2018-10-12
2017 metais prasidėjęs pirminio kriptovaliutų siūlymo (angl. ICO) bumas, įvedė naują terminą apie vertės konvertavimą į šifruotą, blogų grandinėje (angl. blockchain) saugomą turtą. Tokenizacija, kaip terminas, pradėtas pirmiausia vartoti, kalbant apie kriptoturtą, tačiau, kaip teigia kriptošifravimo technologijos ekspertai, tokenizacija jau netolimoje ateityje gali būti taikoma ir kitose turto klasėse ir yra pajėgi iš pagrindų pakeisti daugelį ekonominių sandorių.
Tokenas ir „blockchain“
Kriptoekonomikoje tokenas reiškia virtualų žetoną, kuris yra tam tikrų teisių į kriptokapitalą simbolis. Kiekvienas tokenas, turėdamas savyje sugeneruotą unikalų kodą, įgalina jo turėtojo priėjimą prie šių teisių per „blockchain“ technologija grįstą architektūrą. Verta paminėti, kad patys kriptoturto tokenai pagrinde yra dviejų tipų: suteikiantys tam tikro turto nuosavybės teises (angl. equity), įgalinantys prieigą prie tam tikrų paslaugų naudojimo (angl. utility).
Kadangi tokenai yra nuorodos į turtą, „blockchain“ technologija yra pasitelkiama užtikrinti transakcijų saugumą ir skaidrumą. Ar siūloma tokeno kaina yra adekvati jo nurodomai vertei? Ar tokeno kaina, palyginti su kitų tokenų kainomis, yra teisinga? Ar tokenų nebus išleista daugiau ir dėl to jų vertė nekris? Ar nebūsiu apgautas ir iš tiesų gausių priėjimą prie teisių, kurių tikiuosi? Tai, ko gero, tik dalis sandorio metu iškylančių klausimų.
Siekiant minimizuoti rizikas ir maksimizuoti pasitikėjimą tarp perkančios ir parduodančios šalies, pasitelkiama „blockchain“ technologija. Kiekvieno tokeno įsigijimas ir pardavimas, jo tuometinė vertė, jų bendras skaičius – visa tai gali būti saugojama „blockchain“ sistemoje. O tai reiškia, kad įrašais, užfiksuotais „blockchain“, nebegalima manipuliuoti – jie nebepakeičiami, nesunaikinami, saugūs, užtikrinama tokia įvykių, transakcijų seka, kokia buvo iš tikrųjų. Nebelieka erdvės jokioms apgavystėms.
Filosofiniu požiūriu, tokenai, kaip sutartinės vertės simboliai, nėra naujiena. Tokenu, pavyzdžiui, galime laikyti net ir pašto ženklus. Visuotiniu sutarimu, jie, užklijuoti ant vokų, įgyja simbolinę prasmę, kad vokas turi teisę būti siunčiamas nurodytu adresu. Lygiai taip pat kalbėti galima ir apie narystę sporto klube ar netgi kompiuteriniuose žaidimuose naudojamus virtualius pinigus virtualiose ekonomikose, kurie gali būti konvertuojami ir į realius pinigus ar atvirkščiai. Suteikta abonemento kortelė ir joje įrašyta informacija yra tarsi tokenas, kuris nurodo kortelės turėtojo teisę naudotis sporto klubo kapitalu, o žaidimų virtualieji pinigai leidžia vykdyti įvairius virtualius sandorius žaidimo pasaulyje.
Tokenizacija ir ICO
Tokenizacija labiausiai primena bendrovės akcijų išleidimą. Kitaip tariant, kalba čia sukasi apie turimo ir būsimo kapitalo išskaidymą į dalis ir pirkimą–pardavimą dalimis, kurių kiekviena yra kaip investicija – priklausomai nuo aplinkybių, jos turėtojui gali atnešti arba investicijos grąžą per kapitalo augimą, arba nuostolius, turto vertei mažėjant. Tad tokeno vertė, sąlyginai prilyginto vienai akcijai, yra kintanti.
Kriptokapitalo tokenizacija, galima sakyti, įgalino tikrąjį visuotinį arba minios finansavimą (angl. crowd funding). Viena ryškiausių pastarojo metų tendencijų neabejotinai tapo pirminis kriptovaliutų žetonų siūlymas, iš esmės demokratizuojantis investavimo procesą. Būsimuosius pinigus – tokenus – išleisti gali praktiškai bet kas, įsigyti taipogi bet kas, nes galimos ne tik didelės, bet ir sutelktinės mikroinvesticijos, galinčios siekti ir 10 eur.
Tokenizacija kitose turto klasėse
Tokenizacijos principas, technologijos entuziastų teigimu, gali būti taikomas praktiškai bet kokiam turtui – nuo gamtinių išteklių (auksas, sidabras, deimantai ar nafta), energijos resursų (elektra, dujos) iki nekilnojamojo turto (butai, namai) ar intelektinės nuosavybės (meno kūrinių, prekės ženklų).
Ypač, kalbant apie materialųjį turtą, kurį sudėtinga fiziškai išskaidyti arba kuris visai yra nedalomas, tokenizacija, ekonominiu požiūriu, leidžia kur kas efektyviau išnaudoti. Pavyzdžiui, nafta. Visuotiniu sutarimu, yra nuspręsta kokia yra naftos barelio kaina dabartinėje rinkoje. Bareliui galima sukurti tokeną, kuris atitiks reikiamą kiekį realaus barelio. Skaitmeninį barelio tokeną galima išskaidyti į dar daugiau mažų dalių, tuomet jį lengviau parduoti.
Dar vienas įdomus atvejis – meno kūrinių tokenizacija. Kitaip nei su gamtiniais ištekliais, kiekvienas meno kūrinys, žinoma, yra labai individualus – Pablo Picasso paveikslo vertė nėra tolygi Andy Warholo paveikslo vertei. Vadinasi, kiekvienas jų gyvena atskirą gyvenimą ir gali būti individualiai tokenizuotas – išskaidytas į daugybę nuosavybės teises garantuojančių tokenų.
Ypač daug pokyčių prognozuojama nekilnojamojo turto rinkoje. Brėžiamos vizijos, kad ir bet kurį nekilnojamojo turto objektą bus galima tokenizuoti. Pavyzdžiui, turite įsigiję namą, jį tokenizavę į daugybę atskirų dalių – tokenų – galėsite kiekvieną jų parduoti atskirai. Vadinasi, hipotetiškai namas galės turėti milijoną savininkų, galbūt išsibarsčiusių po visą pasaulį ir niekada fiziškai net nemačiusių paties objekto, tačiau galbūt turinčio patrauklią nuomos grąžą. Tokiu būdu atsiranda galimybė investuoti į nekilnojamąjį turtą jo viso neįsigyjant, diversifikuoti riziką, dalyvaujant daugelio nekilnojamojo turto plėtros ir investicijų projektuose.
Savęs kaip asmens tokenizacija
Tokenizavimo ekonomikos konsepcija neišvengiamai privedė prie klausimo ar galima tokenais paversti save, kaip žmogų ir parduoti šiuos tokenus visiems norintiems? Gali kilti tokie klausimai kaip kokia iš to nauda man bei investuotojams? Ką reikės daryti bei kaip įsipareigoti? Nauda sau galbūt ir akivaizdi – galimybė per labai trumpą laiką pritraukti lėšų, išgarsėti, būti technologijų priešakyje. O kokias teises įgyja investuotojai? Juk niekas nenorėtų kiekvienam panorėjusiam atiduoti dalies savo organų. Išeitis gana paprasta – tokenizuoti savo laiką.
Viena pirmųjų tokių iniciatyvų yra iš Lietuvos. Jaro Šatkevič tokenizavo 20% tam tikro laikotarpio savo laiko ir juos pardavė per ITO (angl. Initial Time Offering) – pirminį laiko pasiūlymą, kuomet buvo galima įsigyti 21 mln. Jaro sekundžių tokenų pavidalu. Tai atitiktų kiek daugiau nei 700 darbo dienų, jeigu laikytume, kad vienoje dienoje yra 8 darbo valandos. Jaro, būdamas technologijų ekspertas, programuotojas ir vizionierius, įsipareigoja visiems tokenų turėtojams atlikti tam tikrus su etika ir morale neprasilenkiančius darbus. Kaip teigė pats Jaro, toks savo laiko pardavimas reikalauja atsidavimo, nes tokenizavus savo laiką, reikėtų atsisakyti atlikti darbus, kai už juos nėra mokama tokenais, tam, kad išlaikyti jų vertę. Iš esmės tai reiškia, kad beveik bet kas, ypač profesionalūs laisvai samdomi darbuotojai gali savo darbo laiką parduoti avansu ir už tokią kainą, kokią patys nusistato.
Panašių iniciatyvų būta ir užsienyje. Bitcoin.com rašė apie Boris Akimov, kuris tokenizavo virš 3300 valandų arba 12 mln. sekundžių savo laiko. YouToken platformoje galima tokenizuoti kūrybines idėjas arba, kaip teigia platformos kūrėjai, – žmogaus protą, kuomet kūrybiški asmenys gali gauti finansavimą savo idėjoms realizuoti.
Aktyvūs tokenai ir išmanieji kontraktai tokenizavimo ekonomika
Senoji „blockchain“ architektūra fiksavo tik pasyvius tokenus – jie nurodė tuometinę jų vertę, priklausomybę savininkui, nepakeičiamą įvykių, atliktų su jais, seką. Naujoji „blockchain“ architektūra įgalina visiškai kitokio tipo sandorius. Tai vadinamieji – išmanūs kontraktai (angl. Smart Contracts), grįsti taip vadinamais aktyviais tokenais.
Aktyvūs tokenai turi iš anksto užprogramuotą tam tikro elgesio formulę ir gali savarankiškai atlikti tam tikras operacijas. Kitaip tariant, jie gali reaguoti į aplinkybes ir, esant tam tikroms sąlygoms, patys priimti sprendimus.
Pavyzdžiui, grįžkime prie nekilnojamojo turto pavyzdžio. Įsigijęs namo tokeną kiekvienas savininkas, natūralu, tikisi grąžos, gaunamos iš pardavimo vertės prieaugio arba iš nuomos mokesčio. Naujojoje architektūroje aktyvus tokenas, praėjus sutartam laikotarpiui, pavyzdžiui, mėnesiui ar metams, gali automatiškai paskirstyti pelną tokenų savininkams. Arba – kaip viena iš tokenizacijos sąlygų gali būti įrašyta, kad, jeigu atsiranda siūlymas, perpirkti nekilnojamąjį turtą 30 proc. didesne nei rinkos kaina, tuomet objektas yra automatiškai parduodamas net ir be tokenų savininkų pritarimo.
Akivaizdu viena – tokenizacija įgalina visiškai kitokio, nei buvo iki šiol, tipo ekonominius sandorius, kurie, tikėtina, jau greitu metu turės transformacinį poveikį daugelyje industrijų. Viena vertus, link to stums socialinio teisingumo aspektas, leidžiantis investavimo procesuose dalyvauti praktiškai bet kam. Antra vertus, tokenizavimo ekonomika skatins į turtą žiūrėti kur kas atsakingiau ir siekti maksimalios jo kuriamos naudos. O pastarosios, susipažinęs su galimybėmis, neatsisakys nė vienas protingas investuotojas.
Tad klausimas, ar viskas, kas gali būti tokenizuota, bus iš tiesų tokenizuota, regis, lieka atviras, bet tik kol kas.
—