Kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai

2018-03-13

Žiniasklaidoje terminai „virtuali valiuta“ ir „elektroniniai pinigai“ dažnai painiojami, todėl vartotojams gali susidaryti įspūdis, jog kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai yra vienas ir tas pats. Visgi, tokia išvada yra klaidinanti. Nors kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai turi nemažai panašumų, tačiau neturėtų būti tapatinami.

Kaip žinia, kriptovaliutų statusas kol kas teisės aktais galutinai nėra apibrėžtas. Galbūt dėl šios priežasties kriptovaliutas bandoma apibrėžti ir analizuoti, ieškant analogų ir remiantis kitais galiojančiais teisės aktais, įskaitant ir jau mūsų minėtų elektroninių pinigų rinką reguliuojančius teisės aktus.

Elektroninių pinigų požymiai, kuriuos atitinka kriptovaliutos

Lietuvoje elektroninių pinigų naudojimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymu. Šis įstatymas numato, jog elektroniniais pinigais yra laikoma į apyvartą išleidžiama vertė, turinti tokius požymius:

  • laikoma elektroninėse laikmenose;
  • skirta atlikti mokėjimo operacijoms;
  • priimama asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų leidėjai (institucija A išleido elektroninius pinigus, kuriais gyventojai gali atsiskaityti ne tik už institucijos paslaugas, bet ir įsigyti daiktus/paslaugas, parduodamus šalyje).

Dauguma kriptovaliutų (pvz., Bitcoin, Etherium, Litecoin, Monero, Zcash, Tether ir kt.) neabejotinai tenkina pirmuosius 2 aukščiau paminėtus elektroninių pinigų požymius, t.y. jos yra laikomos elektroninėse laikmenose (pvz., elektroninėse kriptovaliutų piniginėse) ir yra naudojamos įvairioms mokėjimo operacijoms atlikti – įsigyti prekes, konvertuoti į kitas valiutas ir panašiai.

Ar kriptovaliutos atitinka elektroninių pinigų trečiąjį požymį?

Į šį klausimą atsakyti jau sudėtingiau. Daugumos kriptovaliutų veikimas pagrįstas decentralizuotumu ir jas gaminti (kasti) gali bet kas, turintis kompiuterį. Kriptovaliutų kasėjai teoriškai galėtų būti laikomi tiek kriptovaliutų leidėjais, tiek ir naudotojais. Toks kriptovaliutų kasėjų vaidmens interpretavimas reikštų, kad kriptovaliutos neatitinka trečiojo elektroniniams pinigams keliamo reikalavimo. Bet, ar iš tiesų teisinga kriptovaliutų kasėjus laikyti virtualių pinigų leidėjais? Galbūt kriptovaliutos leidėju reikėtų laikyti tik tokios kriptovaliutos kūrėją? Jeigu vadovautumėmės pastarąja prielaida (kriptovaliutos kūrėjas = kriptovaliutos leidėjas), būtų galima teigti, kad kriptovaliutos atitinka ir trečiąjį požymį.

Ar kriptovaliutos gali būti prilygintos elektroniniams pinigams?
Ar kriptovaliutos gali būti prilygintos elektroniniams pinigams?

Tačiau šioje vietoje svarbu paminėti, kad įstatymas taip pat numato ir specifinius reikalavimus, taikomus elektroninių pinigų leidėjams. Elektroninių pinigų įstaiga gali būti AB (akcinė bendrovė) arba UAB (uždaroji akcinė bendrovė), kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija. Lietuvoje elektroninius pinigus gali leisti daugiau kaip 10 rinkos dalyvių. Kaip pavyzdį pateikiame Lietuvoje gerai žinomą mokėjimų sistemą – Paysera, kuri elektroninių pinigų įstaigos licenciją gavo 2012 metais.

Vienas iš elektroninių pinigų įstaigos pavyzdžių Lietuvoje yra Paysera
Vienas iš elektroninių pinigų įstaigos pavyzdžių Lietuvoje yra Paysera

Tikriausiai, dauguma kriptovaliutų kūrėjų tokios licencijos net neturi. Be to, daugumos kriptovaliutų kūrėjai yra fiziniai asmenys, kas vėl rodo, kad kriptovaliutų leidėjas neatitinka įstatyme numatytų normatyvų. Aišku, šie neatitikimai galėtų būti lengvai išsprendžiami įstatymų leidėjui praplėtus subjektų ratą, kuriems leista užsiimti elektroninių pinigų leidimu. Bet ir tokie pakeitimai nebūtų pakankami. Kol kas atsiskaitymo kriptovaliutomis galimybės yra gan ribotos. Daugeliu atveju mums įprastoje aplinkoje (parduotuvės, kavinės, paslaugų sektorius ir pan.), kriptovaliutos, kaip atsiskaitymo priemonė, vis dar nėra priimtina.

Reikėtų paminėti ir tai, kad kai kurios kriptovaliutos galimai tenkina tik vieną elektroniniams pinigams taikomą kriterijų arba tie požymiai nėra ryškūs. Tokie kriptovaliutų tarpusavio skirtumai taip pat nulemia tai, kad teisės aktais jau apibrėžtus analogus bendrai visoms kriptovaliutoms pritaikyti neįmanoma ir dėl jų specifiškumo būtini atskiri įstatymai, kuriais būtų reguliuojama kriptovaliutų rinka. 

 

ES centrinio banko pozicija dėl kriptovaliutų ir elektroninių pinigų tapatinimo

ES centrinis bankas dar 2012 m. pareiškė gan griežtą poziciją, kad Bitcoin neatitinka esminio elektroniniams pinigams keliamo reikalavimo – kriptovaliutos nėra padengtos centrinio banko pinigais. Tikėtina, kad tokios pozicijos ES centrinis bankas laikosi ir kitų kriptovaliutų atžvilgiu. Elektroniniai pinigai išleidžiami jų leidėjams gavus piniginių lėšų iš savo klientų. Tokiems klientams pareikalavus, elektroninių pinigų leidėjas yra įpareigotas išpirkti išleistus elektroninius pinigus nominaliąją pinigine verte. Tuo tarpu pareigos išpirkti kriptovaliutas nėra ir tikriausiai negali būti.

Šiuolaikiniame pasaulyje vis dar įprasta teisėta atsiskaitymo priemone laikyti tik centrinių bankų leidžiamus pinigus arba kitas priemones, kurios gali būti išreikštos tokių pinigų verte, todėl ES centrinio banko pozicija dėl kriptovaliutų ir elektroninių pinigų santykio neturėtų stebinti. 

Pagrindiniai Bitcoin ir elektroninių pinigų skirtumai

Siekiant detaliau aptarti kriptovaliutų ir elektroninių pinigų skirtumus, kaip pavyzdį toliau analizuosime labiausiai pasaulyje paplitusią kriptovaliutą  – Bitcoin. Analizuoti šią kriptovaliutą pasirinkome ir dėl to, kad ji bene labiausiai atitinka prieš tai aptartus elektroninimas pinigams keliamus kriterijus.

Pagrindinius Bitcoin‘o, kuris yra virtuali valiuta, ir el. pinigų skirtumus pamėginome išvardinti žemiau nurodytoje lentelėje:

SavybėsBitcoinElektroniniai pinigai
PrieinamumasApribotas interneto ryšiuPakanka turėti elektroninį prietaisą, pvz.: mobiliojo telefono
VertėPriklauso nuo paklausos ir pasiūlosVertė lygi fiat valiutai, iškeistai į elektroninius pinigus
Vartotojo IDAnonimasVartotojų identifikacija yra būtina
GamybaMatematiškai „kasamas“ naudojant tinkląVirtualiai išleidžiamas tam tikros institucijos
LeidėjasBendruomenėLegalus el. pinigų leidėjas
ReguliavimasKol kas menkai reguliuojamaĮprastai reguliuojami centrinio banko

Bitcoin ir elektroninių pinigų skirtumus taip pat galime įžvelgti ir analizuodami įprastines mokėjimo operacijas:

OperacijaBitcoinElektroniniai pinigai
KonvertavimasNorint atlikti tam tikrus mokėjimus Bitcoin valiuta, pirmiausia, turimą fiat valiutą reikia konvertuoti į Bitcoin online keityklų pagalba.Konvertavimas Norint atlikti tam tikrus mokėjimus Bitcoin valiuta, pirmiausia, turimą fiat valiutą reikia konvertuoti į Bitcoin online keityklų pagalba. Vartotojas tiesiog 1 dolerį išsikeičia į tą patį 1 dolerį, kuris laikomas elektroninėje piniginėje.
MokėjimaiAtsiskaitant Bitcoin‘ais, atsiskaitymo užklausa išsiunčiama šios valiutos „kasėjų“ tinklui naudojant privatų šifravimo kodą ir tuomet mokėjimas patvirtinimas. Transakcija keliauja per tinklo vartotojus. Atsiskaitant Bitcoin‘ais, atsiskaitymo užklausa išsiunčiama šios valiutos „kasėjų“ tinklui naudojant privatų šifravimo kodą ir tuomet mokėjimas patvirtinimas. Transakcija keliauja per tinklo vartotojus. Atsiskaitant el. pinigais, užklausa keliauja į banką ir iškart siunčiama gavėjui.
Transakcijų užskaitymasTransakcijos užskaitymas atsiskaitant Bitcoin‘ais gali užtrukti bent 10 minučių dėl decentralizuotos „peer to peer“ sistemos, o vartotojo identifikacija yra beveik neįmanoma.Atliekant mokėjimus el. pinigais, vartotojas dažniausiai gauna SMS, patvirtina mokėjimą, o el. pinigų leidėjas kaupia visas atliekamas transakcijas, todėl asmens autorizacija yra galima.

Kriptovaliutų reglamentavimo perspektyvos, vertinant per elektroninių pinigų reglamentavimo prizmę

Elektroniniai pinigai dar vos prieš keletą dešimtmečių įprastame finansų sektoriuje taip pat buvo laikoma naujove. Jų poreikį nulėmė interneto bei įvairių informacinių technologijų vystymasis, kuris skatino elektroninės komercijos atsiradimą bei plėtrą. Ilgą laiką elektroniniai pinigai buvo laikomi tik bankų privilegija. Elektroninių pinigų rinkos reglamentavimas turėjo nemažai trūkumų. ES direktyvos elektroninius pinigus ir/ar su jas susijusius niuansus reglamentavo nevienodai, netgi pateikdami skirtingus elektroninių pinigų apibrėžimus, todėl valstybėse narėse nebuvo vieningo elektroninių pinigų reguliavimo. Didesnis aiškumas elektroninių pinigų reguliavimo srityje, galima sakyti, atsirado visai neseniai, kai 2009 metais buvo priimta ES direktyva 2009/110/EB dėl elektroinininų pinigų įstaigų. Pasakyti, kad šiuo metu elektroninių pinigų reguliavimas yra jau galutinai užbaigta tema irgi negalima, tai kuo puikiausiai parodo ir po minėtos direktyvos sekantys kiti elektroninių pinigų rinkos reguliavimui skirti teisės aktai, kurie tikėtina nebus paskutiniai.

Akivaizdu, kad bet kurios naujovės per ilgesnį laiką nusistovėjusioje tvarkoje įsitvirtina ne taip lengvai ir greitai.  Nepiklausomai nuo to, ar ateityje kriptovaliutos būtų prilygintos elektroniniams pinigams, ar ne, belieka tikėtis, kad kriptovaliutų reguliavimo nereikės laukti dešimtmečiais. Visgi, vertinant, paminėtą elektroninių pinigų „kelią“, išlieka rizika, kad taip laukiamas kriptovaliutų rinkos reguliavimas gali ir neatitikti kriptovaliutų entuziastų lūkesčių, ypač, jei  atitinkamų institucijų požiūris į šios rinkos sureguliavimą bus per griežtas. Tikimybė, kad taip gali nutikti  yra gan didelė. Apie tai galima spręsti ir iš kompetetingų institucijų atstovų išreikštų nuogąstavimų dėl kriptovaliutų panaudojimo neteisėtoms veikoms, tokioms kaip pinigų plovimas. Per pastarąjį dešimtmetį pinigų plovimo prevencijos užtikrinimui ES institucijos skiria itin didelį dėmesį. Na, o kaip suderinti iš prigimties laisvą kriptovaliutų rinką su griežta pinigų plovimo prevencijos užtikrinimo tvarka gali būti nelengvas iššūkis.

Pinigų plovimas - kriptovaliutų reglamentavimo stabdis
Pinigų plovimas – kriptovaliutų reglamentavimo stabdis

Ar kriptovaliutos yra elektroniniai pinigai?

You May Also Like

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *