu šios valiutos kaina nukritusi.

 

Prognozė 2018 m. Kriptovaliutų kasėjų skaičius 2018 metais tik didės, todėl atitinkamai didės ir investicijos į kriptovaliutų kasimo specializuotos technikos (ASIC) vystymą bei kriptovaliutų kasimui reikalingą kompiuterinę įrangą (vaido plokštes bei kitus komponentus). Manytina, kad atitinkamai didės ir stambių kasėjų inicijuotas manipuliavimas kriptovaliutų kainomis nereguliuojamoje rinkoje, kas gali lemti kriptovaliutų kainų svyravimus artimiausioje ateityje.

6. Technologijos kaštai – elektra

Kriptovaliutų gavybos kaštus (angl. mining), kaip minėta anksčiau sudaro ne tik investicijos į kriptovaliutų gavybos įrangą, bet ir milžiniškas elektros energijos poreikis. Kasybai sunaudojamos elektros energijos kaštai turi dvi medalio puses: dalis elektros energijos suvartojimo lieka konkretaus kasėjo pusėje, tačiau visi pasaulio kasėjai vienu metu sprendžia vieną ir tą patį matematinį uždavinį, už kurį tik vienas kažkuris gauna atlygį už sėkmingą sprendimą. Šiuo atveju nebeskaičiuojame pajamų už transakcijų apdorojimą, kurias gauna visi kasėjai. Tačiau to paties uždavinio sprendimo kaštai visame tinkle yra itin dideli, o tai, vertinant per elektros suvartojimo perspektyvos prizmę, technologiją paverčia ypač neefektyvia. Už šį suvartojimą tam tikra prasme sumoka investuotojai, augant ir pačios kriptovaliutos kainai.

Nemažai kainuoja ir bitcoin transakcijos apdorojimas. Transakciją atliekantis žmogus sumoka šiuo metu ypač aukštus komisinius už transakciją dar ir dėl tinklo „talpos“ ribotumo, siekiančius nuo kelių dešimčių iki netgi 200 dolerių. Papildomai vienos transakcijos elektros energijos kaštai siekia dar 200-250 kWh, kas atitinka apie 20 dolerių.

Viso bitcoin tinklo palaikymui reikalingos elektros energijos suvartojimas artėja link 40 teravatvalandžių per metus. Tad šie elektros energijos kiekiai jau lenkia tokių valstybių, kaip Danija, Bulgarija ar Airija, suvartojamus elektros energijos metinius kiekius. Palyginimui: Lietuvos elektros energijos poreikis yra apie 10 teravatvalandžių per metus.

Bitcoin kasybos energijos kaštų augimas
Bitcoin kasybos energijos kaštų augimas

 

Galime pamėginti įsivaizduoti kiek elektros energijos Lietuvoje sunaudoja kriptovaliutų kasėjai. Padarykime prielaidą, kad Lietuvoje šiuo metu yra įjungta 10.000 vaizdo plokščių, kurių kiekvienos galia yra apie 200 vatų. Šios vaizdo plokštės per parą suvartotų 10.000 x 200 x 24 = 48.000 kWh, per mėnesį suvartojimas siektų 1.440.000 kWh, o per metus – 17.3 GWh. Tokio kiekio elektros energijos kaštai per metus siektų nuo 1 mln. iki 1.8 mln. eurų, priklausomai nuo to, pagal kokį elektros kainos tarifą mokama. Pagal dabartines kriptovaliutų kainas minėtos 10.000 vaizdo plokščių galėtų iškasti vertės už apytiksliai 3-5 mln. eurų, taigi ši veikla, nepaisant didelių energijos sąnaudų išlieka pelninga.

Kokios tikrosios kriptovaliutų kasybos apimtys Lietuvoje yra sunku pasakyti, tačiau galima spėti, kad jų suvartojama elektros dalis nesiekia daugiau kaip 1%, o pagal mūsų prielaidą tėra apie 0.17%. Kita vertus ši procentinė išraiška labai panaši į pasaulinę bitcoin suvartojamą elektros energijos procentinę išraišką – 0.16% (nuoroda) https://digiconomist.net/bitcoin-energy-consumption, todėl tikėtina, kad esame arti tiesos.

Bitcoin kasybos elektros energijos sąnaudos pasaulyje
Bitcoin kasybos elektros energijos sąnaudos pasaulyje

Prognozė 2018 m. Nors kriptovaliutos susilaukia nemažai kritikos dėl to, kad jos nėra pakankamai „žalios“, jų suvartojama elektros energija šildo planetą, kai tos elektros gamyba dar ir teršia aplinką, kol kas būtų per drąsu teigti, kad tai galėtų turėti neigiamos įtakos kriptovaliutų kainai ar visais kriptovaliutų rinkai 2018 metais ar artimoje ateityje. Šiuo metu kitos pramonės šakos suvartoja kur kas daugiau elektros energijos. Bitcoin ir kitos kriptovaliutos, siekdamos spręsti tam tikras žmonių ir verslo veiklos problemas, galimai netgi kompensuoja išnaudotos energijos kaštus.

 

2-ojoje straipsnio dalyje nagrinėsime keletą kitų ne mažiau svarbių fundamentinių priežasčių, kurios vienaip ar kitaip lems bitcoin ir kriptovaliutų kainų pokyčius ateityje. Nagrinėsime šiuos aspektus:

  1. Alternatyvių valiutų augimo perspektyva ir įtaka bitcoinui
  2. Tolimos ateities lūkesčiai – kapitalizacija virš 50 trilijonų?
  3. Technologijos padėtis per Gartnerio lūkesčių (hype) ciklo perspektyvą
  4. Kriptovaliutos žiūrint per techologijos įsisavinimo gyvavimo ciklą
  5. Kriptovaliutų vaidmuo socialiniame gyvenime
Technologijos evoliucija per per Gartnerio lūkesčių (hype) ciklus
Technologijos evoliucija per per Gartnerio lūkesčių (hype) ciklus

——————–

Ši apžvalga ir prognozės skirta supažindinti besidominčią auditoriją su kriptovaliutų rinkos situacija bei galimais scenarijais ateityje. Tai nėra finansinė konsultacija, siūlymas pirkti ar parduoti kriptovaliutas, tokenus ar kitas susijusias finansines priemones. Skaitytojas išlieka atsakingas už savo prisiimtą su investavimu susijusią riziką.

——————–

Blochchain technologija

Blockchain technologija – kriptovaliutų pagrindas

 

Nesate girdėję kas yra Bitcoin kriptovaliuta? Vadinasi taip pat nežinote kas yra Blockchain technologija. Ko gero tikslinga būtų teigti, jog BlockChain technologija yra bene didžiausia šimtmečio naujovė IT sektoriuje. Iš nuogirdų kai kurie naujovėmis besidomintys žmonės turbūt spėtų, jog ši inovacija labiausiai susijusi su finansų sektoriumi. Kad ir kaip bebūtų, šios technologijos pritaikymo galimybės yra labai plačios: nuo bet kokių sandorių tvirtinimo, piniginių transakcijų spartinimo ir atpiginimo iki informacijos išsaugojimo.

BlockChain inovacijos atsiradimą ženklina Bitcoin valiuta

Bitcoin – pirma valiuta, kuri neturi nieko bendro su mums įprastomis centralizuotomis pinigų sistemos. Jos kūrėjas – Satoshi Nakamoto. Manoma, kad Satoshi Nakamoto gali būti netgi ne vienas asmuo, o asmenų grupė. Jis arba jie 2008 metais paskelbė dokumentą, pirma kartą aprašantį Bitcoin kriptovaliutą ir jos veikimo principus panaudojant decentralizuotai veikiančią blokų grandinę – Blockchain’ą. Taigi, Blockchain technologija grįsti Bitcoin‘ai, kaip pirmoji ir plačiausiai paplitusi valiuta, šiuo metu yra laikomi vertingiausia kriptografine valiuta pasaulyje, o tai įrodo šios valiutos kursas ir galingiausius pasaulio superkompiuterius galia seniai aplenkęs bitcoin gamintojų (kasėjų) tinklas. Bitcoin kasėju iš esmės gali būti bet kuris asmuo, turintis kompiuterį.

Satoshi Nakamoto
Satoshi Nakamoto

Esamą Bitcoin kursą galite pažiūrėti mūsų svetainėje čia arba peržiūrėję TOP 10 kriptovaliutų kursus. Šio straipsnio paskelbimo mometu Bitcoin kaina jau yra perkopusi 6000 eurų, o kapitalizacija siekia apie 100 mlrd eurų.

Apibūdinti pačią technologiją yra be galo sudėtinga, nes tam, kad ją suprasti, reikia ir specifinių žinių. Lengviausia būtų teigti, jog BlockChain technologija yra tai, kas padeda išvengti centralizuotų sistemų ir trečiųjų šalių. Pavyzdžiui, kalbant apie finansus, Bitcoin valiuta (kuri veikia pagal Blockchain technologiją) yra decentralizuota, o tai reiškia, kad visa informacija apie operacijas yra saugoma pačioje sistemoje, o ne tarpininkaujant trečiajam asmeniui, tokiam kaip – finansų įstaiga, vyriausybė ir kt. Visą informaciją saugo blokai, o kiekvienas blokas jungiasi vienas su kitu. Šitaip sudaroma blokų grandinė, ką ir sako pats pavadinimas – Blockchain.

