Kriptovaliutų reguliavimas ES

Laukiniai Vakarai ES kriptoekonomikoje – praeitis

Dalis rinkos dalyvių kriptovaliutų reguliavimo vis dar nepageidauja, tačiau šios rinkos svarbai ir reikšmingumui valstybių ekonomikoje augant, kriptovaliutų reglamentavimas bei reguliavimas tampa neišvengiamas bei susilaukia pritarimo. Siūlome susipažinti su dabartine kriptovaliutų reglamentavimo situacija ir jos eiga Europos Sąjungoje šiais ir ateinančiais 2019 metais.

Kriptovaliutų reglamentavimas ES 2019-aisiais: iškils naujos tvoros, bet erdvės kurti liks 

Beveik dešimtmetį teisės aktų leidėjai Europos Sąjungoje kriptovaliutų atžvilgiu laikėsi konservatyvios įspėjamosios pozicijos ir teisės aktais šios rinkos dalyvių veiklos nereglamentavo, visą riziką verčiau paliko jiems patiems. Galbūt manyta, kad, nesant realaus finansinio pagrindo, kriptovaliutų populiarumas anksčiau ar vėliau išblės, ir kainų burbulas sprogs, o virtualieji Laukiniai Vakarai leis tolerancijos ribų neįsivertinusiems investuotojams pasimokyti iš savo galimų skaudžių pralaimėjimų. O galbūt koją kelyje link virtualių valiutų reglamentavimo kišo žinių apie rinką trūkumas ir aklas scenarijaus, kuriame nauja kriptoturto klasė reikšmingai sąveikauja su tradicine ekonomika, atmetimas.

Dabartinė situacija negali būti toleruotina

Ilgai netrukus taisyklių nesančiuose Laukiniuose Vakaruose ėmė rastis problemos, aktualios ne tik atskiroms technologijų entuziastų grupėms, bet ir plačiajai visuomenei. Europos Sąjungos institucijų susirūpinimą kriptovaliutų rinka ypač sustiprino teroristiniai išpuoliai Prancūzijoje (2015-aisiais) bei Briuselyje (2016-aisiais), pademonstravę pasauliui, kad teroristai ir nusikaltėliai aktyviai veikia vadinamajame tamsiajame internete (angl. darkweb) – o per ten galimai finansuoja savo veiklą ir išplauna neteisėtai gautus pinigus taip, jog jie vėl grįžta į apyvartą, o šiame kontekste dažnai linksniuojamas ir Bitcoin’as. Stiprų postūmį link kriptovaliutų reglamentavimo padarė ir Panamos dokumentų (angl. Panama Papers) skandalas, parodęs, kokia reali yra vadinamųjų pašto dėžučių įmonių (angl. letterbox companies) problema, kai įmonės neturi nei buveinės, nei administracijos, nei biuro patalpų, tik pašto dėžutes. Neretai tokios įmonės, realiai net nevykdančios ekonominės veiklos šalyje, plauna pinigus, slepia turtą, vengia mokesčių ir yra itin sunkiai susekamos.

Protestai "Panama Papers" skandalo metu
Protestai „Panama Papers“ skandalo metu

Taisyklių įvairovė nepasiteisino

Akivaizdu, pasyvi pozicija vengti pripažinti virtualias valiutas ir taip leisti joms veikti anonimiškai pradėjo nebeatitikti situacijos masto ir rimtumo. Į iškilusias grėsmes, visų pirma, sureagavo pavienės šalys, mėginusios apibrėžti virtualių valiutų naudojimą ir tai įtvirtinti savo nacionaliniuose įstatymuose. Bet pastarieji palietė tik lokaliai registruotas kriptovaliutų keityklas ar kriptovaliutų gamintojus. Nacionalinių taisyklių pritaikymas beribėje virtualioje erdvėje, atrodė, bevaisis, kadangi, esant lokaliems draudimams, veiklos vietą paprasčiausiai galima perregistruoti kitur. Aišku buvo viena – skirtingų reglamentavimo normų įvairovė tik prisidėjo prie bendro chaoso.

Kriptovaliutų reglamentavimui pritarė patys rinkos dalyviai

2017-aisiais, išplitus kriptovaliutų karštinei, Europos Sąjungos institucijų nenoras suprasti ir sąveikauti su kriptovaliutų pasauliu, buvo akivaizdu, kad toli neves. Tad daugelis manė, kad kriptovaliutų rinkos reguliacija Europos Sąjungoje tėra laiko klausimas. Tą suvokė ir patys kriptoekonomikos dalyviai. Kai kurie jų idėją reglamentuoti rinką viešai palaikė. Kaip rašo „Bloomberg“, kriptovaliutų rinkos žaidėjai pasisakė, kad verčiau pradėtų vadovautis aiškiomis taisyklėmis, negu nešiotų stigmą dėl nesąžiningo kriptovaliutų pirkimo–pardavimo, nors patys dėl to nebūtų kalti. Dar daugiau – su kriptovaliutomis dirbančios įmonės ir startuoliai, pritraukę investicijų per išankstinį valiutos leidimą (angl. inicial coin offering arba ICO), finansinių institucijų įprastai yra priskiriami prie padidintos rizikos verslų kategorijos ir, norėdami pasinaudoti bankinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, atidaryti įmonės sąskaitą, neišvengia problemų. Kita vertus, kriptovaliutas kuriantys inovatoriai, žinoma, prisibijojo jiems galimų nepalankių sprendimų ir per griežtų reikalavimų.

Nuo svarstymų prie veiksmų

Ir štai – žingsnis žengtas. Balandį patvirtinus didžiajai daugumai Europos Parlamento narių, įsigaliojo naujausi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos direktyvos (angl. Anti-money Laundering Directive) arba AMLD5 pakeitimai. Tai jau penktoji šios direktyvos versija, tačiau itin reikšminga tuo, kad šįkart dėmesys sutelktas į sritį, kurią Europos Sąjungos reglamentai anksčiau aplenkė. Dėmesio centre – ir kriptoekonomika. Įsigaliojusi AMLD5 transliuoja aiškią žinią visuomenei – Europos Sąjungos institucijos kriptovaliutų rinką vertina labai rimtai ir jos priežiūra bus inicijuojama viso regiono mastu. Direktyvos tikslas yra šalinti kriptoekonomikos spragas ir siekti maksimalaus finansinio skaidrumo.

Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas – ar išnyks anonomiškumas?

Direktyvoje numatomos kelios esminės prevencinės priemonės, kurių Europos Sąjunga ragina imtis valstybes nares, norint minimizuoti kriptovaliutų rinkos dalyvių anonimiškumą. Pirma, Europos Sąjunga skatina valstybėse narėse registruotas kriptovaliutų keityklas aktyviau vadovautis „Pažink savo klientą“ (angl. know your customer arba KYC) procedūromis – tai yra patikrinti klientų, norinčių pasinaudoti virtualiųjų valiutų keitimo į fiat valiutą, ir atvirkščiai, paslaugomis, tapatybę bei kitą su identifikacija susijusią informaciją. Vadinasi, įnešti, išimti ar išsigryninti pinigus, bus, tikėtina, galima tik pateikus asmens tapatybės įrodymą.

Antra, AMLD5 patikslina reikalavimus ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui. Numatyta, kad kiekviena Europos Sąjungoje registruota įmonė, tarp kurių ir tos, kurių veikla vienaip ar kitaip yra susijusi su kriptovaliutomis, turėtų sudaryti sąlygas prieigai prie jos faktinių duomenų. Tad nustatant naudos gavėjo tapatybę, bus, tikėtina, galima naudotis Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema ir kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, registrais, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius. Kartu ir startuoliai, pritraukę investicijas per ICO, taip pat skatinami žinoti investicijų kilmę ir paprašyti turėtų ją nurodyti. Šiais reikalavimais siekiama didesnio tikrosios nuosavybės skaidrumo.

Kriptovaliutų rinkos dalyviai turės laikytis AML ir KYC standartų
Kriptovaliutų rinkos dalyviai turės laikytis AML ir KYC standartų

Europos liaudies partijos (EPP) frakcijai priklausantis Krisjanis Karins, komentuodamas direktyvą, teigia, kad esminė priežastis, kodėl reglamentavimas būtinas, yra nusikalstamumas.

„Nusikalstamumas nepasikeitė. Naujos kartos kriminalinio pasaulio veikėjai veikia anonimiškai, slėpdami savo neteisėtas pajamas arba finansuodami teroristus. Šie priimti kriptovaliutas reguliuosiantys teisės aktai, įgalindami priėjimą prie informacijos apie kriptovaliutų rinkos dalyvius, padės apsaugoti piliečius bei visą finansinį sektorių nuo minėtųjų grėsmių“, – komentavo Krisjanis Karins.

Ko tikėtis artimiausioje ateityje ir prognozės

Svarbu tai, kad nuostatų, numatytų direktyvoje, taikymas valstybėse narėse nėra privalomas, verčiau rekomenduotinas. Tačiau Europos Sąjunga ragina visas valstybes nares ilgai nedelsiant jas įgyvendinti, nes, jei vienoje šalyje bus žemesni standartai, neabejotinai bus sunkiau kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu visame regione. Valstybės narės yra skatinamos įgyvendinti direktyvos taisykles nacionaliniu mastu iki 2019 metų pabaigos.

Žinoma, AMLD5 kriptovaliutų reglamentavimo temos galutinai neišgvildena – bet kokios naujos taisyklės reikalauja daug laiko ir išteklių, kol nusistovi. Juolab, kad kalbame apie ekosistemos, kurios prigimtiniai principai yra laisvė ir anonimiškumas, priežiūros mechanizmą. Kaip bebūtų, panašu, kad 2019-ieji kriptovaliutų rinkai Europos Sąjungoje neišvengiamai atneš nemažai pokyčių. Belieka tikėtis, kad pastarieji visgi padės rinkai evoliucionuoti ir neprislopins potencialo, kurio ji, visi mato, turi. Beto, dauguma rinkos dalyvių nori didesnio kriptovaliutų kainų stabilumo, kas galiausiai vėl galėtų paskatinti šios rinkos augimą ir ICO projektų plėtrą. Šiuo metu jau egzistuoja ICO startuoliai, kurie kuria blockchain technologijas, padėsiančias kriptovaliutų rinkos dalyviams, pavyzdžiui, palengvinantys KYC procesą, kai asmens duomenys išsaugomi pačioje blokų grandinėje. Galima tikėtis, kad 2019-taisiais išryškės naujos kriptovaliutų rinkos vystymosi kriptys, galimybės bei ribos.

Informacijos šaltiniai:

http://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20180411IPR01527/anti-money-laundering-meps-vote-to-shed-light-on-the-true-owners-of-companies

https://www.bloomberg.com/news/articles/2018-05-07/brokers-push-for-crypto-transparency-before-rules-get-mandated

https://www.moneylaunderingwatchblog.com/2018/05/the-fifth-anti-money-laundering-directive-extending-the-scope-of-the-european-unions-regulatory-authority-to-virtual-currency-transactions/

https://www.ccn.com/europes-cryptocurrency-brokers-seek-more-transparent-market/

Kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai

Ar kriptovaliutos yra elektroniniai pinigai?

2018-03-13

Žiniasklaidoje terminai „virtuali valiuta“ ir „elektroniniai pinigai“ dažnai painiojami, todėl vartotojams gali susidaryti įspūdis, jog kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai yra vienas ir tas pats. Visgi, tokia išvada yra klaidinanti. Nors kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai turi nemažai panašumų, tačiau neturėtų būti tapatinami.

Kaip žinia, kriptovaliutų statusas kol kas teisės aktais galutinai nėra apibrėžtas. Galbūt dėl šios priežasties kriptovaliutas bandoma apibrėžti ir analizuoti, ieškant analogų ir remiantis kitais galiojančiais teisės aktais, įskaitant ir jau mūsų minėtų elektroninių pinigų rinką reguliuojančius teisės aktus.

