Bitcoin prognozė, kriptovaliutos 2018

2017-12-23

Kriptovaliutų potencialas ir ateitis šiuo metu vis dar išlieka neapibrėžti. Visų kriptovaliutų kapitalizcija šiais – 2017 –  metais nuo apytiksliai 20 mlrd. dolerių metų pradžioje pasiekė ir viršijo psichologinę 500 mlrd dolerių ribą. Kriptovaliutos 2018 metais neabejotinai išliks dėmesio centre, todėl manoma, kad verta susipažinti kokie veiksniai labiausiai lems pokyčius kriptovaliutų rinkoje.

Kriptovaliutų kapitalizacija ir jos augimas 2017 metais atrodo įspūdingai, tačiau jeigu ją palyginti su kitų finansų rinkų, turto klasių ar įmonių kapitalizacijomis, ji vos pastebima palyginamajame grafike iš howmuch.net:

 

Kriptovaliutų kapitalizacija lyginant su kitomis turto klasėmis, įmonėmis ir kt.
Kriptovaliutų kapitalizacija lyginant su kitomis turto klasėmis, įmonėmis ir kt. (howmuch.net)

 

Ką tai reiškia? Pirmiausia tai, jog kriptovaliutos vis dar yra pradiniame augimo ir paplitimo etape, o jų augimo potencialas, žvelgiant į ateitį,  yra labai didelis. Antra, kriptovaliutos laikomos labiau nišine bei rizikinga investavimo priemone, turinčia daug neišspręstų reglamentavimo, saugumo, patikimumo ir kitų neapibrėžtumų. Atsižvelgiant į tokius neapibrėžtumus, manytina, kad tokio, kaip 2017 metais, kriptovaliutų kapitalizacijos augimo galbūt tikėtis jau nereikėtų.

Viešosiose diskusijose kriptovaliutų rinka dažnai lyginama su XVII amžiaus pradžioje Olandijoje kilusia „Tulpių manija“, tačiau, ar iš tiesų toks palyginimas yra pagrįstas? Pasaulio finansų ekspertai iki šiol nesutaria dėl to,  ar tokį beprecedentį kriptovaliutų augimą laikyti dar vienu dideliu burbulu, ar  visgi kryptinga tendencija,  kurią sąlygoja tos pačios, mums jau gerai žinomos, fundamentalios ekoniminės priežastys bei veiksniai. Nepriklausomai nuo išsiskyrusių nuomonių, visi ekspertai vieningai sutaria, kad kriptovaliutų tema bus aktuali dar ne vienerius metus, kas iš esmės reiškia, kad netgi didžiausieji skeptikai artimiausiais metais kriptovaliutų rinkos žlugimo neprognozuoja. Todėl toliau šiame straipsnyje bus aptariami tie fundamentalūs veiksniai, kurie gali lemti kriptovaliutų, pirmiausiai bitcoin, kainų pokyčius, bei tie, kuriais remiantis galima pagrįstai spėlioti, ko galima tikėtis ateinančiais 2018 metais bei tolimesnėje ateityje.

1. Kriptovaliutų ir pagrindinių finansų rinkų santykis

Jeigu lygintume pagrindinių finansų rinkų ir kriptovaliutų kapitalizacijos augimą, tai, be abejonės, pastarosios išlieka absoliučiu lyderiu. Tokie dideli pelnai gali lemti stambesnių investuotojų atsitraukimą į laukimo ir stebėjimo fazę 2018 metais, o toks atsitraukimas gali tapti lėtesnio augimo priežastimi. Kita vertus, kriptovaliutų rinka paskatino profesionalių investuotojų domėjimąsi išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, susietomis su kriptvaliutomis, tokiomis kaip opcionai ar ateities sandoriai (angl. futures). Tokių išvestinių finansinių priemonių populiarėjimas atinkamai gali prisidėti prie potencialaus bitcoino kainos burbulo formavimosi.

Žemiau pateikiame palyginamuosius grafikus kaip atrodo bitcoin, kitų kriptovaliutų ir finasinių rinkų kapitalizacija 2017 pradžioje ir pabaigoje:

Taip pat kaip atrodo pagrindinių akcijų biržų kapitalizacijos pokyčiai, lyginant juos su kriptovaliutų kapitalizacijos augimu per 2017 metus:

 

Lyginant šiuos grafikas peršasi aiški išvada, kad nepaisant ypač spartaus kriptovaliutų kapitalizacijos augimo, mes dar negalime laikyti šios turto klasės kaip rimta atsvara ar alternatyva tradicinėms akcijų rinkoms bei kitoms turto klasėms. Tačiau reikalau keičiasi, būtent finansų rinkoms vis labiau atkreipiant dėmesį į kripto kapitalo, kaip investavimo priemonės galimybes.

2017 gruodžio 18 dieną didžiausia pasaulio išvestinių finansinių priemonių birža – Chicago Mercantile Exchange (CME) paskelbė apie startuojančią galimybę vykdyti bitcoinų ateities sandorius. Vien žinia apie tai lėmė bitcoin kainos šuolį trumpuoju laikotarpiu. Tai, neabejotinai, drąsus žingsnis, turint omenyje nemažą kiekį šiuo laikotarpių skelbtų centrinių bankų ir kitų reguliuojančių institucijų pranešimų, susijusių su bitcoin rizika.

Vienas iš sunkumų, su kuriuo susiduria stambus kapitalas, bandantis įeiti į kriptovaliutų rinką – pakankamai žemas, lyginant su kitomis finansų rinkomis, kriptovaliutų likvidumas – galimybė greitai iškeisti kritpvaliutą į įprastus pinigus (fiat valiutą) su nežymiu vertės praradimu. Galbūt pagrindinės kriptovaliutos, tokios kaip Bitcoin, Ethereum ar Litecoin bei keletas kitų turi aukštesnį likvidumą, tačiau dauguma kriptovaliutų tuo nepasižymi, todėl investuoti į jas stambesniam kapitalui gali pasirodyti per daug rizikinga.

Bitcoin kainos likvidumą galima įsivaizduoti kaip didelį vandens rezervuarą, kurį nuolat papildo iš didelio pasitikėjimo rezervuaro plūstantys investuotojų pinigai, kai tuo tarpu dalis uždarbiais patenkintų investuotojų savo turimus bitcoinus parduoda. Tikėtina, kad pardavėjai, kainai augant vėl sugrįžta į pirkėjų gretas. Tuo tarpu likvidumo rezervuarą dar palaiko vis augantis kitų (alternatyvių) kriptovaliutų kiekis ir pasitikėjimas jomis, kai bitcoino kaina pasiekia tam tikras aukštumas, o investuotojai mano, kad jau laikas investuoti ir į kitas kriptovaliutas, kurių kaina lyginant su bitcoinu yra išsibalansavusi. Tuo pačiu metu investuojama ir į kasimo (angl. mining) įrangą, tačiau jos įtaką galima vertinti kaip visiškai minimalią. Jeigu šio rezervuaro apačioje esantis „vamzdis“ dėl tam tikrų priežasčių stipriai atsivertų, tai gali lemti bitcoin kainos griūtį. Tokios griūties priežastimi gali bet kada tapti stambaus institucinio investuotojo sprendimas parduoti didelį kiekį bitcoinų. Prevencinių priemonių tokiai griūčiai eliminuoti kol kas nėra, todėl investuotojai, baimindamiesi tokio scenarijaus, ir neskuba įeiti į šią rinką.

Kaip galima būtų įsivaizduoti bitcoin likvidumą
Bitcoin likvidumas tarsi vandens rezervuaras su vamzdžiais (pagal letstalkbitcoin.com)

 

Galbūt kai kurios kriptovaliutos atrodo kaip labai įdomi investicija, tačiau atsiimti investuotus pinigus gali pavykti tik ženkliai nuleidus jų kainą, o užbiržiniai sandoriai kriptovaliutų pasaulyje kol kas yra arba retenybė, arba apie juos yra apskritai mažai žinoma.

Minėta problema gali būti ir, tikėtina, yra sprendžiama, parduodant kriptovaliutą nedidelėmis porcijomis augimo fazėje (bulių rinka), kada investuoja didžioji dauguma smulkių investuotojų ir perkama kainai krentant (meškų rinkoje) arba išliekant stabiliai. Kita vertus labai staigūs ir sunkiai prognozuojami kainų pokyčiai niekas paverčia techninę analizę, todėl pasirinkti tinkamą investavimo momentą trumpam ir vidutiniam laikotarpiui gali būti labai sudėtinga. Dauguma stambių kriptovaliutų investicijų, tokių kaip brolių Tyler ir Cameron Winklevoss, daromos labai ilgam laikotarpiui.

Aukščiau paminėta kriptovaliutų bulių ir meškų rinka su savo ypatumais yra naujas reiškinys investicijų pasaulyje. Stebimi 100% siekiantys kainų pokyčiai per dieną tiek į vieną, tiek ir į kitą pusę. Tokius pokyčius labiausiai lemia spekuliacijos ir labai aukšti dažnai visiškai nepatyrusių investuotojų lūkesčiai. Kriptovaliutų entuziastai pasakoja istorijas net apie pensininkus atėjusius į banką ir norinčius investuoti į „kažkokius kripto pinigus, apie kuriuos pasakojo anūkas ir labai daug neseniai uždirbo“. Tokie, per daug neįsigilinę į šią naują sritį investuotojai, kriptovaliutas greitai nusiperka, tačiau lygiai taip pat greitai jas ir parduoda.

Šioje vietoje verta prisiminti garsaus investuotojo Warren Buffett žodžius, žinomus finansų pasaulyje: „Bijokite, kai kiti tampa godūs ir būkite godūs, kai kiti bijo“ (angl. Be fearful when others are greedy and be greedy when others are fearful). Visgi nemažai kriptovaliutų rinkos naujokų  elgiasi priešingai nei pataria W. Buffett. Pats šviežiausias to pavyzdys – staigus bitcoin kainos kritimas iki mažiau nei 10.000 eur 2017 m. gruodžio 22-ąją, kuris, kaip manoma, susijęs ir su nepatyrusių investuotojų baimėmis ir išsipardavimais. Tikėtina, kad šia situacija sugebėjo pasinaudoti ir kiti investuotojai, pamatę progą kriptovaliutų nusipirkti „su nuolaida“.

 

Prognozė 2018 m. Kitas metais situacija, vargu, ar stipriai keisis, todėl tikėtina, kad stebėsime daug įdomių kriptovaliutų kainų pokyčių. Augantis visuomenės susidomėjimas šia nauja turto klase bei kitos fundamentinės priežastys kainą turėtų ir toliau auginti. Kainos prognozė 2018 metų pabaigoje svyruoja nuo kiek daugiau nei 20.00024.000 dolerių iki 50.000 dolerių bei daugiau

2. Politinis klimatas ir pokyčiai visuomenėje

Kalbant apie politinę situaciją, reiktų paminėti, kad ji didesnę įtaką daro tradicinių turto klasių, pavyzdžiui NT, kainų pokyčiams. Stabili politinė situacija lemia ekonomikos ir tuo pačiu akcijų kainų augimą, o priešinga situacija gali išprovokuoti įvairias krizes. Kriptovaliutų rinkoje, atrodo, kad gali būti ir priešingai. Filosofinė kriptovaliutų idėja – decentralizuotas veikimas, nepavaldumas ir laisvė koreliuoja su politikos pasaulyje kairiųjų skelbiamomis idėjomis ir nors kairiųjų sėkmė rinkimuose gali lemti neigiamus pokyčius finansų rinkose, kriptovaliutoms tai kaip tik gali pagelbėti. Kol kas konkrečių ryškių pavyzdžių tokiai hipotezei galbūt ir nėra, tačiau netolimoje ateityje pasaulio nestabilumas arba konfliktai gali lemti kripto pinigų populiarumą, kaip būdą išlikti nepriklausomiems ir neapribotiems nuo centralizuotų valstybinių institucijų.