Kuo skiriasi mums įprastos centralizuotos sistemos nuo decentralizuotų

Kalbant vaizdžiai, tradicinių ir centralizuotų sistemų pavyzdys galėtų būti, kai informacija apie finansines operacijas yra saugoma el. bankininkystės sistemoje (trečiasis asmuo, kuris teikia informaciją vyriausybės institucijoms), jeigu kalbėtume apie įprastą bankininkystę. Bitcoin‘ai išsiskiria tuo, jog nėra jokios sistemos ir duomenys saugomi tarp vartotojų (kompiuterių tinkle), tiesiog visoje grandinėje. Bitcoin naudotojai sudaro pačią sistemą, kurioje saugoma informacija apie operacijas. Dėl šios priežasties Blockchain technologija yra ypač saugi ir daug saugesnė nei naudojantis įprastinėmis bankininkystės sistemomis.

Centralizuota_decentralizuota_sistema
Kaip atrodo centralizuota ir decentralizuota sistemos

Kalbant apie Blockchain technologijos saugumą, teoriškai joks trečiasis asmuo nepajėgtų įsilaužti į sistemą ir pakeisti informacijos apie operacijas, kitaip sakant pavogti jūsų pinigus. Kad tai iliustruoti, galima Blockchain’ą įsivaizduoti kaip didelį namą, kurį nuolatos stato daugybė sistemos dalyvių – statybininkų. Norinti šį namą „nulaužti“ arba įterpti savo paties bloką (plytą) su neteisinga informacija, reikėtų perstatyti namą nuo norimo pakeisti bloko ir tą padaryti taip, kad nė vienas statybininkas to nepastebėtų ir dargi greičiau negu jie pastatys naują bloką. Tai praktiškai neįmanoma su šiuolaikinėmis technologijomis.

Blockchain - kaip blokų namas (Blockchain technologija)
Blockchain – kaip blokų namas

Dar vienas svarbus technologijos aspektas yra jos viešumas. Visos transakcijos, pervestų bitcoinų kiekiai, kita informacija yra matomos visiems suinteresuotiems asmenimis, tačiau identifikuoti konkretų asmenį galimybės nėra. Tuo galite įsitikinti patys apsilankę oficialiojoje bitcoin BlockChain.info svetainėje.

Decentralizuota blockchain sistema (Blockchain technologija)
Decentralizuota sistema – blockchain

Netgi teisininkai juokaudami pataria, kad skyrybų su antra puse atveju, nenorintiems dalintis turimomis santaupomis – juos laikyti reikia Bitcoin piniginėje! Galbūt piniginės adresą BlockChain.info netyčia ir surasite, tačiau negalėsite būti tikri, kad šis adresas priklauso būtent jūsų antrajai pusei.

 

Ateities prognozė – BlockChain technologija pradės naudoti vyriausybės, akcijų biržos, finansų įstaigos

Kaip jau minėta, ši technologija gali būti naudojama ne tik virtualios valiutos kūrimui. Ją galima pritaikyti daugelyje sričių, kur būtina apsaugoti didelius kiekius duomenų apie atliktas operacijas. Tokia technologija paremtos sistemos leidžia dar labiau sustiprinti itin jautrių duomenų apsaugą. Prognozuojama, jog ši IT inovacija bus raktas į aukščiausią kibernetinio saugumo lygį. Kibernetinis saugumas – pasaulyje itin opi tema, į kurios sprendimą šalys investuoja milžiniškus pinigus, o jau 2018 metais įsigalios ir naujasis Europos Sąjungos reglamentas, orientuotas būtent į asmens duomenų apsaugos stiprinimą.

BlockChain technologija atvėrė itin didelio masto finansavimo galimybes

Šiuo metu bene pažangiausias blockchain technologijos pritaikymas yra Ethereum kriptovaliutos sukūrimas, leidžiantis ant pamatinės Ethereum technologijos kurti naujas kriptovaliutas ir decentralizuotas aplikacijas (dapps). Tai lėmė iki šiol finansų pasaulyje neregėto fenomeno – ICO atsiradimą. ICO – tai pirminis valiutų siūlymas, finansavimo būdas, leidęs kai kurioms įmonėms ar organizacijoms vos per naktį ar netgi per kelias valandas gauti dešimtis milijonų eurų siekiančias investicijas.

 

Technologijos iliustracijos

Tam, kad dar geriau suprastumėte technologijos veikimą, pateikiame keletą blockchain veikimo pavyzdžių: Organizacijos Center for Global Development iliustraciją kaip išsaugomos transakcijos BlockChain grandinėje bei infografiką kuo BlockChain galėtų būti naudingas verslui.

 

Kaip veikia BlockChain
Kaip veikia BlockChain išsaugant finansinių sandorių transakcijas
BlockChain technologijos nauda verslui
BlockChain technologijos nauda verslui