Elektroninių pinigų požymiai, kuriuos atitinka kriptovaliutos

Lietuvoje elektroninių pinigų naudojimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymu. Šis įstatymas numato, jog elektroniniais pinigais yra laikoma į apyvartą išleidžiama vertė, turinti tokius požymius:

  • laikoma elektroninėse laikmenose;
  • skirta atlikti mokėjimo operacijoms;
  • priimama asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų leidėjai (institucija A išleido elektroninius pinigus, kuriais gyventojai gali atsiskaityti ne tik už institucijos paslaugas, bet ir įsigyti daiktus/paslaugas, parduodamus šalyje).

Dauguma kriptovaliutų (pvz., Bitcoin, Etherium, Litecoin, Monero, Zcash, Tether ir kt.) neabejotinai tenkina pirmuosius 2 aukščiau paminėtus elektroninių pinigų požymius, t.y. jos yra laikomos elektroninėse laikmenose (pvz., elektroninėse kriptovaliutų piniginėse) ir yra naudojamos įvairioms mokėjimo operacijoms atlikti – įsigyti prekes, konvertuoti į kitas valiutas ir panašiai.

Ar kriptovaliutos atitinka elektroninių pinigų trečiąjį požymį?

Į šį klausimą atsakyti jau sudėtingiau. Daugumos kriptovaliutų veikimas pagrįstas decentralizuotumu ir jas gaminti (kasti) gali bet kas, turintis kompiuterį. Kriptovaliutų kasėjai teoriškai galėtų būti laikomi tiek kriptovaliutų leidėjais, tiek ir naudotojais. Toks kriptovaliutų kasėjų vaidmens interpretavimas reikštų, kad kriptovaliutos neatitinka trečiojo elektroniniams pinigams keliamo reikalavimo. Bet, ar iš tiesų teisinga kriptovaliutų kasėjus laikyti virtualių pinigų leidėjais? Galbūt kriptovaliutos leidėju reikėtų laikyti tik tokios kriptovaliutos kūrėją? Jeigu vadovautumėmės pastarąja prielaida (kriptovaliutos kūrėjas = kriptovaliutos leidėjas), būtų galima teigti, kad kriptovaliutos atitinka ir trečiąjį požymį.

Ar kriptovaliutos gali būti prilygintos elektroniniams pinigams?
Ar kriptovaliutos gali būti prilygintos elektroniniams pinigams?

Tačiau šioje vietoje svarbu paminėti, kad įstatymas taip pat numato ir specifinius reikalavimus, taikomus elektroninių pinigų leidėjams. Elektroninių pinigų įstaiga gali būti AB (akcinė bendrovė) arba UAB (uždaroji akcinė bendrovė), kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija. Lietuvoje elektroninius pinigus gali leisti daugiau kaip 10 rinkos dalyvių. Kaip pavyzdį pateikiame Lietuvoje gerai žinomą mokėjimų sistemą – Paysera, kuri elektroninių pinigų įstaigos licenciją gavo 2012 metais.

Vienas iš elektroninių pinigų įstaigos pavyzdžių Lietuvoje yra Paysera
Vienas iš elektroninių pinigų įstaigos pavyzdžių Lietuvoje yra Paysera

Tikriausiai, dauguma kriptovaliutų kūrėjų tokios licencijos net neturi. Be to, daugumos kriptovaliutų kūrėjai yra fiziniai asmenys, kas vėl rodo, kad kriptovaliutų leidėjas neatitinka įstatyme numatytų normatyvų. Aišku, šie neatitikimai galėtų būti lengvai išsprendžiami įstatymų leidėjui praplėtus subjektų ratą, kuriems leista užsiimti elektroninių pinigų leidimu. Bet ir tokie pakeitimai nebūtų pakankami. Kol kas atsiskaitymo kriptovaliutomis galimybės yra gan ribotos. Daugeliu atveju mums įprastoje aplinkoje (parduotuvės, kavinės, paslaugų sektorius ir pan.), kriptovaliutos, kaip atsiskaitymo priemonė, vis dar nėra priimtina.

Reikėtų paminėti ir tai, kad kai kurios kriptovaliutos galimai tenkina tik vieną elektroniniams pinigams taikomą kriterijų arba tie požymiai nėra ryškūs. Tokie kriptovaliutų tarpusavio skirtumai taip pat nulemia tai, kad teisės aktais jau apibrėžtus analogus bendrai visoms kriptovaliutoms pritaikyti neįmanoma ir dėl jų specifiškumo būtini atskiri įstatymai, kuriais būtų reguliuojama kriptovaliutų rinka. 

 

ES centrinio banko pozicija dėl kriptovaliutų ir elektroninių pinigų tapatinimo

ES centrinis bankas dar 2012 m. pareiškė gan griežtą poziciją, kad Bitcoin neatitinka esminio elektroniniams pinigams keliamo reikalavimo – kriptovaliutos nėra padengtos centrinio banko pinigais. Tikėtina, kad tokios pozicijos ES centrinis bankas laikosi ir kitų kriptovaliutų atžvilgiu. Elektroniniai pinigai išleidžiami jų leidėjams gavus piniginių lėšų iš savo klientų. Tokiems klientams pareikalavus, elektroninių pinigų leidėjas yra įpareigotas išpirkti išleistus elektroninius pinigus nominaliąją pinigine verte. Tuo tarpu pareigos išpirkti kriptovaliutas nėra ir tikriausiai negali būti.

Šiuolaikiniame pasaulyje vis dar įprasta teisėta atsiskaitymo priemone laikyti tik centrinių bankų leidžiamus pinigus arba kitas priemones, kurios gali būti išreikštos tokių pinigų verte, todėl ES centrinio banko pozicija dėl kriptovaliutų ir elektroninių pinigų santykio neturėtų stebinti. 

Pagrindiniai Bitcoin ir elektroninių pinigų skirtumai

Siekiant detaliau aptarti kriptovaliutų ir elektroninių pinigų skirtumus, kaip pavyzdį toliau analizuosime labiausiai pasaulyje paplitusią kriptovaliutą  – Bitcoin. Analizuoti šią kriptovaliutą pasirinkome ir dėl to, kad ji bene labiausiai atitinka prieš tai aptartus elektroninimas pinigams keliamus kriterijus.

Pagrindinius Bitcoin‘o, kuris yra virtuali valiuta, ir el. pinigų skirtumus pamėginome išvardinti žemiau nurodytoje lentelėje:

SavybėsBitcoinElektroniniai pinigai
PrieinamumasApribotas interneto ryšiuPakanka turėti elektroninį prietaisą, pvz.: mobiliojo telefono
VertėPriklauso nuo paklausos ir pasiūlosVertė lygi fiat valiutai, iškeistai į elektroninius pinigus
Vartotojo IDAnonimasVartotojų identifikacija yra būtina
GamybaMatematiškai „kasamas“ naudojant tinkląVirtualiai išleidžiamas tam tikros institucijos
LeidėjasBendruomenėLegalus el. pinigų leidėjas
ReguliavimasKol kas menkai reguliuojamaĮprastai reguliuojami centrinio banko

Bitcoin ir elektroninių pinigų skirtumus taip pat galime įžvelgti ir analizuodami įprastines mokėjimo operacijas:

OperacijaBitcoinElektroniniai pinigai
KonvertavimasNorint atlikti tam tikrus mokėjimus Bitcoin valiuta, pirmiausia, turimą fiat valiutą reikia konvertuoti į Bitcoin online keityklų pagalba.Konvertavimas Norint atlikti tam tikrus mokėjimus Bitcoin valiuta, pirmiausia, turimą fiat valiutą reikia konvertuoti į Bitcoin online keityklų pagalba. Vartotojas tiesiog 1 dolerį išsikeičia į tą patį 1 dolerį, kuris laikomas elektroninėje piniginėje.
MokėjimaiAtsiskaitant Bitcoin‘ais, atsiskaitymo užklausa išsiunčiama šios valiutos „kasėjų“ tinklui naudojant privatų šifravimo kodą ir tuomet mokėjimas patvirtinimas. Transakcija keliauja per tinklo vartotojus. Atsiskaitant Bitcoin‘ais, atsiskaitymo užklausa išsiunčiama šios valiutos „kasėjų“ tinklui naudojant privatų šifravimo kodą ir tuomet mokėjimas patvirtinimas. Transakcija keliauja per tinklo vartotojus. Atsiskaitant el. pinigais, užklausa keliauja į banką ir iškart siunčiama gavėjui.
Transakcijų užskaitymasTransakcijos užskaitymas atsiskaitant Bitcoin‘ais gali užtrukti bent 10 minučių dėl decentralizuotos „peer to peer“ sistemos, o vartotojo identifikacija yra beveik neįmanoma.Atliekant mokėjimus el. pinigais, vartotojas dažniausiai gauna SMS, patvirtina mokėjimą, o el. pinigų leidėjas kaupia visas atliekamas transakcijas, todėl asmens autorizacija yra galima.

Kriptovaliutų reglamentavimo perspektyvos, vertinant per elektroninių pinigų reglamentavimo prizmę

Elektroniniai pinigai dar vos prieš keletą dešimtmečių įprastame finansų sektoriuje taip pat buvo laikoma naujove. Jų poreikį nulėmė interneto bei įvairių informacinių technologijų vystymasis, kuris skatino elektroninės komercijos atsiradimą bei plėtrą. Ilgą laiką elektroniniai pinigai buvo laikomi tik bankų privilegija. Elektroninių pinigų rinkos reglamentavimas turėjo nemažai trūkumų. ES direktyvos elektroninius pinigus ir/ar su jas susijusius niuansus reglamentavo nevienodai, netgi pateikdami skirtingus elektroninių pinigų apibrėžimus, todėl valstybėse narėse nebuvo vieningo elektroninių pinigų reguliavimo. Didesnis aiškumas elektroninių pinigų reguliavimo srityje, galima sakyti, atsirado visai neseniai, kai 2009 metais buvo priimta ES direktyva 2009/110/EB dėl elektroinininų pinigų įstaigų. Pasakyti, kad šiuo metu elektroninių pinigų reguliavimas yra jau galutinai užbaigta tema irgi negalima, tai kuo puikiausiai parodo ir po minėtos direktyvos sekantys kiti elektroninių pinigų rinkos reguliavimui skirti teisės aktai, kurie tikėtina nebus paskutiniai.

Akivaizdu, kad bet kurios naujovės per ilgesnį laiką nusistovėjusioje tvarkoje įsitvirtina ne taip lengvai ir greitai.  Nepiklausomai nuo to, ar ateityje kriptovaliutos būtų prilygintos elektroniniams pinigams, ar ne, belieka tikėtis, kad kriptovaliutų reguliavimo nereikės laukti dešimtmečiais. Visgi, vertinant, paminėtą elektroninių pinigų „kelią“, išlieka rizika, kad taip laukiamas kriptovaliutų rinkos reguliavimas gali ir neatitikti kriptovaliutų entuziastų lūkesčių, ypač, jei  atitinkamų institucijų požiūris į šios rinkos sureguliavimą bus per griežtas. Tikimybė, kad taip gali nutikti  yra gan didelė. Apie tai galima spręsti ir iš kompetetingų institucijų atstovų išreikštų nuogąstavimų dėl kriptovaliutų panaudojimo neteisėtoms veikoms, tokioms kaip pinigų plovimas. Per pastarąjį dešimtmetį pinigų plovimo prevencijos užtikrinimui ES institucijos skiria itin didelį dėmesį. Na, o kaip suderinti iš prigimties laisvą kriptovaliutų rinką su griežta pinigų plovimo prevencijos užtikrinimo tvarka gali būti nelengvas iššūkis.

Pinigų plovimas - kriptovaliutų reglamentavimo stabdis
Pinigų plovimas – kriptovaliutų reglamentavimo stabdis

Kriptovaliutų reglamentavimas

Lietuva imasi priemonių siekiant pažaboti kriptovaliutų rinką ir ICO

2018-02-21

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde prieš savaitę televizijos transliuotojui CNN teigė, kad tarptautinis kriptovaliutų reguliavimas ir priežiūra yra tik laiko klausimas. Ekspertai sutaria, kad jei 2017-ieji buvo ICO pakilimo metai, tai 2018-ieji neabejotinai bus skirti rinkos reguliavimui, kuriam Lietuva jau uoliai ruošiasi. Pagrindinės institucijos Lietuvoje, aiškiai ir oficialiai pareiškusios nuomonę kriptovaliutų klausimu kol kas yra Lietuvos Bankas ir VMI, tačiau kiti rinkos dalyviai, specialistai bei teisininkai nebūtinai su visais institucijų išaiškinimais sutinka.

Valstybės institucijų požiūris į kriptovaliutas gali būti dvejopas ir skirtingai interpretuojamas verslo pasaulyje

Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka dar praėjusiais metais pristatė Lietuvos viziją tapti fintech lydere Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Anot jo, to ketinama siekti pritraukiant Fintech investuotojus bei investicijas, kuriant palankią teisinę aplinką ir patrauklius sprendimus.

JUREX verslo ginčų advokatų kontoros advokatas Marius Tamošiūnas teigia, kad valstybinių institucijų požiūris į kriptovaliutas yra veidmainiškas.

„Garsiai kalbama apie Lietuvos lyderystę Fintech srityje, tačiau visi veiksmai, siekiant didesnio kriptovaliutų rinkos reguliavimo rodo priešišką nusistatymą ir kiek iškreiptą požiūrį į visą Fintech rinką“.

Bankai.lt svetainės atliktoje Lietuvoje veikiančių bankų apklausoje apie kriptovaliutas taip pat galima įžvelgti prieštaringas nuomones. Šioje apžvalgoje Gabrielius Bilkštys, Mistertango verslo vystymo vadovas, išreiškė labai palankų požiūrį į kriptovaliutas, tuo pačiu teigdamas, kad visų standartinių procedūrų dėl pinigų plovimo prevencijos ir kitų nusikalstamų veikų yra laikomasi. Tuo tarpu Paysera šiuo metu siekia gauti specializuoto banko licenziją ir nenorėdama atkreipti Lietuvos Banko dėmesio, laikosi itin atsargios ir rezervuotos politikos savo klientų, kurių veikla gali būti susijusi su kriptovaliutomis, atžvilgiu.

Lietuvos bankas: tradiciniai finansiniai produktai turi būti atskirti nuo paslaugų, susijusių su virtualia valiuta

Praėjusių metų spalį Lietuvos bankas paskelbė poziciją kriptovaliutų atžvilgiu, finansų rinkos dalyviųs skatindamas neužsiimti virtualios valiutos pardavimu ir nevykdyti operacijų. Pozicijoje nurodoma, kad rinkos dalyviai, teikiantys paslaugas klientams, kurie platina kriptovaliutas turėtų užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų laikymąsi.

Pasak Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo, kadangi kriptovaliutų veikla nereglamentuota, o lėšų praradimo rizika yra itin didelė, tam tikrais jos platinimo atvejais turėtų būti taikomi su investavimu susiję reikalavimai bei apribojimai. Esant vertybinių popierių požymiams, turėtų būti taikomas Vertybinių popierių įstatymas ir tokią veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Prieš keletą dienų Lietuvos bankas informavo, kad „Bankera“, neseniai informavusi apie įsigytą „Pacific Private Bank“ Vanuatu, vykdanti išankstinį investicijų pritraukimą ir pritraukusi jau daugiau nei 80 mln. eurų, galimai pažeidė ICO ir reklamai tam tikrais atvejais taikomus teisės aktus. Lietuvos banko Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas Vaidotas Cibas teigė, kad kai platinama kriptovaliuta turi vertybinių popierių požymių, taikomi Vertybinių popierių įstatymai, kurie apima ir nuostatas dėl reklamos. Anot jo, už įstatymų nesilaikymą gali grėsti baudos.

Tamošiūnas teigia, kad tokios situacijos „Bankeros“ atžvilgiu buvo galima ir tikėtis, nes institucijos jau kurį laiką kalba apie tam tikrų ICO metu išleidžiamo žetonų (angl. token) prilyginimą vertybiniams popieriams.

„Tikėtina, kad Lietuvos bankas stebėjo „Bankeros“ veiksmus ir reklama lietuviškuose portaluose yra būtent tas požymis, kad ICO buvo nukreiptas į Lietuvos investuotojus, kurių apsauga užsiima Lietuvos bankas. Taigi, „Bankeros“ ICO reklama Lietuvoje buvo tas požymis, už kurio galima „griebtis“, siekiant pritaikyti atsakomybę ar pradėti riboti veiklą“.

Lietuvos bankas taip pat pranešė stebintis virtualių valiutų rinką ir analizuojantis ar jos platintojai tinkamai perspėja investuotojus apie rizikas ir ar kyla didesnis reguliavimo poreikis.

Panašu, jog artimiausioje ateityje kriptovaliutų reguliavimas taps itin aktualia tema, ypač jeigu kai kurios rizikos ar niūrios prognozės susijusios su kriptovaliutomis pasitvirtins. Viena iš didesnio reguliavimo priežasčių gali būti ir mokesčių vengimas, kai pajamos gaunamas iš veiklos susijusios su kriptovaliutų gavyba, investavimu į jas yra slepiamos. Tikėtina, kad ir VMI jau dabar aktyviai stebi asmenis bei verslus, kurie užsiima kriptovaliutų gavyba, prekyba ar kita panašia veikla.

VMI: virtualios valiutos platinimas gali būti prilyginamas vertybiniams popieriams

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neseniai išleido kriptovaliutas reglamentuojančio dokumento projektą ir Lietuva gali netrukus tapti viena pirmųjų šalių pasaulyje, detaliai reglamentavusi su virtualiomis valiutomis susijusią veiklą.

Išleistame projekte nurodoma, kad, bent jau mokestine prasme, visos operacijos, atliekamos virtualia valiuta turi būti įtrauktos į apskaitą, o mokestinė bazė dėl kriptovaliutos kasimo neatsiranda, bet ji taikoma kuomet virtuali valiuta yra parduodama už didesnę nei įsigijimo kainą. Kaip vertinti visas kitas išlaidas susijusias su investavimu į kriptovaliutą bei jos gavybą, kol kas nėra iki galo aišku.

Kriptovaliutų mokesčiai
Kriptovaliutų mokesčiai mokami apskaičiavus veiklos pelną

Vienas esminių momentų yra tai, kad dalis virtualiųjų vienetų išleidimo modelių bus prilygintini vertybiniams popieriams. Advokatai teigia, kad tokia nuostata smarkiai kirs ICO metu išleidžiamų žetonų ir, netiesiogiai, blockchain pagrindu veikiančių kriptovaliutų populiarumui.

„Atrodo, kad valstybinės institucijos pagal teisinį reglamentavimą ICO siekia prilyginti vertybiniams popieriams, kurių išleidimui ir viešam platinimui galioja labai griežti reikalavimai. Jei taip ir nutiks, tikėtina, kad tai turės didelės įtakos virtualių valiutų rinkai ir ji praras dabar turimą populiarumą. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl kriptovaliutos turi tokį didelį pasisekimą yra dėl to, kad ši rinka kol kas yra tarsi laukiniai vakarai, tačiau, atrodo, Lietuva bando maksimaliai apriboti šį reiškinį“, – sako M. Tamošiūnas.

Pasak jo, Lietuvos institucijos pavyzdį ima iš JAV bei kitų užsienio valstybių, kur kriptovaliutų rinką siekiama smarkiai pažaboti.

Nors Lietuvos, kaip mažos valstybės, įtaka globaliai kriptovaliutų rinkai yra nežymi ar beveik nejuntama, tačiau vietos verslui ir į technologijas orientuotiems gyventojams bei investuotojams gali būti pritaikyti ženklūs apribojimai. Ilgesniuoju laikotarpiu tai gali pakenkti valstybės reputacijai bei apriboti Lietuvos galimybes įsilieti į pasaulyje žinomų Fintech sektoriui draugiškų valstybių būrį. Iš kitos pusės, didesnis aiškumas, netgi esant griežtam institucijų požiūriui ir apribojimams, įgalina veiklos tvarumą ir didesnį pasitikėjimą, nes „žaidimo taisyklės“ tampa aiškios ir suprantamos visiems dalyviams.