Šią prielaidą, kad pasaulyje augant priešpriešai tarp tam tikrų valstybių, didėjant netikrumo jausmui, aštrėjant globalinėms problemoms ir augant korupcijai, visuomenė ima vis mažiau pasitikėti politine sistema, patvirtina ir Edelman visuomenės pasitikėjimo tyrimai, į kuriuos paprastai atsižvelgia investuotojai finansų pasaulyje. 2017-tųjų metų Edelman Trust Barometer tyrimo duomenys rodo, jog visuomenės pasitikėjimas pagrindiniais valstybių institutais – verslo, valdžios, nevyriausybinėmis organizacijomis bei žiniasklaida ženkliai krenta. Galima numatyti, kad pasitikėjimo mažėjimas šiais institutais kompensuojamas augančiu pasitikėjimu kitose srityse.

Edelman Trust Barometer 2018
Edelman Trust Barometer 2017

Taigi, susidaręs pasitikėjimo vakuumas tikėtina gali būti dalinai užpildytas ir kriptovaliutų technologijos dėka, juo labiau, kad pagrindiniai kriptovaliutų sėkmės ramsčiai ir yra atvirumas (transparency), pasitikėjimas (trust), nepriklausomumas ir decentralizacija. Sistema, kuri suteikia galimybę perkelti dalį žmonių ir verslo ekonominės veiklos į 100% patikimą ekosistemą, lyg ir turėtų susilaukti sėkmės. Kai kurie kriptovaliutų projektai iš esmės vien tik ir siekia išspręsti patikimumo (trust) problemą. Pavyzdžiui lietuviškasis Monetha projektas tikisi šią problemą išspręsti ypač sparčiai augančioje e-komercijos srityje. Žinoma, tik ateitis parodys, ar šis projektas pasieks savo išsikeltus tikslus.

 

Prognozė 2018 m. 2018 metais ir tolimesnėje ateityje tikėtina, kad matysime vis daugiau plačiajai visuomenei siūlomų populistinių „vaistų“ iš politinės sistemos, o finansų pasaulyje stebėsime vis greitesnius ir įdomesnius pokyčius, kuriuose, neabejotinai, svarbus vaidmuo atiteks ir kriptovaliutoms. Tai vėlgi turėtų prisidėti prie bitcoin ir kitų kriptovaliutų kainų augimo.

3. Teisinis reglamentavimas ir Centrinių bankų nuomonė

Kaip ir daugelio kitų rinkų atveju, pagrindinis kriptovaliutų teisinio reglamentavimo tikslas būtų užtikrinti ekonominį stabilumą, nustatyti pusiausvyrą tarp kriptovaliutų rinkos naudos ir galimų rizikų, suvaldyti su tuo susijusias rizikas, sukurti priemones tokioms rizikoms valdyti ir/ar eliminuoti, apsaugoti kriptovaliutų valdytojų ar kitų šios rinkos žaidėjų teises, žinoma, tuo pačiu numatant ir jiems su tuo susijusias pareigas, imtis priemonių pinigų plovimo prevencijai, spręsti mokesčių į valstybių biudžetus surinkimo klausimus ir pan.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kol kas kriptovaliutos aiškiai ir galutinai teisės aktais nėra reglamentuotos, manytina, kad valstybės vengia ir, galbūt, netgi sąmoningai nesiima priemonių aktyviai spręsti reglamentavimo klausimų.

Pavienės valstybės inicijuoja tokių teisės aktų atsiradimą, tačiau tokie teisės aktai, jeigu jie ir priimti (būtų priimti) yra lokalinės reikšmės, t.y. taikomi tik tose konkrečiose valstybėse, tad geriausiu atveju, jie būtų privalomi kriptovaliutų keitykloms ar kriptovaliutų gamintojams, kurie savo veiklos vietą yra įregistravę tokioje valstybėje. Turint omenyje, kad gaminti kriptovaliutas galima bet kur, kriptovaliutų keityklių pasirinkimas yra didžiulis, o, esant tam tikriems lokaliniams apribojimams, veiklos vietą galima lengvai perregistruoti, pavienių lokalinių teisės aktų priėmimas, nesukontroliuos visos kriptovaliutų rinkos.

Na, o kol tokio visuotino teisinio reglamentavimo nėra, reiškiasi vadovaujamasi bendu teisės principu „leidžiama viskas, ko nedraudžia įstatymai“.

Nepriklausomai nuo to, kad specializuotų teisės aktų nėra, kriptovaliutos yra nuolatinė diskusijų tema ir teisės aktų leidėjų rate.  Savaime suprantama, juk augantys kriptovaliutų rinkos skaičiai byloja, kad anksčiau ar vėliau reikės imtis aktyvių veiksmų, siekiant sureguliuoti šią rinką.

Europos centrinio banko atstovai dar šių metų rudenį išreiškė nuomonę, kad Bitcoin ir kitas kriptovaliutas nelaiko valiutomis ir nemano, kad ši rinka kokiu nors būdu kelia grėsmę centrinių bankų pinigų monopoliui. Beveik iš karto po to ECB prezidentas Mario Draghi pripažino, kad visgi neturi galios ir galimybių kontroliuoti bitcoiną. Ar jų nuomonė per šį trumpą, tačiau kriptovaliutų rinkos aktyvumui ypač svarbų, laikotarpį nepasikeitė, nežinia.

 

Prognozė 2018 m. Iš tiesų mažai tikėtina, kad 2018 metais būtų priimtas visuotino pobūdžio (pvz., Europos sąjungoje) teisės aktas, reglamentuojantis kriptovaliutų rinką. Galbūt, teisės aktų leidėjai neskuba tokio teisės akto inicijuoti ne tik dėl to, kad kol kas ši rinka nėra pakankamai išanalizuota, bet ir dėl to, kad tam tikra prasme siekia investuojančiuosius į kriptovaliutas pamokyti dėl, jų nuomone, neatsakingo investavimo, prieziumuodami, kad susidomėjimas kriptovaliutomis ženkliai pasikeis, jei ši rinka patirs reikšmingų nuosmukių, sąlygojančių investicijų praradimą. Visgi, kokios yra tikrosios kriptovaliutų nereglamentavimo priežastys, sužinosime artimiausioje ateityje.

4. Technologijos panaudojamumas versle

Ekspertai teigia, kad su kriptovaliutomis susijusios blockchain technologijos panaudojimo galimybių spektras yra labai platus ir apima ne tik finansų sritį, kuri labiausiai su šia technologija yra susijusi, bet ir komunikacijos, duomenų saugojimo, sveikatos apsaugos, energetikos, kibernetinio saugumo bei daug kitų sričių. Blockchain technologija įgalino naujovišką sutelktinio finansavimo principu veikiantį kapitalo pritraukimo modelį – ICO, kurį kaip įrankį pasitelkusios besikuriančios ir jau veiklą vykdančios kompanijos pritraukia ypač didelį kapitalą plėtrai. Dauguma šių projektų yra idėjų ir testavimo stadijose, nors dalis jų jau turi patikrinta verslo modelį, o blockchain ir ICO pritrauktas kapitalas leidžia išplėsti jų galimybes.

Nors centriniai bankai ir atsargiai vertina kriptovaliutų sritį, tačiau bankai jau pradeda investuoti ir tyrinėti šią technologiją.

Visgi didžiausia sėkmė šiuo metu aplanko tą verslą, kuris gamina blockchain technologijos palaikymui reikalingą įrangą – vaizdo plokštes, ASIC įrenginius bei šią įrangą masiškai kriptovaliutų gavybai (miningui) panaudojančias įmones, suteikiančias prieigą prie kompiuterinių resursų už paslaugą susimokantiems klientams.

Įprastas bitcoinų bei kitų kriptovaliutų panaudojimo būdas yra atsiskaitymo galimybės suteikimas. Žinomiausios kompanijos paskelbusios apie galimybę atsiskaityti bitcoinais yra Microsoft, Expedia, tačiau kai kurios žinomos kompanijos, pavyzdžiui Steam, dėl didelių kainos svyravimų ir atsisakė, bent jau laikinai, mokėjimų bitcoinais galimybės. Lietuvoje bitcoinais galima atsiskaityti perkant TopoCentre, o neseniai paskelbta ir apie galimybę pirkti už kriptovaliutas ir žemės sklypus Aurių miestelyje.

Svarbus bitcoin plitimo ir naudojimo rodiklis yra ir transakcijų skaičiaus augimas. Šių metų pabaigoje transakcijų skaičius per dieną jau siekia virš 300.000.

 

Bitcoin transakcijų augimas
Bitcoin transakcijų augimas (https://blockchain.info)

 

Prognozė 2018 m. Kriptovaliutos 2018 bus vis plačiau naudojamos versle. Pamatysime vis daugiau įdomių verslų, išnaudojančių ir pačią blockchain technologiją, kurių dalis tikėtina bus ir labai sėkmingi. Dar daugiau matysime žlugusių projektų, tačiau tai didelės neigiamos įtakos kriptovaliutų rinkai, o ypač blockchain technlogijai neturėtų daryti. Neigiamą įtaką atsvers vis naujų žaidėjų bei ICO projektų atėjimas į rinką, blockchain paremtų projektų sėkmės istorijos, o tai augins ne tiek bitcoin kainą, kiek daugybės kitų alternatyvių kriptovaliutų ir tokenų kainas.

5. Investicijos į technologijos palaikymą – kasimo (angl. mining) duomenų centrai

Milžiniškos investicijos į kasimo duomenų centrus sufleruoja, kad į kriptovaliutas, kaip į tam tikros rūšies naudingąsias iškasenas, dėmesį atkreipia vis daugiau verslininkų. Toks dėmesys taip pat reiškia, kad tikimasi, jog ši veikla išliks pelninga ir tolimesnės ateities perspektyvoje. Paprastai planuojama, kad investicijos į kriptovaliutų kasimo įrangą atsipirks per 6-12 mėnesių, tačiau bitcoin bei alternatyvių valiutų kainos augimas 2017 metų pabaigoje atsipirkimo laikotarpį sumažino iki 2-3 mėnesių. Tai lėmė dar didesnį kompiuterinės įrangos, ypač vaizdo plokščių, poreikio didėjimą. Tokios paklausos didėjimas netgi sukėlė kompiuterinių žaidimų mėgėjų nepasitenkinimą, kurį lėmė tai, kad nusipirkti naujesnius vaizdo plokščių modelius, kuriais domisi ne tik žaidimų mėgėjais, bet ir kriptovaliutų gamintojai, tapo sudėtingiau.

Spręsdami problemą didieji kompiuterinės įrangos gamintojai, tokie kaip Asus ar Gigabyte bei kiti jau išleido pirmuosius kompiuterių komponentus, skirtus būtent kriptovaliutų kasimui (pvz., vaizdo plokštes, neturinčias jungties su monitoriumi; motinines plokštes, palaikančias net iki 18 jungčių, skirtų vaizdo plokštėms;  ypač galingus maitinimo šaltinius ir pan.).

Kriptovaliutų kasyba susijusi su ypač didelėmis elektros energijos sąnaudomis bei didele šilumos emisija. Tad tokios veiklos sėkmei svarbūs šie du komponentai: prieiga prie pigios elektros energijos bei tinkamas būdas, kaip suvaldyti išsiskiriančią šilumą.

Kriptovaliutų pasaulio žemėlapyje ypač išryškėjo tokios valstybės, kaip Kinija ir Islandija. Kinija – ne tik kompiuterinės įrangos gamintoja, bet ir vienus didžiausių kasimo centrus turinti šalis. Daugiausiai tai lėmė prieiga prie ypač pigios elektros energijos ir galimybė gauti visus reikiamus kompiuterių komponentus iš vietinių gamintojų. Auganti kriptovaliutų, pirmiausiai bitcoin, gamybos koncentracija vienoje šalyje didina kriptovaliutų bendruomenės susirūpinimą dėl esminės bitcoin savybės – decentralizuotos sistemos idėjos susilpnėjimo, o tuo pačiu ir Kinijos valdžios būsimų sprendimų dėl bitcoinų ateities.

Kita vertus Islandija dėl savo atšiauraus ir vėsaus klimato tapo prieglobsčiu kriptovaliutų kasyba užsiimanties projektams, pavyzdžiui genesismining.com, teikiantiems ir kasybos debesyje (cloud mining) paslaugą kiekvienam norinčiam investuoti į kriptovaliutas.  Islandijoje yra galimybė gauti pigesnę elektrą, o jos vėsus klimatas sėkmingai atšaldo kaistančius kompiuterių komponentus.

Lietuva, būdama viena iš pasaulio šalių, turinčių greičiausią internetą, nė kiek neatsilieka ir kriptovaliutų kasimo srityje. Čia veiklą vykdo tokie projektai kaip https://ambermining.com/, http://www.miningunion.com/, https://cloud.kriptovaliutos.org/, taip pat egzistuoja daug viešai nesiskelbiančių projektų, neskaitant gausybės namuose „kasyba“ užsiimančių žmonių.

Kriptovaliutos kasimo veikla daro įtaką ir kriptovaliutų kainai. Siekiama kainą palaikyti tokiame  lygyje, kad kasyba būtų pelninga, o priešingu atveju  – kriptovaliutų kasimo veikla taps nuostolinga. Būtent taip dažnai ir nutinka, tačiau technologija šią problemą dalinai išsprendžia. Priklausomai nuo skrtingų kriptovaliutų algoritmų niuansų, sumažėjus ją kasančiųjų skaičiui, anksčiau ar vėliau valiutos gavyba padidėja likusiems kasėjams, todėl veikla gali tapti vėl pelninga, net jeigu šios valiutos kaina nukritusi.

 

Prognozė 2018 m. Kriptovaliutų kasėjų skaičius 2018 metais tik didės, todėl atitinkamai didės ir investicijos į kriptovaliutų kasimo specializuotos technikos (ASIC) vystymą bei kriptovaliutų kasimui reikalingą kompiuterinę įrangą (vaido plokštes bei kitus komponentus). Manytina, kad atitinkamai didės ir stambių kasėjų inicijuotas manipuliavimas kriptovaliutų kainomis nereguliuojamoje rinkoje, kas gali lemti kriptovaliutų kainų svyravimus artimiausioje ateityje.

6. Technologijos kaštai – elektra

Kriptovaliutų gavybos kaštus (angl. mining), kaip minėta anksčiau sudaro ne tik investicijos į kriptovaliutų gavybos įrangą, bet ir milžiniškas elektros energijos poreikis. Kasybai sunaudojamos elektros energijos kaštai turi dvi medalio puses: dalis elektros energijos suvartojimo lieka konkretaus kasėjo pusėje, tačiau visi pasaulio kasėjai vienu metu sprendžia vieną ir tą patį matematinį uždavinį, už kurį tik vienas kažkuris gauna atlygį už sėkmingą sprendimą. Šiuo atveju nebeskaičiuojame pajamų už transakcijų apdorojimą, kurias gauna visi kasėjai. Tačiau to paties uždavinio sprendimo kaštai visame tinkle yra itin dideli, o tai, vertinant per elektros suvartojimo perspektyvos prizmę, technologiją paverčia ypač neefektyvia. Už šį suvartojimą tam tikra prasme sumoka investuotojai, augant ir pačios kriptovaliutos kainai.

Nemažai kainuoja ir bitcoin transakcijos apdorojimas. Transakciją atliekantis žmogus sumoka šiuo metu ypač aukštus komisinius už transakciją dar ir dėl tinklo „talpos“ ribotumo, siekiančius nuo kelių dešimčių iki netgi 200 dolerių. Papildomai vienos transakcijos elektros energijos kaštai siekia dar 200-250 kWh, kas atitinka apie 20 dolerių.

Viso bitcoin tinklo palaikymui reikalingos elektros energijos suvartojimas artėja link 40 teravatvalandžių per metus. Tad šie elektros energijos kiekiai jau lenkia tokių valstybių, kaip Danija, Bulgarija ar Airija, suvartojamus elektros energijos metinius kiekius. Palyginimui: Lietuvos elektros energijos poreikis yra apie 10 teravatvalandžių per metus.

Bitcoin kasybos energijos kaštų augimas
Bitcoin kasybos energijos kaštų augimas

 

Galime pamėginti įsivaizduoti kiek elektros energijos Lietuvoje sunaudoja kriptovaliutų kasėjai. Padarykime prielaidą, kad Lietuvoje šiuo metu yra įjungta 10.000 vaizdo plokščių, kurių kiekvienos galia yra apie 200 vatų. Šios vaizdo plokštės per parą suvartotų 10.000 x 200 x 24 = 48.000 kWh, per mėnesį suvartojimas siektų 1.440.000 kWh, o per metus – 17.3 GWh. Tokio kiekio elektros energijos kaštai per metus siektų nuo 1 mln. iki 1.8 mln. eurų, priklausomai nuo to, pagal kokį elektros kainos tarifą mokama. Pagal dabartines kriptovaliutų kainas minėtos 10.000 vaizdo plokščių galėtų iškasti vertės už apytiksliai 3-5 mln. eurų, taigi ši veikla, nepaisant didelių energijos sąnaudų išlieka pelninga.

Kokios tikrosios kriptovaliutų kasybos apimtys Lietuvoje yra sunku pasakyti, tačiau galima spėti, kad jų suvartojama elektros dalis nesiekia daugiau kaip 1%, o pagal mūsų prielaidą tėra apie 0.17%. Kita vertus ši procentinė išraiška labai panaši į pasaulinę bitcoin suvartojamą elektros energijos procentinę išraišką – 0.16% (nuoroda) https://digiconomist.net/bitcoin-energy-consumption, todėl tikėtina, kad esame arti tiesos.

Bitcoin kasybos elektros energijos sąnaudos pasaulyje
Bitcoin kasybos elektros energijos sąnaudos pasaulyje

Prognozė 2018 m. Nors kriptovaliutos susilaukia nemažai kritikos dėl to, kad jos nėra pakankamai „žalios“, jų suvartojama elektros energija šildo planetą, kai tos elektros gamyba dar ir teršia aplinką, kol kas būtų per drąsu teigti, kad tai galėtų turėti neigiamos įtakos kriptovaliutų kainai ar visais kriptovaliutų rinkai 2018 metais ar artimoje ateityje. Šiuo metu kitos pramonės šakos suvartoja kur kas daugiau elektros energijos. Bitcoin ir kitos kriptovaliutos, siekdamos spręsti tam tikras žmonių ir verslo veiklos problemas, galimai netgi kompensuoja išnaudotos energijos kaštus.

 

2-ojoje straipsnio dalyje nagrinėsime keletą kitų ne mažiau svarbių fundamentinių priežasčių, kurios vienaip ar kitaip lems bitcoin ir kriptovaliutų kainų pokyčius ateityje. Nagrinėsime šiuos aspektus:

  1. Alternatyvių valiutų augimo perspektyva ir įtaka bitcoinui
  2. Tolimos ateities lūkesčiai – kapitalizacija virš 50 trilijonų?
  3. Technologijos padėtis per Gartnerio lūkesčių (hype) ciklo perspektyvą
  4. Kriptovaliutos žiūrint per techologijos įsisavinimo gyvavimo ciklą
  5. Kriptovaliutų vaidmuo socialiniame gyvenime
Technologijos evoliucija per per Gartnerio lūkesčių (hype) ciklus
Technologijos evoliucija per per Gartnerio lūkesčių (hype) ciklus

——————–

Ši apžvalga ir prognozės skirta supažindinti besidominčią auditoriją su kriptovaliutų rinkos situacija bei galimais scenarijais ateityje. Tai nėra finansinė konsultacija, siūlymas pirkti ar parduoti kriptovaliutas, tokenus ar kitas susijusias finansines priemones. Skaitytojas išlieka atsakingas už savo prisiimtą su investavimu susijusią riziką.

——————–

KOKIE FUNDAMENTALŪS VEIKSNIAI LEMIA KRIPTOVALIUTŲ RINKOS POKYČIUS IR KO GALIMA TIKĖTIS 2018 METAIS? (I dalis)

You May Also Like

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *