Bitcoin atsiradimas

Tuo metu, kai 2009 metais Bitcoin kriptovaliuta pradėjo savo istoriją, daugelis skėsčiojo rankomis ir į ją žiūrėjo skeptiškai arba apskritai nevertino. Kaip įprasta technologijų pasaulyje, pirmieji ja susidomėjo ir palaikė IT srities profesionalai, moksliukai ir kiti technologijų entuziastai. Dabar dėl šios valiutos visame pasaulyje verda aistros – jos vertė kyla ir kyla, kainos prognozės nuolat tikslinamos, laukiama ir burbulo sprogimo, o verslas ieško būdų kaip iš to uždirbti.

Grįžtant į praeitį, verta išskirti vieną žmogų – Satoshi Nakamoto. Jis laikomas Bitcoin valiutos kūrėju. Kad ir kaip būtų gaila – tai greičiausiai yra programuotojo ar jų grupelės pseudonimas ir niekas iš tiesų turbūt nepasakys kas ir kur yra šis IT genijus. Manoma, kad pirmieji Bitcoin valiutos savininkai jos turėjo šimtus tūkstančių, tačiau tikėtina, kad didesnę jos dalį jau yra pardavę kainai kylant į vis naujas aukštumas. Kaip Bitcoin kainos pokyčiai atrodė prieš daugiau kaip 5 metus ir kaip ji atrodo lyginant su dabartimi, galima vaizdžiai pamatyti grafikuose žemiau. Tuo metu netgi 10 eurų už 1 Bitcoiną atrodė neįtikėtina kaina. Iš šių dar nesenų laikų internete sklando istorijos apie išmestus dešimtis milijonų vertę pasiekusius kietuosius diskus su Bitcoinų piniginėmis arba “aukcinėmis” picomis, pirktomis už virtualią valiutą.

 

Bitcoin kaina 2012 metais
Bitcoin kaina 2012 metais
Bitcoin kaina 2012 metais
Bitcoin kainos grafikas iki 2017 lapkričio

Bitcoin kainos grafiką galite pažiūrėti čia.

Bitcoin kriptovaliuta – kas tai ir kaip viskas veikia?

Bitcoinai – pirmoji virtuali valiuta, kurios niekas negali kontroliuoti. Tai galvos skausmas vyriausybėms, komerciniams ir centriniams bankams, didėja grėsmė pinigų leidybos monopoliui. Šios valiutos veikimas yra paremtas BlockChain technologija. Tai yra P2P (peer-to-peer) būdu veikianti valiuta, kuomet operacija vyksta tiesiogiai tarp vartotojų, susijungusių į tinklą, išvengiant bet kokios trečiosios šalies įsikišimo.

Peer-to-peer tinklas
Peer-to-peer tinklas

Visos piniginės operacijos bankuose vyksta dalyvaujant trims asmenims: pinigų gavėjui, pinigų siuntėjui ir bankui. Bankas saugo informaciją apie atliktą finansinę operaciją, tačiau tą informaciją gali pakeisti pats bankas arba tas, kas įsilaužia į sistemą.

Bitcoin valiuta veikia panašiu metodu, tik paprasčiau – nėra trečiojo asmens, o šiuo atveju – banko. Informacija apie operaciją saugoma tarp pinigų gavėjo, siuntėjo ir tarp visų Bitcoin valiutos naudotojų. Būtent Bitcoin naudotojai sudaro visą sistemą (tinklą), kurioje saugoma informacija. Tad jeigu kažkas norėtų įsilaužti į Bitcoin sistemą, tuomet jis turėtų įsilaužti praktiškai į visus vartotojus.

Saugumas pasireiškia tuo, kad kiekvienas Bitcoin kriptovaliutos naudotojas yra tarsi informacijos saugotojas. Pavyzdžiui, kai yra du Bitcoin naudotojai ir vienas iš jų atlieka pavedimą kitam, tokia informacija apie pavedimą sinchronizuojama su visų Bitcoin naudotojų tinklu. Tarkime, vienas iš jų kažkokiu būdu bandytų pakeisti pavedimo informaciją ir norėtų sumažinti savo pavedimo sumą. Jos pakeisti nepavyktų, nes sandoris patvirtinamas visų naudotojų ir tik tuomet, kai jis sutampa. Tad, sandoris bus laikomas negaliojančiu, nes vieno vartotojo sandorio informacija bus kitokia nei visų likusių Bitcoin naudotojų. Tiesa, nemanykite, kad jūs asmeniškai turėsite kažką patvirtinti – viską atlieka pati sistema, naudojanti specifinius algoritmus. Štai tokiu principu veikia Bitcoin valiuta.

Bitcoin kriptovaliuta ir jos transkacijų tvirtinimas
Bitcoin transkacijų tvirtinimas

Saugumas ir pamatas kitų valiutų atsiradimui

Ekspertai teigia, kad šios valiutos naudojimas yra geriausias pavyzdys bankams, akcijų biržoms, vyriausybėms, kurios skiria milijardus kibernetinio saugumo srityje. Įdomus faktas – nuo Bitcoin atsiradimo dar nė karto nebuvo įsilaužta į jo blokų grandinės arba blockchain tinklą. Štai, jeigu kalbėtume apie įprastą bankininkystę, tai ant pirštų nepavyktų suskaičiuoti įsilaužimo atvejų. Bitcoin valiutą racionalu būtų laikyti saugiausia valiuta pasaulyje.

Šios valiutos sėkmė davė pagrindą kitų virtualių valiutų atsiradimui. Žymiausios Bitcoin alternatyvos – Litecoin, Ethereum, Monero, ZCash ir daug kitų. Šiuo metu be naujų valiutų kūrimo sparčiai daugėja elektroninių keityklų bei biržų, kuriose Bitcoin ir kitomis valiutomis prekiaujama tarsi akcijomis.

Bitcoin kriptovaliuta bei kitos kriptovaliutos
Kriptovaliutų įvairovė

 

Įdomu tai, kad Bitcoin, kaip ir kitas valiutas, galima „kasti“. Kasimas vyksta naudojant kompiuterinę įrangą. Kuo daugiau kompiuterinių išteklių, tuo greičiau ir daugiau valiutos iškasama. Kasimas vykdomas naudojant SHA-256 algoritmą. Teigiama, kad iki 2140m. Bitcoin valiutos kasimas pasibaigs, kai bus iškastas maksimalus įmanomas 21 mln. Bitcoinų. Na, Bitcoin kasimas yra kita tema, tad apie ją pasidomėti reikėtų atskirai.

Tad, jeigu jau svarstote kokią kriptovaliutą rinktis investavimui ar santaupų laikymui ir nebijote naujovių bei galimos vertės svyravimo rizikos – Bitcoin galėtų būti puikus pasirinkimas. Yra žmonių, kurie dalį savo santaupų pensijai šiuo metu laiko Bitcoinais ir bent jau šiuo momentu, kainai viršijus 6000 eurų, tikėtina, sprendžia dilemą pirkti daugiau ar parduoti. Laikas parodys koks sprendimas yra teisingas, tačiau žinoti pagrindinius Bitcoin valiutos veikimo principus turėtų jau kiekvienas žmogus.

 

Pabaigai siūlome pažiūrėti kaip atrodo Bitcoin kapitalizacija lyginant su kitų žinomų vardų ar įmonių kapitalizacija bei su visų pinigų kiekiu, kurį paruošė Bitcoinira.com.

Bitcoin kapitalizacijos palyginimas su kitų formų pinigų kapitalizacijomis

 

 

Kas yra ir kaip atsirado Bitcoin kriptovaliuta

You May Also Like

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *