Unicef Game Chaingers

UNICEF ragina kasti kriptovaliutą dėl Sirijos vaikų

2018-03-19

Nors į kriptovaliutas vis dar neretai žiūrima skeptiškai, įvairių ne pelno siekiančių organizacijų veiksmai prisideda prie jų potencialo augimo net ir humanitarinės pagalbos pasaulyje.

Tarptautinė organizacija UNICEF (United Nations International Children‘s Emergency Fund) šių metų vasario 2 d. startavo su unikalia kampanija Game Chainger, skirta padėti Sirijoje gyvenantiems vaikams. Organizacija kompiuterinių žaidimų žaidėjų, kurie paprastai turi kompiuterius su galingomis vaizdo plokštėmis, tinkančiomis kriptovaliutai kasti, prašo naudoti savo kompiuterius Ethereum kasimui, o uždarbį – paaukoti.

Šia idėja UNICEF ir Jungtinės Tautos siekia panaudoti blockchain technologiją revoliucionizuojant pagalbą teikiančių organizacijų veiklą. Suplanuota, kad kampanija tęsis du mėnesius, o jos veikimo principas yra toks: kampanijoje dalyvaujantys asmenys, tam tikru momentu nesinaudojantys savo kompiuteriu, palieka įjungtą įrenginį su veikiančia specialia UNICEF Ethereum kasimo programa. Aukojimas jiems kainuoja tik kompiuterio sunaudojamą elektros energiją.

2018 m. vasario mėnesį prie šios kampanijos prisijungė 360 dalyvių, per keletą dienų nuo jos paskelbimo buvo surinkta daugiau nei 900 eurų, o skaičiai kasdien augo. Šiuo metu surinkta suma siekia netoli 10 000 EUR (beveik 19 ETH vienetų), tačiau tikėtina, kad iki projekto pabaigos suma tikrai išaugs.

UNICEF turimais duomenimis, net 8,3 mln. vaikų Sirijoje ir aplinkinėse valstybėse pagalba yra gyvybiškai svarbi. Organizacija paaukotus „Ethereum“ naudos suteikdama vaikams vandens, sveikatos ir higienos reikmenis.

Game Chainger – ne pirmas tokio tipo projektas

Tai jau antras UNICEF bandymas sujungti kriptovaliutas ir humanitarinę pagalbą. 2017 m. sausį organizacija pristatė projektą Donercoin, kurio pagrindinis tikslas – pritaikyti blockchain technologijas humanitarinės pagalbos srityje bei užtikrinti pagalbą teikiančių organizacijų veiklos skaidrumą.

UNICEF aktyviai ieško sprendimų ir būdų, kaip pritaikyti blockchain technologijas ir/ar ktiptovaliutų panaudojimą ir kitose projektuose (vaikų švietimo Pietų Afrikoje ar vaikų teisių užtikrinimo ir gynimo Kazachstane srityse).  Ši organizacija ne kartą viešai skelbėsi, kad yra linkusi investuoti į įvairius blockchain technologijos startuolius, tam netgi yra skyrę atskirą biurdžetą bei ragina įvairias organizacijas ir įmones teikti pasiūlymus, susijusius su Smart kontraktų, tokenų ir kriptovaliutų kasimo veiklos globalaus pritaikymo vaikų apsaugos srityje.

Kitos JT socialinės iniciatyvos, skatinančios kriptovaliutų panaudojimą geriems darbams

JT „Pasaulinė maisto programa“ (angl.: The World Food Programme) taip pat naudojo Ethereum kriptovaliutą siekdama suteikti paramą maistu išdalinant 1,4 mln. dol. vertės maisto kuponus. Parama pasiekė daugiau nei 10 000 Sirijos pabėgėlių Jordanijoje. Organizacija teikė paramą išdalindama specialius akių rainelės skanerius, identifikuojančius klientus, šalimais esančioms parduotuvėms.

Kadangi gaunantiesiems paramą nėra svarbu iš kur jie ją gauna, „Pasaulinė maisto programa“ jau sutaupė nemažai lėšų, kurios anksčiau buvo skiriamos finansines paslaugas teikiančioms įmonėms, įprastai už paslaugas pasiimančioms apie 3,5 proc. siekiančius mokesčius.

Robert Opp, „Pasaulinės maisto programos“ inovacijų direktorius praėjusiais metais sakė, kad pasaulyje yra daug potencialių blockchain vartotojų, kurie galėtų ženkliai prisidėti prie pokyčių padedant rasti naujus būdus pasiekti žmones, kuriems reikia paramos.

Prisidėkime prie UNICEF kriptovaliutomis paremtos aukojimo kampanijos

Iki projekto pabaigos liko dar 12 dienų, tad prisidėti prie pagalbos Sirijos vaikams dar gali suspėti ir kiekvienas šio straipsnio skaitytojas. Manome, kad projektas sulaukė gerokai per mažai dėmesio, tad Kriptovaliutos.lt jau paaukojo dalį savo kompiuterių resursų šiam projektui. Pats kasimas veikia per įprastą Ethereum kasimo programą Claymore. Programėlę su visa reikiama konfigūracija galima lengvai parsisiųsti tiesiai iš oficialiosios projekto svetainės: https://www.chaingers.io, o ją paleidus kompiuteryje su tinkama vaizdo plokšte arba plokštėmis prasidės Ethereum kasybos procesas:

Ethereum kasimas Unicef projektui Game Chaingers
Ethereum kasimas Unicef projektui Game Chaingers

Straipsnio rašymo momentu Game Chainger vidutinis bendras kasybos greitis siekia vos 1000 Mh/s. Kriptovaliutos.lt šį greitį padidino papildomais 300 Mh/s, iš viso apie 30%. Tokio kasimo greičio pakanka per parą paaukoti virš 0.02 ETH arba apytiksliai 10 eurų. Savo indėlį į projektą galėsite stebėti projekto svetainės statistikos sąsajoje:

Kriptovaliutos.lt kasa Ethereum Unicef projektui
Kriptovaliutos.lt kasa Ethereum Unicef projektui

UNICEF Game Chainger viešai prieinamas Ethereum piniginės adresas:

https://www.etherchain.org/account/29165d4a5eE555b3B47FA7d4772f35FE41dB2769

Į šį adresą galima paaukoti ETH kriptovaliutos ir paprastu pavedimu.

___

Kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai

Ar kriptovaliutos yra elektroniniai pinigai?

2018-03-13

Žiniasklaidoje terminai „virtuali valiuta“ ir „elektroniniai pinigai“ dažnai painiojami, todėl vartotojams gali susidaryti įspūdis, jog kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai yra vienas ir tas pats. Visgi, tokia išvada yra klaidinanti. Nors kriptovaliutos ir elektroniniai pinigai turi nemažai panašumų, tačiau neturėtų būti tapatinami.

Kaip žinia, kriptovaliutų statusas kol kas teisės aktais galutinai nėra apibrėžtas. Galbūt dėl šios priežasties kriptovaliutas bandoma apibrėžti ir analizuoti, ieškant analogų ir remiantis kitais galiojančiais teisės aktais, įskaitant ir jau mūsų minėtų elektroninių pinigų rinką reguliuojančius teisės aktus.

Elektroninių pinigų požymiai, kuriuos atitinka kriptovaliutos

Lietuvoje elektroninių pinigų naudojimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymu. Šis įstatymas numato, jog elektroniniais pinigais yra laikoma į apyvartą išleidžiama vertė, turinti tokius požymius:

  • laikoma elektroninėse laikmenose;
  • skirta atlikti mokėjimo operacijoms;
  • priimama asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų leidėjai (institucija A išleido elektroninius pinigus, kuriais gyventojai gali atsiskaityti ne tik už institucijos paslaugas, bet ir įsigyti daiktus/paslaugas, parduodamus šalyje).

Dauguma kriptovaliutų (pvz., Bitcoin, Etherium, Litecoin, Monero, Zcash, Tether ir kt.) neabejotinai tenkina pirmuosius 2 aukščiau paminėtus elektroninių pinigų požymius, t.y. jos yra laikomos elektroninėse laikmenose (pvz., elektroninėse kriptovaliutų piniginėse) ir yra naudojamos įvairioms mokėjimo operacijoms atlikti – įsigyti prekes, konvertuoti į kitas valiutas ir panašiai.

Ar kriptovaliutos atitinka elektroninių pinigų trečiąjį požymį?

Į šį klausimą atsakyti jau sudėtingiau. Daugumos kriptovaliutų veikimas pagrįstas decentralizuotumu ir jas gaminti (kasti) gali bet kas, turintis kompiuterį. Kriptovaliutų kasėjai teoriškai galėtų būti laikomi tiek kriptovaliutų leidėjais, tiek ir naudotojais. Toks kriptovaliutų kasėjų vaidmens interpretavimas reikštų, kad kriptovaliutos neatitinka trečiojo elektroniniams pinigams keliamo reikalavimo. Bet, ar iš tiesų teisinga kriptovaliutų kasėjus laikyti virtualių pinigų leidėjais? Galbūt kriptovaliutos leidėju reikėtų laikyti tik tokios kriptovaliutos kūrėją? Jeigu vadovautumėmės pastarąja prielaida (kriptovaliutos kūrėjas = kriptovaliutos leidėjas), būtų galima teigti, kad kriptovaliutos atitinka ir trečiąjį požymį.

Ar kriptovaliutos gali būti prilygintos elektroniniams pinigams?
Ar kriptovaliutos gali būti prilygintos elektroniniams pinigams?

Tačiau šioje vietoje svarbu paminėti, kad įstatymas taip pat numato ir specifinius reikalavimus, taikomus elektroninių pinigų leidėjams. Elektroninių pinigų įstaiga gali būti AB (akcinė bendrovė) arba UAB (uždaroji akcinė bendrovė), kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija. Lietuvoje elektroninius pinigus gali leisti daugiau kaip 10 rinkos dalyvių. Kaip pavyzdį pateikiame Lietuvoje gerai žinomą mokėjimų sistemą – Paysera, kuri elektroninių pinigų įstaigos licenciją gavo 2012 metais.

Vienas iš elektroninių pinigų įstaigos pavyzdžių Lietuvoje yra Paysera
Vienas iš elektroninių pinigų įstaigos pavyzdžių Lietuvoje yra Paysera

Tikriausiai, dauguma kriptovaliutų kūrėjų tokios licencijos net neturi. Be to, daugumos kriptovaliutų kūrėjai yra fiziniai asmenys, kas vėl rodo, kad kriptovaliutų leidėjas neatitinka įstatyme numatytų normatyvų. Aišku, šie neatitikimai galėtų būti lengvai išsprendžiami įstatymų leidėjui praplėtus subjektų ratą, kuriems leista užsiimti elektroninių pinigų leidimu. Bet ir tokie pakeitimai nebūtų pakankami. Kol kas atsiskaitymo kriptovaliutomis galimybės yra gan ribotos. Daugeliu atveju mums įprastoje aplinkoje (parduotuvės, kavinės, paslaugų sektorius ir pan.), kriptovaliutos, kaip atsiskaitymo priemonė, vis dar nėra priimtina.

Reikėtų paminėti ir tai, kad kai kurios kriptovaliutos galimai tenkina tik vieną elektroniniams pinigams taikomą kriterijų arba tie požymiai nėra ryškūs. Tokie kriptovaliutų tarpusavio skirtumai taip pat nulemia tai, kad teisės aktais jau apibrėžtus analogus bendrai visoms kriptovaliutoms pritaikyti neįmanoma ir dėl jų specifiškumo būtini atskiri įstatymai, kuriais būtų reguliuojama kriptovaliutų rinka. 

 

ES centrinio banko pozicija dėl kriptovaliutų ir elektroninių pinigų tapatinimo

ES centrinis bankas dar 2012 m. pareiškė gan griežtą poziciją, kad Bitcoin neatitinka esminio elektroniniams pinigams keliamo reikalavimo – kriptovaliutos nėra padengtos centrinio banko pinigais. Tikėtina, kad tokios pozicijos ES centrinis bankas laikosi ir kitų kriptovaliutų atžvilgiu. Elektroniniai pinigai išleidžiami jų leidėjams gavus piniginių lėšų iš savo klientų. Tokiems klientams pareikalavus, elektroninių pinigų leidėjas yra įpareigotas išpirkti išleistus elektroninius pinigus nominaliąją pinigine verte. Tuo tarpu pareigos išpirkti kriptovaliutas nėra ir tikriausiai negali būti.

Šiuolaikiniame pasaulyje vis dar įprasta teisėta atsiskaitymo priemone laikyti tik centrinių bankų leidžiamus pinigus arba kitas priemones, kurios gali būti išreikštos tokių pinigų verte, todėl ES centrinio banko pozicija dėl kriptovaliutų ir elektroninių pinigų santykio neturėtų stebinti. 

Pagrindiniai Bitcoin ir elektroninių pinigų skirtumai

Siekiant detaliau aptarti kriptovaliutų ir elektroninių pinigų skirtumus, kaip pavyzdį toliau analizuosime labiausiai pasaulyje paplitusią kriptovaliutą  – Bitcoin. Analizuoti šią kriptovaliutą pasirinkome ir dėl to, kad ji bene labiausiai atitinka prieš tai aptartus elektroninimas pinigams keliamus kriterijus.

Pagrindinius Bitcoin‘o, kuris yra virtuali valiuta, ir el. pinigų skirtumus pamėginome išvardinti žemiau nurodytoje lentelėje:

SavybėsBitcoinElektroniniai pinigai
PrieinamumasApribotas interneto ryšiuPakanka turėti elektroninį prietaisą, pvz.: mobiliojo telefono
VertėPriklauso nuo paklausos ir pasiūlosVertė lygi fiat valiutai, iškeistai į elektroninius pinigus
Vartotojo IDAnonimasVartotojų identifikacija yra būtina
GamybaMatematiškai „kasamas“ naudojant tinkląVirtualiai išleidžiamas tam tikros institucijos
LeidėjasBendruomenėLegalus el. pinigų leidėjas
ReguliavimasKol kas menkai reguliuojamaĮprastai reguliuojami centrinio banko

Bitcoin ir elektroninių pinigų skirtumus taip pat galime įžvelgti ir analizuodami įprastines mokėjimo operacijas:

OperacijaBitcoinElektroniniai pinigai
KonvertavimasNorint atlikti tam tikrus mokėjimus Bitcoin valiuta, pirmiausia, turimą fiat valiutą reikia konvertuoti į Bitcoin online keityklų pagalba.Konvertavimas Norint atlikti tam tikrus mokėjimus Bitcoin valiuta, pirmiausia, turimą fiat valiutą reikia konvertuoti į Bitcoin online keityklų pagalba. Vartotojas tiesiog 1 dolerį išsikeičia į tą patį 1 dolerį, kuris laikomas elektroninėje piniginėje.
MokėjimaiAtsiskaitant Bitcoin‘ais, atsiskaitymo užklausa išsiunčiama šios valiutos „kasėjų“ tinklui naudojant privatų šifravimo kodą ir tuomet mokėjimas patvirtinimas. Transakcija keliauja per tinklo vartotojus. Atsiskaitant Bitcoin‘ais, atsiskaitymo užklausa išsiunčiama šios valiutos „kasėjų“ tinklui naudojant privatų šifravimo kodą ir tuomet mokėjimas patvirtinimas. Transakcija keliauja per tinklo vartotojus. Atsiskaitant el. pinigais, užklausa keliauja į banką ir iškart siunčiama gavėjui.
Transakcijų užskaitymasTransakcijos užskaitymas atsiskaitant Bitcoin‘ais gali užtrukti bent 10 minučių dėl decentralizuotos „peer to peer“ sistemos, o vartotojo identifikacija yra beveik neįmanoma.Atliekant mokėjimus el. pinigais, vartotojas dažniausiai gauna SMS, patvirtina mokėjimą, o el. pinigų leidėjas kaupia visas atliekamas transakcijas, todėl asmens autorizacija yra galima.

Kriptovaliutų reglamentavimo perspektyvos, vertinant per elektroninių pinigų reglamentavimo prizmę

Elektroniniai pinigai dar vos prieš keletą dešimtmečių įprastame finansų sektoriuje taip pat buvo laikoma naujove. Jų poreikį nulėmė interneto bei įvairių informacinių technologijų vystymasis, kuris skatino elektroninės komercijos atsiradimą bei plėtrą. Ilgą laiką elektroniniai pinigai buvo laikomi tik bankų privilegija. Elektroninių pinigų rinkos reglamentavimas turėjo nemažai trūkumų. ES direktyvos elektroninius pinigus ir/ar su jas susijusius niuansus reglamentavo nevienodai, netgi pateikdami skirtingus elektroninių pinigų apibrėžimus, todėl valstybėse narėse nebuvo vieningo elektroninių pinigų reguliavimo. Didesnis aiškumas elektroninių pinigų reguliavimo srityje, galima sakyti, atsirado visai neseniai, kai 2009 metais buvo priimta ES direktyva 2009/110/EB dėl elektroinininų pinigų įstaigų. Pasakyti, kad šiuo metu elektroninių pinigų reguliavimas yra jau galutinai užbaigta tema irgi negalima, tai kuo puikiausiai parodo ir po minėtos direktyvos sekantys kiti elektroninių pinigų rinkos reguliavimui skirti teisės aktai, kurie tikėtina nebus paskutiniai.

Akivaizdu, kad bet kurios naujovės per ilgesnį laiką nusistovėjusioje tvarkoje įsitvirtina ne taip lengvai ir greitai.  Nepiklausomai nuo to, ar ateityje kriptovaliutos būtų prilygintos elektroniniams pinigams, ar ne, belieka tikėtis, kad kriptovaliutų reguliavimo nereikės laukti dešimtmečiais. Visgi, vertinant, paminėtą elektroninių pinigų „kelią“, išlieka rizika, kad taip laukiamas kriptovaliutų rinkos reguliavimas gali ir neatitikti kriptovaliutų entuziastų lūkesčių, ypač, jei  atitinkamų institucijų požiūris į šios rinkos sureguliavimą bus per griežtas. Tikimybė, kad taip gali nutikti  yra gan didelė. Apie tai galima spręsti ir iš kompetetingų institucijų atstovų išreikštų nuogąstavimų dėl kriptovaliutų panaudojimo neteisėtoms veikoms, tokioms kaip pinigų plovimas. Per pastarąjį dešimtmetį pinigų plovimo prevencijos užtikrinimui ES institucijos skiria itin didelį dėmesį. Na, o kaip suderinti iš prigimties laisvą kriptovaliutų rinką su griežta pinigų plovimo prevencijos užtikrinimo tvarka gali būti nelengvas iššūkis.

Pinigų plovimas - kriptovaliutų reglamentavimo stabdis
Pinigų plovimas – kriptovaliutų reglamentavimo stabdis

Kriptovaliutų reglamentavimas

Lietuva imasi priemonių siekiant pažaboti kriptovaliutų rinką ir ICO

2018-02-21

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde prieš savaitę televizijos transliuotojui CNN teigė, kad tarptautinis kriptovaliutų reguliavimas ir priežiūra yra tik laiko klausimas. Ekspertai sutaria, kad jei 2017-ieji buvo ICO pakilimo metai, tai 2018-ieji neabejotinai bus skirti rinkos reguliavimui, kuriam Lietuva jau uoliai ruošiasi. Pagrindinės institucijos Lietuvoje, aiškiai ir oficialiai pareiškusios nuomonę kriptovaliutų klausimu kol kas yra Lietuvos Bankas ir VMI, tačiau kiti rinkos dalyviai, specialistai bei teisininkai nebūtinai su visais institucijų išaiškinimais sutinka.

Valstybės institucijų požiūris į kriptovaliutas gali būti dvejopas ir skirtingai interpretuojamas verslo pasaulyje

Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka dar praėjusiais metais pristatė Lietuvos viziją tapti fintech lydere Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Anot jo, to ketinama siekti pritraukiant Fintech investuotojus bei investicijas, kuriant palankią teisinę aplinką ir patrauklius sprendimus.

JUREX verslo ginčų advokatų kontoros advokatas Marius Tamošiūnas teigia, kad valstybinių institucijų požiūris į kriptovaliutas yra veidmainiškas.

„Garsiai kalbama apie Lietuvos lyderystę Fintech srityje, tačiau visi veiksmai, siekiant didesnio kriptovaliutų rinkos reguliavimo rodo priešišką nusistatymą ir kiek iškreiptą požiūrį į visą Fintech rinką“.

Bankai.lt svetainės atliktoje Lietuvoje veikiančių bankų apklausoje apie kriptovaliutas taip pat galima įžvelgti prieštaringas nuomones. Šioje apžvalgoje Gabrielius Bilkštys, Mistertango verslo vystymo vadovas, išreiškė labai palankų požiūrį į kriptovaliutas, tuo pačiu teigdamas, kad visų standartinių procedūrų dėl pinigų plovimo prevencijos ir kitų nusikalstamų veikų yra laikomasi. Tuo tarpu Paysera šiuo metu siekia gauti specializuoto banko licenziją ir nenorėdama atkreipti Lietuvos Banko dėmesio, laikosi itin atsargios ir rezervuotos politikos savo klientų, kurių veikla gali būti susijusi su kriptovaliutomis, atžvilgiu.

Lietuvos bankas: tradiciniai finansiniai produktai turi būti atskirti nuo paslaugų, susijusių su virtualia valiuta

Praėjusių metų spalį Lietuvos bankas paskelbė poziciją kriptovaliutų atžvilgiu, finansų rinkos dalyviųs skatindamas neužsiimti virtualios valiutos pardavimu ir nevykdyti operacijų. Pozicijoje nurodoma, kad rinkos dalyviai, teikiantys paslaugas klientams, kurie platina kriptovaliutas turėtų užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų laikymąsi.

Pasak Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo, kadangi kriptovaliutų veikla nereglamentuota, o lėšų praradimo rizika yra itin didelė, tam tikrais jos platinimo atvejais turėtų būti taikomi su investavimu susiję reikalavimai bei apribojimai. Esant vertybinių popierių požymiams, turėtų būti taikomas Vertybinių popierių įstatymas ir tokią veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Prieš keletą dienų Lietuvos bankas informavo, kad „Bankera“, neseniai informavusi apie įsigytą „Pacific Private Bank“ Vanuatu, vykdanti išankstinį investicijų pritraukimą ir pritraukusi jau daugiau nei 80 mln. eurų, galimai pažeidė ICO ir reklamai tam tikrais atvejais taikomus teisės aktus. Lietuvos banko Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas Vaidotas Cibas teigė, kad kai platinama kriptovaliuta turi vertybinių popierių požymių, taikomi Vertybinių popierių įstatymai, kurie apima ir nuostatas dėl reklamos. Anot jo, už įstatymų nesilaikymą gali grėsti baudos.

Tamošiūnas teigia, kad tokios situacijos „Bankeros“ atžvilgiu buvo galima ir tikėtis, nes institucijos jau kurį laiką kalba apie tam tikrų ICO metu išleidžiamo žetonų (angl. token) prilyginimą vertybiniams popieriams.

„Tikėtina, kad Lietuvos bankas stebėjo „Bankeros“ veiksmus ir reklama lietuviškuose portaluose yra būtent tas požymis, kad ICO buvo nukreiptas į Lietuvos investuotojus, kurių apsauga užsiima Lietuvos bankas. Taigi, „Bankeros“ ICO reklama Lietuvoje buvo tas požymis, už kurio galima „griebtis“, siekiant pritaikyti atsakomybę ar pradėti riboti veiklą“.

Lietuvos bankas taip pat pranešė stebintis virtualių valiutų rinką ir analizuojantis ar jos platintojai tinkamai perspėja investuotojus apie rizikas ir ar kyla didesnis reguliavimo poreikis.

Panašu, jog artimiausioje ateityje kriptovaliutų reguliavimas taps itin aktualia tema, ypač jeigu kai kurios rizikos ar niūrios prognozės susijusios su kriptovaliutomis pasitvirtins. Viena iš didesnio reguliavimo priežasčių gali būti ir mokesčių vengimas, kai pajamos gaunamas iš veiklos susijusios su kriptovaliutų gavyba, investavimu į jas yra slepiamos. Tikėtina, kad ir VMI jau dabar aktyviai stebi asmenis bei verslus, kurie užsiima kriptovaliutų gavyba, prekyba ar kita panašia veikla.

VMI: virtualios valiutos platinimas gali būti prilyginamas vertybiniams popieriams

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neseniai išleido kriptovaliutas reglamentuojančio dokumento projektą ir Lietuva gali netrukus tapti viena pirmųjų šalių pasaulyje, detaliai reglamentavusi su virtualiomis valiutomis susijusią veiklą.

Išleistame projekte nurodoma, kad, bent jau mokestine prasme, visos operacijos, atliekamos virtualia valiuta turi būti įtrauktos į apskaitą, o mokestinė bazė dėl kriptovaliutos kasimo neatsiranda, bet ji taikoma kuomet virtuali valiuta yra parduodama už didesnę nei įsigijimo kainą. Kaip vertinti visas kitas išlaidas susijusias su investavimu į kriptovaliutą bei jos gavybą, kol kas nėra iki galo aišku.

Kriptovaliutų mokesčiai
Kriptovaliutų mokesčiai mokami apskaičiavus veiklos pelną

Vienas esminių momentų yra tai, kad dalis virtualiųjų vienetų išleidimo modelių bus prilygintini vertybiniams popieriams. Advokatai teigia, kad tokia nuostata smarkiai kirs ICO metu išleidžiamų žetonų ir, netiesiogiai, blockchain pagrindu veikiančių kriptovaliutų populiarumui.

„Atrodo, kad valstybinės institucijos pagal teisinį reglamentavimą ICO siekia prilyginti vertybiniams popieriams, kurių išleidimui ir viešam platinimui galioja labai griežti reikalavimai. Jei taip ir nutiks, tikėtina, kad tai turės didelės įtakos virtualių valiutų rinkai ir ji praras dabar turimą populiarumą. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl kriptovaliutos turi tokį didelį pasisekimą yra dėl to, kad ši rinka kol kas yra tarsi laukiniai vakarai, tačiau, atrodo, Lietuva bando maksimaliai apriboti šį reiškinį“, – sako M. Tamošiūnas.

Pasak jo, Lietuvos institucijos pavyzdį ima iš JAV bei kitų užsienio valstybių, kur kriptovaliutų rinką siekiama smarkiai pažaboti.

Nors Lietuvos, kaip mažos valstybės, įtaka globaliai kriptovaliutų rinkai yra nežymi ar beveik nejuntama, tačiau vietos verslui ir į technologijas orientuotiems gyventojams bei investuotojams gali būti pritaikyti ženklūs apribojimai. Ilgesniuoju laikotarpiu tai gali pakenkti valstybės reputacijai bei apriboti Lietuvos galimybes įsilieti į pasaulyje žinomų Fintech sektoriui draugiškų valstybių būrį. Iš kitos pusės, didesnis aiškumas, netgi esant griežtam institucijų požiūriui ir apribojimams, įgalina veiklos tvarumą ir didesnį pasitikėjimą, nes “žaidimo taisyklės” tampa aiškios ir suprantamos visiems dalyviams.

Kriptovaliutų FUD - fear uncertainty doubt

Kriptovaliutų psichologija arba FUD: kaip baimė, nežinomybė ir abejonės daro įtaką jų kainai

2018-02-13

Kriptovaliutų rinkoje susiduriama su reiškiniu, vadinamu FUD (angl. Fear, Uncertainty and Doubt), kuris verčiamas kaip baimė, nežinomybė ir abejonė. Šis reiškinys būdingas akcijų, forex bei kitoms rinkoms, tačiau kriptovaliutų srityje jo poveikis – pats didžiausias, o labiausiai dėl to, kad ši yra pakankamai nauja, aiškiai nereguliuojama ir kol kas beveik visiškai nenuspėjama. FUD įprastai sąlygoja kainų kritimą ne dėl tam tikrų fundamentalių priežasčių ar įvykių, bet dėl pasklidusios neigiamos ir dažnai faktais nepagrįstos informacijos žiniasklaidoje, socialinėje erdvėje ar kituose šaltiniuose.

FUD gali sukelti aibė skirtingų veiksnių. Dažniausiai didžiausią poveikį turi valstybės reguliavimas arba gandai apie valstybės reguliavimą, neigiama žinomų žmonių nuomonė apie kriptovaliutas ir stiprūs bei nepaaiškinami kriptovaliutų kainų svyravimai.

Kriptovaliutų FUD reiškinys
Kriptovaliutų FUD reiškinys

Valstybės reguliavimas

Pasaulyje kriptovaliutos yra vis dar naujas reiškinys ir didžioji dauguma šalių neturi aiškaus reglamentavimo, o kartais ir pozicijos jų atžvilgiu. Kadangi vieningos sistemos bei kontroliuojančių institucijų nėra, šalys ima skirtingai reglamentuoti virtualių valiutų veiklą. Pavyzdžiui, Japonijoje atsiskaitymas kriptovaliutomis galimas ir oficialiai legalus, tuo tarpu Ekvadoras visiškai uždraudė Bitcoin ir kitas virtualias valiutas, o Kinija nuolat primena apie ketinimus drausti bei kitaip riboti veiklą, susijusią su kriptovaliutomis.

Prieštaringų pozicijų kriptovaliutų klausimais buvimas trumpuoju laikotarpiu gąsdina kai kuriuos pirkėjus ir mažina kriptovaliutų paklausą rinkoje, o sklindantys nuogąstavimai ženkliai atpigina kriptovaliutas. Kai kuriems investuotojams tai tampa puikiu momentu įsigyti atpigusios valiutos, tačiau, jeigu balansas tarp parduodančiųjų ir perkančiųjų vis labiau krypsta ne pastarųjų naudai, rinkose stebimi ilgiau trunkantys ir dar didesnį FUD sukeliantys nuosmukiai.

Vienas geriausių baimės pavyzdžių yra praėjusiais metais Kinijos ištransliuota žinutė apie planus uždrausti ICO projektos. Tuo metu spalio 3 d. Bitkoin vertė buvo lygi apytiksliai 4500 dolerių, tuo tarpu kitą dieną, po žinios paskelbimo, ji krito beveik 20 proc. Dar šiek tiek anksčiau, rugsėjo viduryje dėl neigiamų signalų taip pat iš Kinijos, Bitcoin vertė nuo apytiksliai 5000 dolerių krito beveik 40%, t.y. iki 3000 dolerių. Tuo metu buvo juokaujama, kad Kinijos Komunistų partijos lyderiai tokias žinias skleidžia specialiai vien tam, kad pigiau nusipirktų Bitcoinų prieš būsimą jų kainos augimą, kokį ir pamatėme vos už kelių mėnesių.

Kriptovaliutų FUD - blogos naujienos iš Kinijos
Kriptovaliutų FUD – blogos naujienos iš Kinijos 2017 rugsėjį

Neigiama žinomų žmonių nuomonė apie kriptovaliutas

Žinomų ir visuomenėje gerbiamų žmonių pasisakymai turi ypatingai didelę galią. Apie Bitkoin‘us yra kalbėję Warren Buffet, Brian Moynihan, Ben Bernanke ir kiti. Tiesa, JAV banko „JP Morgan“ vykdomojo direktoriaus Jamie Dimon replika turėjo itin skaudžių pasekmių. Po išsakytos minties, kad Bitkoin‘as yra tiesiog apgaulė, kuri vieną dieną sprogs ir yra tinkama tik narkotikų prekeivių, žudikų ir Pietų Korėjoje gyvenančių žmonių naudojimui, šios kriptovaliutos vertė rinkoje krito 6 proc.Panašus atvejis buvo kuomet Indijos finansų ministras Arun Jaitley pasakė, kad vyriausybė nepripažįsta kriptovaliutos legalia ir sieks pašalinti ją iš mokėjimų tinklo. Nors specialistai abejoja, kad tai, kas buvo išsakyta bus iš tikrųjų įgyvendinta, Bitkoin‘as patyrė dar vieną nuosmukį.

Kartais neigiamai apie kriptovaliutas pasisako jų pačių bendruomenė. Dažnai tokiais atvejais yra kritikuojama pati konkrečią kriptovaliutą palaikanti blockchain technologija, jos kodas arba jos galimybės susidoroti su augančiu naudotojų skaičiumi. To pavyzdys galėtų būti 2017 metų vasarą pradėjęs sklisti nerimas dėl gerokai lėtesnių ir brangstančių Bitcoin transakcijų lyginant su kitomis kriptovaliutomis, tokiomis kaip Ethereum ar Litecoin. Tai lėmė Bitcoin bendruomenės susiskaidymą ir ginčus, o neradus susitarimo – ir pačio Bitcoin blockchaino skilimą. Tad jau rugpjūčio mėnesį pamatėme naują valiutą – Bitcoin Cash. Visgi ilgalaikės neigiamos įtakos Bitcoin kainai šis skilimas neturėjo, netgi priešingai – daugelis investuotojų žinodami, jog Bitcoin turėjimas prieš jos blockchaino skilimą leis įgyti tokį pat kiekį ir Bitcoin Cash, Bitcoin valiutos pirko dar daugiau, kas lėmė Bitcoin kainos augimą.

Staigūs ir nepaaiškinami kriptovaliutos kainos kritimai

Kriptovaliutų rinka pasižymi ypatingu pažeidžiamumu netikėtiems rinkos pokyčiams. Praktika rodo, kad staigūs kritimai dažniausiai būna laikini, o jų paaiškinti nebūna įmanoma nei techninės analizės, nei fundamentalios analizės metodais. Tačiau įprastai rinka atsigauna, dažniausiai net siekdama didesnes aukštumas nei prieš tai. Visgi didelė dalis žmonių, paveikti FUD, puola išparduoti turimas kriptovaliutas bijodami didesnių nuostolių ir taip darydami įtaką visai rinkai.

Psichologai pataria būti skeptiškiems ir naują informaciją, susijusią su kriptovaliutų rinka, vertinti atsargiai. Baimė gali būti priežastis priimti vienokius ar kitokius su investavimu susijusius sprendimus, todėl neretai emocijos gali lemti tolesnę finansinę sėkmę ar nesėkmę. Neseniai žiniasklaidoje buvo aprašyti atvejai, kai investuotojai iš Lietuvos pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą ir investavo į kriptovaliutas, o jų kainai nukritus, nusprendė parduoti ir fiksavo didelį nuostolį. Tokiais atvejais rekomenduotina neskubėti, bet sekti naujienas, tikrinti jas kuo įvairesniuose kanaluose (socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje), išklausyti specialistų ir kriptovaliutų rinkoje anksčiau dirbančių žmonių nuomones, siekiant suprasti rinkos veikimo principus ir išvengti galimų praradimų. Racionalūs ir apgalvoti veiksmai sumažins finansinių nuostolių riziką.

Kai kuriais atvejais staigūs vienos ar kitos kriptovaliutos vertės nuosmukiai yra sąlygoti nesąžiningai kitų investuotojų atžvilgiu besielgiančių, Pump and Dump (liet. užpumpuoti ir išmesti) strategiją taikančių investuotojų. Ši strategija įmanoma įgyvendinti tik tada, kai yra galimybė pasinaudoti didelėmis kripto kapitalo atsargomis (laikoma, kad reiktų turėti bent 15.000 – 100.000 dolerių atitinkančio likvidaus kapitalo) dirbtinai sukuriant milžinišką paklausą ir taip užkeliant pasirinktos kriptovaliutos kainą. Kai pakankamai didelė dalis situacijos nesuprantančių smulkių investuotojų ima šią valiutą pirkti, jos kainą sukėlusieji ramiai išsiparduoda. Paanalizavus daugelį mažiau populiarių valiutų kainų grafikų, tokių Pump and Dump strategijų taikymo pavyzdžių galima atrasti nemažai. Norint nepasimauti ant tokio kabliuko labai svarbu neskubėti ir gerai išanalizuoti situaciją, pradedant susipažinimu su pačios kriptovaliutos galimybėmis, istorinėmis kainomis bei remtis bendrosiomis rekomendacijomis.

Pump and Dump investavimo strategija
Pump and Dump investavimo strategija

Rekomendacijos ir pastebėjimai pabaigai

  • Nors FUD dažniausiai sukelia nemažus kriptovaliutų vertės kritimus, kurie sąlygoja laikiną pinigų praradimą didžiajai daliai rinkos dalyvių, visgi yra ir šviesioji šio reiškinio pusė, kuria gali džiaugtis kantriausieji. Dėl FUD veiksnių kritusi kriptovaliutos kaina gali būti puikus momentas jos supirkimui ir pardavimui, kai ji vėl grįš į senąsias pozicijas. Tačiau, visuomet reiktų įsivertinti priimtiną riziką ir savo asmenines tolerancijos ribas galimiems nuostoliams. Rekomenduotina neinvestuoti į kriptovaliutas reikšmingos savo pajamų ar santaupų dalies, o nesėkmes, jei jos būtų patirtos, verčiau vertinti kaip patirtį, už kurią susimokėjote. Šių pamokų kaina sukuria galimybę uždirbti ateityje.

 

  • Investuotojui labai svarbu apsibrėžti ir investavimo tikslus. Jie gali būti trumpalaikiai, ilgalaikiai bei nebūtinai apibrėžti laike. Neapibrėžtumo laike strategija kriptovaliutų rinkoje šiuo metu tampa beveik pagrindine ir paprastai vadinama HODL – Hold On for Dear Life arba Hold On Despite Loss akronimai, taip pat žodžio Hold linksmas, specialiai klaidingas užrašymas. HODL strategiją taikantys investuotojai kai kada tiesiog tiki viena ar kita kriptovaliuta ir per daug nesitiki didelio pelno iš jos artimiausiu metu. Bet kuriuo atveju tikslus turėtų būti įmanoma aprašyti trumpa investavimo siekius apibūdinančia fraze. Tai turėtų būti realūs ir pasiekiami tikslai, pavyzdžiui „30% prieaugis po kriptovaliutos hard fork’o ir pelno fiksavimas“ arba jeigu investavimas ilgalaikis – „100% bendros portfelio vertės prieaugis ir įvertinus rinką – sprendimas dėl tolimesnių tikslų arba pelno fiksavimas“. Ne paslaptis, kad kriptovaliutų rinkoje siekiama ir gerokai didesnio procentinio prieaugio, o kai daug kam tai pavyksta, lengva pasiduoti manijai. Tad svarbu mąstyti savo galva ir išlaikyti šaltus nervus.

 

  • Visuomet pasiteisina ir investicinio portfelio diversifikavimas – kai įsigyjama keletas skirtingų kriptovaliutų. Pačios vertingiausios kriptovaliutos – tai tos, kurios turi realią pamatuojamą vertę, ne vien tik rinkos pasitikėjimą, nes jų technologija naudojasi verslai, galbūt sprendžiami tam tikri iššūkiai ar tobulinama esama technologija. Tokių kriptovaliutų ryškus pavyzdys – Ethereum. Taigi, tokių valiutų bent jau šiuo metu į savo portfelį galbūt verta įtraukti daugiau kaip 50%, o likusią portfelio dalį skirti galimai perspektyvioms, tačiau dar tvirtų pozicijų neturinčioms kriptovaliutoms. Realią naudą atitinkanti kriptovaliutos vertė ateityje turėtų lemti ir jos augančią kainą rinkoje.

 

  • Prieš investuodami į pasirinktas kriptovaliutas, surinkite kiek įmanoma daugiau informacijos apie jas. Įvertinkite jų kapitalizaciją, dabartinę vertę lyginant su istorine, koks valiutos amžius, kiek valiutų cirkuliuoja rinkoje ir kiek iš viso jų numatoma išleisti, kaip intensyviai valiutos naudojamos, kiek yra transakcijų, ar jas naudojat tam tikri verslai, galiausiai kaip dirba ir kokia yra programuotojų ar šią valiutą palaikančių asmenų bendruomenė. Informaciją galite rinkti pasirinktų kriptovaliutų oficialiosiose svetainėse, Reddit, įvairiuose forumuose, specializuotose svetainėse bei ieškokite Google pagalba tiek teigiamų, tiek ir neigiamų naujienų apie jas.

Nepriklausomai nuo to, kokie jūsų investavimo mąstai bei vizijos ar tikslai, svarbiausia – neprarasti šalto ir blaivaus proto bei nepasiduoti FOMO (angl. Fear Of Missing Out) emocijoms, kuomet bijoma nebesuspėti į traukinį ir investuojama visiškai aklai. Tačiau apie tai plačiau parašysime kitame straipsnyje.

Tikimės, kad žemiau pateikti grafikai su šiuo metu (2018-02-13) aktualia kriptovaliutų rinkos informacija taip pat padės geriau suvokti investavimo galimybes bei rizikas.

 

carVertical ICO

Lietuvių ICO projektas carVertical – decentralizuota ir viešai prieinama automobilių praeitis

2018-02-02

Blockchain technologija leidžia išsaugoti milžiniškus informacijos kiekius bei apsaugo juos nuo pakeitimų. Viena iš tokių galimybių išnaudojimo nišų – saugoti informaciją apie automobilius, o šią nišą siekia jau testuoja dar vienas įdomus ir perspektyvus lietuvių ICO startuolis – carVertical. Šis projektas startavo, kai dar 2017 metų rudenį laimėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotą konkursą.

Slepiama ar koreguojama automobilių istorija neša didelius nuostolius

Vokietijos policijos atliktas tyrimas parodė, kad odometro parodymai buvo koreguoti net kas trečiame naudotame automobilyje. Įvertinus vidutines išlaidas perkant transporto priemonę iš antrų rankų, buvo paskaičiuota, kad vidutiniškai tokie neleistini veiksmai dirbtinai sukelia naudoto automobilio vertę apie 3000 eurų, tad visoje Europoje pirkėjai per metus tokiu būdu praranda nuo 5,6 iki 9,6 mlrd. eurų.

Didelė dalis transporto priemonių gali turėti ne tik persuktą odometrą, tačiau ir paslėptų defektų. Tikimybė, kad kelionė net ir visai neseniai įsigytu automobiliu pasibaigs gedimu kelkraštyje, o blogiausiu atveju – nelaimingu atsitikimu, gan didelė.  Žinoma, egzistuoja įvairūs sprendimai, padedantys išsiaiškinti tikrąją transporto priemonės istoriją, tačiau dauguma su tuo susijusių paslaugų kainuoja.

Ši problema yra ypač aktuali Lietuvoje, kur naudotų automobilių rinka yra ypač didelė, o dauguma transporto priemonių yra įsigyjama turguose, pagal skelbimus internete ar iš tokia veikla užsiimančių bendrovių. Nenuostabu, kad šias problemas siekiančios spręsti carVertical paslaugos idėja kilo būtent mūsų šalyje.

Blockchain technologija suvienys skirtingus automobilių praeities šaltinius

carVertical yra blokų grandinės (blockchain) technologija paremtas sprendimas, vienijantis didelius kiekius informacijos apie konkrečių automobilių praeitį. Sujungdama įvairius šaltinius į blockchain registrą paslauga apima valstybių registrų sistemas, policijos ir Interpolo duomenų bazes, draudimo ar lizingo registrus, mokamų paslaugų turinį, privačius registrus ir kt.

carVertival ICO
carVertival ICO projekto esmė – decentralizuotas automobilių registras, saugomas blockchain’e

Startuolio įkūrėjai planuoja sukurti vartotojo aplinką, kurioje naudotojai suteikia sistemai teisę gauti informaciją apie jiems priklausantį automobilį. Kiekvienas tikrinantis informaciją apie automobilį per carVertical galės būti visiškai tikras, kad kilometražu nebuvo manipuliuojama, o visi eismo įvykiai yra įtraukti.

Blockchain technologija yra ypač tinkama tokiai paslaugai, nes tai lemia, jog blokų grandinėje esanti informacija negalės būti pakeista, falsifikuota ar kitaip paveikta. Registras, talpinantis faktus apie automobilio praeitį, bus viešai ir nemokamai prieinamas bet kam, tad užtikrina konkurencinį pranašumą prieš panašias, bet mokamas ir centralizuotas paslaugas.

Sėkmingai startuolio veiklos pradžiai padės anksčiau nei planuota pabaigtas ICO

Planuojama sukurti penkis atskirus produktus verslui ir privatiems klientams ir iš jų uždirbti per itin trumpą laiką. Jau šiemet Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Rumunijoje bus pasiūlyti pirmieji du produktai – nemokama duomenų bazė ir mokama ataskaitų paslauga, o per penkerius metus paslaugų geografija išsiplės į 48-ias rinkas visame pasaulyje bei bus įtrauktos dar trys paslaugų rūšys.

Šis Ethereum platforma besinaudojantis startuolis jau sėkmingai surinko planuojamas investicijas per viešą kriptovaliutos siūlymą (ICO) pardavus visus numatytus cV žetonus (tokens), nors pirminis investicijų rinkimas buvo numatytas net iki balandžio 5 d. Pritraukęs net 15 050 eterio (ether – ETH), kurio rinkos vertė dabar siekia jau 13,7 mln. eurų, startuolis už kiekvieną antros pagal populiarumą pasaulyje valiutos vienetų išdalino 240 000 cV žetonų. Pirmiesiems investuotojams buvo numatyta nuo 5 iki 45 proc. premija prie neseniai kriptovaliutų biržose pradėtų listinguoti žetonų.

 

Kriptovaliutų reklamos rinka

Kriptovaliutos ir interneto reklamos rinka. Facebook atsisako pajamų iš kriptovaliutų reklamos

2018-02-02

Prasidėjus kriptovaliutų bumui, interneto reklamos rinkoje atsirado nauji, ypač daug investicijų į reklamą nukreipiantys žaidėjai. Didžioji šių investicijų dalis atitenka reklamos gigantams, tokiems kaip Facebook bei Google. Kitą dalį šių investicijų pasidalija įvairios kiti reklamos rinkos žaidėjai, tokie kaip Microsoft, Twitter, Appnexus bei įvairūs į kriptovaliutų reklamą orientuoti reklamos tinklai ar specializuotos svetainės.

Įprastai kriptovaliutų reklama yra susijusi su CO projektais ir ganėtinai agresyviai kviečia investuoti, dažnai yra klaidinanti, tačiau už jos ištransliavimą, kuris, be kita ko, yra dažnai labai silpnai optimizuotas, mokami palyginti itin aukšti įkainiai. Jeigu laikytume, kad Lietuvoje vidutinis reklamos įkainis automatizuotose (RTB) sistemose siekia apie 0.3 eur už CPM (1000 reklamos parodymų), tai ICO ar su kriptovaliutomis susijusios reklamos CPM lengvai pasiekia 1-2 eur ar daugiau. Taip yra todėl, kad kai kurie ICO projektai sugeba per trumpą laiką ir vis dar labai sėkmingai pritraukti didžiules investicijas, tad gali sau leisti reklamai išleisti 100.000 eur ar netgi milijonus.

Anksčiau rašėme apie ICO bei alternatyvias kriptovaliutas.

Internetinės žiniasklaidos atstovams, gyvenantiems iš reklamos pajamų, tokie aukšti įkainiai yra itin viliojantys. Tad dalinai ir dėl šios priežasties ypač sparčiai gausėja įvairių abejotinos kokybės svetainių, blogų, Facebook grupių, skirtų kriptovaliutų tematikai, taip pat šia tema vis daugiau rašo ir didieji interneto portalai. Kitaip tariant visi siekia iš to uždirbti. Visgi Facebook išsiskyrė iš minios.

 

Facebook keičia reklamos politiką kriptovaliutų atžvilgiu

Prieš keletą dienų kompanija Facebook paskelbė keičianti reklamos politiką: nuo šiol bus draudžiami skelbimai, reklamuojantys finansinius produktus ir paslaugas, kurie dažniausiai siejami su klaidinančiomis ar apgaulingomis reklamomis, pavyzdžiui, skelbimai apie binarinius opcionus, pradinių skaitmeninių žetonų platinimą (angl.: ICO) ar kriptovaliutas.

Rob Leathern, kompanijos produktų valdymo direktorius teigia, kad du pagrindiniai „Facebook“ reklamos politikos principai yra saugi ir į žmones orientuota reklama. Pasak jo, klaidinantys ar apgaulingi skelbimai socialiniame tinkle yra nepageidaujami.

„Norime, kad žmonės ir toliau atrastų naujus produktus bei paslaugas naudodamiesi „Facebook“ be baimės būti apgautais ar suklaidintais. Šiandien yra daug nesąžiningai veikiančių kompanijų, reklamuojančių binarinius opcionus, ICO ar kriptovaliutas“, – sako R. Leathern.

Iš naujosios Facebook reklamos politikos:

  1. Draudžiami finansiniai produktai ir paslaugos

Skelbimai neturi reklamuoti finansinių produktų ir paslaugų, kurie dažniausiai yra susiję su klaidinančia ar apgaulinga reklamine praktika, tokia kaip binariniai opcionai, ICO ar kriptovaliutos.

Pavyzdžiai:

  • „Pradėkite prekiauti binariniais opcionais ir gaukite 10 prekybos bonusų be jokios rizikos!“
  • „Spausk čia ir sužinok daugiau apie mūsų kriptovaliutą, kuri leidžia atlikti momentinius mokėjimus į bet kurią pasaulio šalį“
  • „Naujas ICO! Pirk mūsų tokenus su 15 proc. nuolaida dabar!”
  • „Pasinaudok savo senatvės pensijos fondu ir įsigyk Bitcoin‘us dabar!”

Nauja reklamos politika apima ir kitas Facebook platformas

Tokia reklamos politika bus taikoma „Facebook“, „Audience Network“ ir „Instagram“ platformose. Kompanijos atstovas teigia, kad tai tikriausiai neeliminuos visų sukčiavimo atvejų, tačiau bendruomenė skatinama būti budri ir informuoti apie turinį, pažeidžiantį reklamos politiką. Tai žmonės „Facebook“ paskyroje gali daryti spausdami reklamos viršuje, dešinėje pusėje esantį mygtuką.

Šia naujove skatinama toliau tobulinti reklamos politiką siekiant užkirsti kelią nesąžiningiems paslaugų teikėjams pasipelnyti „Facebook“ platformos pagalba.

Ne visa informacija apie kriptovaliutas bus blokuojama

Specialistai pastebi, kad nuo šiol kuriant reklaminius skelbimus žinutės turinys bus ypač svarbus. Nors finansinių paslaugų ir produktų reklama draudžiama, visgi su kriptovaliutomis susijusios konferencijos, susitikimai ar susibūrimai nėra blokuojami.

Pasak rinkos dalyvių, toks „Facebook“ pareiškimas yra dar vienas smūgis klestinčiai, tačiau rimtus sukrėtimus patiriančiai kriptovaliutų rinkai, tačiau neneigiama, kad ja vis dažniau naudojamasi nusikalstamai veiklai vykdyti. Prieš keletą mėnesių pasaulį apskriejo žinia, kad įsilaužėliai iš „Tether Treasury“ pavogė 31 mln. JAV dolerių vertės „Tether“ kriptovaliutą. Nepaisant sukrečiančios žinios, tuometinė Bitcoin‘o vertė rinkoje nenukrito.

Kaip blokavimas paveiks reklamos rinką?

Atsakymas iš tiesų ganėtinai paprastas – visos Facebook reklamos platformai numatytos investicijos apie ICO, kriptovaliutas bei panašiomis temomis bus nukreiptos į kitas reklamos platformas. Pirmiausiai į Google, o taip pat ir į kitas mažesnes, pavyzdžiui Twitter, Linkedin, Microsoft. Tai reiškia, jog daugiau galės uždirbti mažesnieji reklamos rinkos žaidėjai, galbūt daugiau pajamų gaus ir kriptovaliutų tema rašančios svetainės.

Facebook vs Google
Facebook vs Google

Kitas svarbus aspektas yra tam tikra žinutė visuomenei. Jeigu netgi Facebook atkreipė dėmesį į kriptovaliutų fenomeną bei ėmėsi tam tikrų veiksmų siekdami gerų tikslų, visuomenė turėtų labiau atkreipti dėmesį ir į riziką, susijusią su investavimu į kriptovaliutomis. Galutiniai reklamuojamų paslaugų vartotojai yra žmonės, todėl šias naujienas girdėdami, jie taps atsakingesni ir atsargesni, o tai šiek tiek prisidės prie dalies visuomenės edukavimo ir didesnio finansinio atsakingumo. ko taip pat siekia ir Kriptovaliutos.lt projektas. Todėl šį Facebook žingsnį vertiname teigiamai.

 

Blockchain technologija karyboje

BLOCKCHAIN TECHNOLOGIJOS PANAUDOJIMAS KARYBOJE

2018-01-29

Šiuo metu Blockchain technologiją galima apibūdinti gana paprastai – tai decentralizuota struktūra, kuomet duomenys laikomi ne vienoje vietoje. Toks duomenų laikymas apsaugo nuo galimų įsilaužimų į duomenų bazes, kadangi nesukuriama centralizuota duomenų bazė.

Blockchain technologijos panaudojimo galimybės yra plačios. Apie tai liudija ne tik didėjantis finansines paslaugas siūlančių bendrovių skaičiaus augimas, bet ir išaugęs visiškai su finansais nesusijusių projektų kiekis kitose srityse. Vienas iš pastarųjų pavyzdžių – karybos sritis, kurioje blockchain technologija laikoma ateitimi tiek duomenų laikymui, tiek ir itin slaptų sistemų kūrimui.

Remiantis viešaisiais šaltiniais, Blockchain technologija aktyviai domisi NATO, ES, JAV bei kitų valstybių žinybos. Jau pradėtos kurti decentralizuotos sistemos, kurios leis apsaugoti nuotoliniu būdu valdomą ginkluotę. Taipogi daug dėmesio skiriama duomenų perdavimui – blockchain technologija gali būti vienintelis būdas saugiai ir greitai perduoti svarbią informaciją tiesioginiams gavėjams.

Plačiau apie Blockchain technologiją rašėme anksčiau.

Blokchain technologijos panaudojimo karyboje užuomazgos

2016 m. gegužės 30 d. NATO ryšių ir informacijos agentūra (NCI Agency) paskelbė konkursą – „Inaugural Defence Innovation Challenge“ (Įžanginis gynybos inovacijų iššūkis), kurio metu technologijų entuziastai, verslo bei akademinės bendruomenės atstovai turėjo galimybę pateikti inovatyvius sprendimus 4 srityse. Iš 28 NATO aljanso narių buvo sulaukta pasiūlymų, kurie buvo orientuoti į šias 4 krašto gynybai aktualias kategorijas: kibernetinį saugumą, internetinius objektus, karines programas bei kognityvinį kompiuterinį ir mašininį mokymąsi. Daugelio pateiktų pasiūlymų veikimas buvo grindžiamas būtent Blockchain technologija.

Inaugural Defence Innovation Challenge
Inaugural Defence Innovation Challenge

Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos departamento požiūris į Blokchain technologijos panaudojimą

JAV gynybos departamentas išreiškė norą nedelsiant imtis priemonių, siekiant sukurti naują komunikacijai ir duomenų perdavimui skirtą programą, veikiančią pagal Blockchain technologiją. Šio departamento agentūros DARPA (Defense Advanced Research Projects Agency), atsakingos už karinių technologijų kūrimą ir plėtrą, programos vadovas Timothy Booher teigė, kad dabartinės technologijos yra pasenusios ir nepakankamos maksimaliam saugumui, kuris ypač svarbus kalbant apie branduolinius ginklus, palydovus ir jautrios informacijos perdavimą, užtikrinimui. Jis tiki, kad būtent Blockchain technologija gali išspręsti su tuo susijusias problemas.

DARPA skyrė 1,7 mln. dolerių atlygį kompiuterinę programinę įrangą kuriančiai bendrovei „Galois“. Kontrakte numatytas reikalavimas sukurti decentralizuotą programinę įrangą, kuri būtų apsaugota nuo bet kokių įsilaužimų. Bendrovei skirta užduotis yra paprasta – programinė įranga, kuri naudojama ginkluotei, turi būti ne tik maksimaliai apsaugota, bet ir galinti nustatyti bandančių įsilaužti buvimo vietas. Kiekvienas bandymas įsilaužti turi būti fiksuojamas sistemoje. Bet koks duomenų bazės modifikavimas, peržiūrėjimas turi būti registruojamas, nes tai, pasak Timothy Booher, yra vienintelis būdas apsisaugoti tiek nuo išorinių, tiek ir vidinių priešų.

Blockchain saugumas - svarbus panaudojamumo karyboje aspektas
Blockchain saugumas – svarbus panaudojamumo karyboje aspektas

JAV gynyba sulaukia ne tik piliečių, bet ir investuotojų dėmesio. Vien 2016 metais į Blockchain technologijos plėtrą gynyboje, investuotojai investavo daugiau nei 1,4 mlrd. dolerių. Spėjama, kad Blockchain technologija Jungtinės Amerikos Valstijose iki 2019 metų gali pritraukti apie 108 mlrd. dolerių investicijas, kurios išimtinai būtų naudojamas tik karo pramonei.

Blockchain technologijų perspektyvos ES gynybos politikoje

Nors ES institucijos į blockchain technologijų panaudojimą žiūri gerokai konservatyviau, šių technologijų panaudojimas įvairiose srityje yra gan dažna diskusijų tema. Šiuo metu atsakingos ES institucijos labiau orientuojasi į Blockchain technologijos analizę ir monitoringą, tačiau ryžtingesnių veiksmų, lyginant su JAV požiūriu į šios technlogijos pritaikymą karyboje, nesiima.

Galimai tokį nesiryžimą įtakoja specialistų, išmanančių apie Blokchain technologiją, trūkumas, teisinio reguliavimo nebuvimas, didesnių investicijų poreikis, bei, žinoma, pačios ES požiūris į karybą – gynybą bei investavimą į šias sritis. Kaip žinoma, ES narių vadovai jau ne kartą į viešumą kėlė klausimus dėl efektyvesnio ES gynybos fondo lėšų panaudojimo, gynybos technologijų vystymą bei karinės pramonės modernizavimą, tačiau kol kas, bent jau iš šalies atrodo, jog ES organai į tokias diskusijas ir siūlymus žiūri vangokai. Toks ES institucijų požiūris leidžia manyti, jog Blockchain technologijų pasirodymo ES karybos srityje artimiausiu metu nereikėtų tikėtis.

 

Bankera Pacific Private Bank Vanuatu

Lietuvių ICO Bankera įsigijo banką Vanuatu

Lietuvių organizuojamas ICO projektas „Bankera“, kuris statomas ant jau veikiančio kriptovaliutų keityklos – SpectroCoin verslo, išplatino žinias investuotojams apie įsigytą banką Vanuatu.

Bankera steigėjai įsigijo banką Vanuatu

Dar gruodį sklandžiusios kalbos apie „Bankera“ ketinimą įsigyti verslininko Viliaus Kavaliausko turimą banką Vanuatu tapo realybe: šią savaitę bendrovė išplatino žinutę apie įsigytą „Pacific Private Bank“.

Pranešime minima, kad „Pacific Private Bank“ yra gerai žinomas ir daugiau nei 20-ies metų patirtį turintis bankas, kuris didžiausią dėmesį šiuo metu skiria privačiai bankininkystei ir turto valdymui. Įsigydama banką „Bankera“ komanda teigia išsprendusi licencijavimo klausimą ir esanti pasirengusi tapti inovatyviausiu „blockchain“ technologija paremtu banku pasaulyje.

Nuo pat veiklos pradžios „Bankera“ koncentravosi į tris pagrindines sritis: IT infrastruktūrą, licencijas ir kapitalą. Komandai pavyko pritraukti 80 mln. eurų iš beveik 66 tūkst. investuotojų. Nors pirminis leidžiamos kriptovaliutos platinimas dar nesibaigė, „Bankera“ pagal pritrauktą sumą patenka į didžiausių ICO dešimtuką pasaulyje.

Komanda teigia tikinti „Bankera“ potencialu tapti bankų revoliucijos pradininke pasaulyje.

Vanuatu – pilkajame Financial Action Task Force sąraše

Dar praėjusiais metais pasklido žinia, kad Vanuatu pateko į pilkąjį tarptautinės G7 šalių įsteigtos organizacijos „Financial Action Task Force“ šalių sąrašą, į kurį buvo įtraukta už atsisakymą priimti griežtesnius pinigų plovimo prevencijos įstatymus. Į sąrašą buvo įtraukta 31 valstybė, laikytina „mokesčių rojumi“, iš kurių aštuonios buvo įvardintos kaip nebendradarbiaujančios pinigų plovimo prevencijos srityje: Andora, Lichtenšteinas, Liberija, Monakas, Maršalo salos, Nauru ir Vanuatu.

Apie Bankerą

“Bankera” yra jau veikiančio verslo, teikiančio kriptovaliutų, keityklos, piniginių bei mokėjimo kortelių paslaugas – SpectroCoin dalis. Kartu tai yra ir ambicingas projektas, siekiantis sukurti blockchain technologija paremtą banką, turintį bankinę licensiją bei užsiimančiu įprasta bankams būdinga mokėjimų, kreditų teikimo, investavimo ir kita veikla. Žinoma, šios veiklos vienaip ar kitaip būtų susiję su kriptovaliutų ir blockchain teikiamomis galimybėmis, tad Bankera būtų kaip tiltas tarp kriptovaliutų ir įprastų valiutų pasaulių.Šis įsigijimas priartina Bankera projekto viziją prie realaus įgyvendinimo, visgi investuotojams derėtų atkreipti dėmesį į įsigyjamo banko kilmę ir veiklos perspektyvas.

Verta pabrėžti, kad “Bankera” gauti banko licensiją Lietuvoje turėjo mažus šansus, turin omenyje Lietuvos Banko anksčiau išsakytą verslo, susijusio su kriptovaliutomis, atžvilgiu. Apie Bankerą ICO rašėme anksčiau.

Informacijos šaltiniai:

Bankera.com

Vz.lt

Kriptovaliutų kainų kritimas

Kas lėmė kriptovaliutų kainų kritimą 3-iąją sausio savaitę?

Trečiasis metų pirmadienis dažnai yra laikomas pačia liūdniausia diena metuose. Ši mitais apipinta data tokia tikrai tapo daliai investuotojų, neseniai įsigijusių kriptovaliutas – nuo praėjusios savaitės pradžios didžioji dauguma populiariausių virtualių valiutų patyrė staigų kainos smukimą.  Kai vieni investuotojai svarstė ar tai kriptovaliutų pabaiga ir panikavo, kiti naudojosi proga nusipirkti atpigusio virtualaus kapitalo. Šiame pranešime aptariame kas labiausiai lėmė kriptovaliutų kainos pokyčius šių metų sausį.

Kas apskritai lemia ir lems kriptovaliutų kainas 2018 metais galite skaityti mūsų atliktoje analizėje “Kriptovaliutos 2018 metais”.

Kriptovaliutų kainų pokyčiai skaičiais

Sausio pirmojoje pusėje Bitcoin kaina laikėsi ties 14000 JAV dolerių kainos riba, o praėjusį trečiadienį smuko žemiau 10000 JAV dolerių. Tokia žema Bitcoin vertė paskutinį kartą buvo lapkričio mėnesio pabaigoje, nors dar gruodžio 17 d. siekė arti 20000 dolerių, tad jos kritimas nuo pikinės kainos siekė daugiau nei 50%. Tiesa, valiuta pradėjo savo atsigavimą jau kitą dieną po to, kai jos vertė tapo keturženkle.

Svarbiausia kriptovaliuta toli gražu nebuvo vienintelė patyrusi smarkų kritimą – apie trečdalį savo vertės per itin trumpą laiką prarado ir Eteris (Ethereum – ETH), kurio kaina smuko nuo 1200 iki 800 JAV dolerių. Kaip ir Bitcoin, Eteris netruko atsigauti ir gana greitai vėl peržengė 1000 JAV dolerių už vienetą ribą. Ripple (XRP) per praėjusią savaitę patyrė dar didesnį smukimą ir prieš pradėdamas atsigauti sumenko beveik dvigubai. Kitos kriptovaliutos, kaip Monero, IOTA ar Cardano taip pat prarado nuo trečdalio iki penktadalio savo vertės.

Į savaitės pabaigą buvo galima stebėti tolimesnius kriptovaliutų kainos svyravimus, tačiau toks aukštos amplitudės kainų svyravimas yra įprastas reiškinys rinkoje, kurioje dar labai trūksta teisinio reguliavimo.

Pastarosios savaitės bitcoin kainos pokyčiai:

Bitcoin kaina
Bitcoin kainos svyravimai 2018-01-15 – 2018-01-21 dienomis

Neigiamos naujienos iš Azijos smukdė kriptovaliutų kainą

Svarbu tai, kad staigus kriptovaliutų kainų kritimas įvyko gana didelio optimizmo kontekste po tradicinių rinkos žaidėjų įsitraukimo, pvz. MoneyGram ir Ripple bendradarbiavimo, taip kriptovaliutoms tampant vis labiau įprasta finansinės sistemos dalimi. Itin didelę reikšmę staigiam vertės kritimui galėjo turėti nepalanki Kinijos pozicija, gąsdinanti investuotojus kuriant apribojimus virtualioms valiutoms ir jų transakcijoms. Lyg to nebūtų gana, ši pasaulio galiūnė taip pat pranešė apie planus toliau riboti kriptovaliutų gavybą, apribojant elektros tiekimą tuo užsiimantiems asmenimis, o šalies valdžios pareiškimai signalizuoja, jog apskritai gali būti siekiama uždrausti bet kokią su kriptovaliutomis susijusią veiklą.

Dar viena kriptografija paremtoms virtualioms valiutoms itin svarbi valstybė – Pietų Korėja, pastaruoju metu taip pat siuntė nepalankius signalus investuotojams. Šalies finansų ministras perspėjo, kad bus įgyvendinamos tam tikros priemonės siekiant tramdyti iracionalius investicinius veiksmus su kriptovaliutomis. Prekiaujantieji Bitcoin bei kitomis kriptovaliutomis supranta, jog Pietų Korėjos nebedalyvavimas sistemoje gali turėti didelę ir kol kas sunkiai pamatuojamą įtaką kriptovaliutų rinkai, tad tai turėjo reikšmingą poveikį kainų kritimui ir susidariusiai panikai.

Neigiamos naujienos iš Azijos nesibaigė, kai buvo pranešta apie Indijos bankų sprendimą uždaryti klientų, prekiaujančių kriptovaliutomis sąskaitas. Dėl šio sprendimo nukentėjo ir kriptovaliutų keityklos, kurios savo veiklai vykdyti taip pat naudojasi vietos bankų paslaugomis. Indijos bankų veiksmai siejami su griežtu Indijos finansų ministro pasisakymu prieš kriptovaliutas, nors kriptovaliutų rinka šioje šalyje kol kas ir nėra reguliuojama.

Teisinio reguliavimo užuomazgos Lietuvoje

Visgi, kol vienos šalys, tokios kaip Kinija ar Pietų Korėja, planuoja blokuoti prieigas prie kiniškų bei užsienio kriptovaliutų prekybos platformų ar apskritai jas draudžia šalyje, Lietuva žengia žingsnį jų reglamentavimo link ir gali tapti viena pirmųjų valstybių pasaulyje, reglamentavusi veiklų, susijusių su kriptovaliutomis, apmokestinimą.

Lietuvos bankas prieš keletą mėnesių paskelbė savo poziciją kriptovaliutų atžvilgiu ir įspėjo, kad virtuali valiuta yra neprižiūrima bei nereguliuojama, todėl asmenys turėtų įvertinti tikėtinas rizikas prisiimdami atsakomybę už galimus nuostolius. Jis taip pat rekomendavo kredito, mokėjimo įstaigoms susilaikyti nuo paslaugų teikimo, susijusio su virtualiomis valiutomis.

Visgi, neseniai institucija prasitarė, kad bus bandoma gauti ES paramą lietuviškos blokų grandinės „LBChain“ kūrimui, kuri padėtų juridiniams asmenims vykdyti blokų grandinės technologijos tyrimus.

Nepaisant vyraujančių kontraversiškų nuomonių virtualių valiutų atžvilgiu, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)  pristatė projektą „Dėl virtualiųjų valiutų ir virtualiųjų žetonų apmokestinimo nuostatų“, kuriame numatė reglamentavimą iš mokestinės perspektyvos. Dokumente apibrėžiama virtualiosios valiutos gamybos ir pardavimo veikla, atsiskaitymas už prekes ar paslaugas, galimos operacijos virtualiosiomis valiutomis ir žetonais (angl. tokens), paramos teikimas bei kiti panašūs aspektai.

Priėmus šį mokesčių įstatymo projektą, Lietuva gali tapti viena pirmųjų valstybių pasaulyje, reglamentavusi su kriptovaliutomis susijusios veiklos apmokestinimą.

Kol kas įvairių šalių praktika kriptovaliutų klausimu – skirtinga

Bitcoin teisinis reguliavimas
Bitcoin teisinis reguliavimas (Bitcoin.com)

Pasigirsta kalbos, kad jau nuo 2018 metų didžioji dalis šalių imsis teisinio reguliavimo veiksmų kriptovaliutų atžvilgiu. Tiesa, pastaruoju metu, ypač išaiškėjus įvairioms rinkos manipuliavimo kriptovaliutų keityklose schemoms, ICO pagrindu veikiančio ir dažnai investuotojams ypač rizikingo kapitalo pritraukimo atvejų augimui, kai kuriose šalyse nuotaikos yra ne tokios optimistiškos. Kaip minėta anksčiau, Pietų Korėja siekia uždrausti kriptovaliutų įsigijimą, planuojami įvairūs draudimai Kinijoje, Indijos bankai uždarė kriptovaliutų veiklą užsiimančių klientų sąskaitas.

Tuo tarpu didžiausios pasaulio ekonomikos – JAV federalinė valdžia laikosi rezervuotos pozicijos kriptovaliutų atžvilgiu, taip leisdama atskiroms valstijoms pačioms sureguliuoti veiklą, susijusią su kriptovaliutomis savo jurisdikcijų ribose. Niujorko valstija viena pirmųjų pasaulyje ėmėsi reguliuoti veiklą, susijusią su kriptovaliutomis, o kompanijos, norinčios tuo užsiimti, privalo gauti specialią licensiją.

Kita vertus Europos Sąjunga, apskritai palankiai vertina technologijų progresą, todėl ir blockchain bei kriptovaliutų atžvilgiu išlieka palankesnė. Nepaisant to, iš ES pareigūnų pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta ir griežtesnės retorikos kriptovaliutų atžvilgiu bei skatinimo šią rinką sureguliuoti.

Šiuo metu didžiojoje daugumoje pasaulio šalių kriptovaliutų teisinio reguliavimo ir apibrėžimo nėra. Tai reiškia, kad kriptovaliutas galima naudoti, kasti, pirkti bei parduoti ir jos nebus apmokestinamos tol, kol jos nevirs į realų turtą. Dabartinė situacija ir toliau lems kriptovaliutų kainų svyravimą, kol galiausiai kainos turėtų nusistovėti, atsiradus didesniam aiškumui dėl kriptovaliutų iš centrinių valdžios institucijų. Toks aiškumas įneštų laukiamo ir sveiko stabilumo kriptovaliutų rinkai.

Bitcoin prognozė, kriptovaliutos 2018

KOKIE FUNDAMENTALŪS VEIKSNIAI LEMIA KRIPTOVALIUTŲ RINKOS POKYČIUS IR KO GALIMA TIKĖTIS 2018 METAIS? (I dalis)

2017-12-23

Kriptovaliutų potencialas ir ateitis šiuo metu vis dar išlieka neapibrėžti. Visų kriptovaliutų kapitalizcija šiais – 2017 –  metais nuo apytiksliai 20 mlrd. dolerių metų pradžioje pasiekė ir viršijo psichologinę 500 mlrd dolerių ribą. Kriptovaliutos 2018 metais neabejotinai išliks dėmesio centre, todėl manoma, kad verta susipažinti kokie veiksniai labiausiai lems pokyčius kriptovaliutų rinkoje.

Kriptovaliutų kapitalizacija ir jos augimas 2017 metais atrodo įspūdingai, tačiau jeigu ją palyginti su kitų finansų rinkų, turto klasių ar įmonių kapitalizacijomis, ji vos pastebima palyginamajame grafike iš howmuch.net:

 

Kriptovaliutų kapitalizacija lyginant su kitomis turto klasėmis, įmonėmis ir kt.
Kriptovaliutų kapitalizacija lyginant su kitomis turto klasėmis, įmonėmis ir kt. (howmuch.net)

 

Ką tai reiškia? Pirmiausia tai, jog kriptovaliutos vis dar yra pradiniame augimo ir paplitimo etape, o jų augimo potencialas, žvelgiant į ateitį,  yra labai didelis. Antra, kriptovaliutos laikomos labiau nišine bei rizikinga investavimo priemone, turinčia daug neišspręstų reglamentavimo, saugumo, patikimumo ir kitų neapibrėžtumų. Atsižvelgiant į tokius neapibrėžtumus, manytina, kad tokio, kaip 2017 metais, kriptovaliutų kapitalizacijos augimo galbūt tikėtis jau nereikėtų.

Viešosiose diskusijose kriptovaliutų rinka dažnai lyginama su XVII amžiaus pradžioje Olandijoje kilusia „Tulpių manija“, tačiau, ar iš tiesų toks palyginimas yra pagrįstas? Pasaulio finansų ekspertai iki šiol nesutaria dėl to,  ar tokį beprecedentį kriptovaliutų augimą laikyti dar vienu dideliu burbulu, ar  visgi kryptinga tendencija,  kurią sąlygoja tos pačios, mums jau gerai žinomos, fundamentalios ekoniminės priežastys bei veiksniai. Nepriklausomai nuo išsiskyrusių nuomonių, visi ekspertai vieningai sutaria, kad kriptovaliutų tema bus aktuali dar ne vienerius metus, kas iš esmės reiškia, kad netgi didžiausieji skeptikai artimiausiais metais kriptovaliutų rinkos žlugimo neprognozuoja. Todėl toliau šiame straipsnyje bus aptariami tie fundamentalūs veiksniai, kurie gali lemti kriptovaliutų, pirmiausiai bitcoin, kainų pokyčius, bei tie, kuriais remiantis galima pagrįstai spėlioti, ko galima tikėtis ateinančiais 2018 metais bei tolimesnėje ateityje.

1. Kriptovaliutų ir pagrindinių finansų rinkų santykis

Jeigu lygintume pagrindinių finansų rinkų ir kriptovaliutų kapitalizacijos augimą, tai, be abejonės, pastarosios išlieka absoliučiu lyderiu. Tokie dideli pelnai gali lemti stambesnių investuotojų atsitraukimą į laukimo ir stebėjimo fazę 2018 metais, o toks atsitraukimas gali tapti lėtesnio augimo priežastimi. Kita vertus, kriptovaliutų rinka paskatino profesionalių investuotojų domėjimąsi išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, susietomis su kriptvaliutomis, tokiomis kaip opcionai ar ateities sandoriai (angl. futures). Tokių išvestinių finansinių priemonių populiarėjimas atinkamai gali prisidėti prie potencialaus bitcoino kainos burbulo formavimosi.

Žemiau pateikiame palyginamuosius grafikus kaip atrodo bitcoin, kitų kriptovaliutų ir finasinių rinkų kapitalizacija 2017 pradžioje ir pabaigoje:

Taip pat kaip atrodo pagrindinių akcijų biržų kapitalizacijos pokyčiai, lyginant juos su kriptovaliutų kapitalizacijos augimu per 2017 metus:

 

Lyginant šiuos grafikas peršasi aiški išvada, kad nepaisant ypač spartaus kriptovaliutų kapitalizacijos augimo, mes dar negalime laikyti šios turto klasės kaip rimta atsvara ar alternatyva tradicinėms akcijų rinkoms bei kitoms turto klasėms. Tačiau reikalau keičiasi, būtent finansų rinkoms vis labiau atkreipiant dėmesį į kripto kapitalo, kaip investavimo priemonės galimybes.

2017 gruodžio 18 dieną didžiausia pasaulio išvestinių finansinių priemonių birža – Chicago Mercantile Exchange (CME) paskelbė apie startuojančią galimybę vykdyti bitcoinų ateities sandorius. Vien žinia apie tai lėmė bitcoin kainos šuolį trumpuoju laikotarpiu. Tai, neabejotinai, drąsus žingsnis, turint omenyje nemažą kiekį šiuo laikotarpių skelbtų centrinių bankų ir kitų reguliuojančių institucijų pranešimų, susijusių su bitcoin rizika.

Vienas iš sunkumų, su kuriuo susiduria stambus kapitalas, bandantis įeiti į kriptovaliutų rinką – pakankamai žemas, lyginant su kitomis finansų rinkomis, kriptovaliutų likvidumas – galimybė greitai iškeisti kritpvaliutą į įprastus pinigus (fiat valiutą) su nežymiu vertės praradimu. Galbūt pagrindinės kriptovaliutos, tokios kaip Bitcoin, Ethereum ar Litecoin bei keletas kitų turi aukštesnį likvidumą, tačiau dauguma kriptovaliutų tuo nepasižymi, todėl investuoti į jas stambesniam kapitalui gali pasirodyti per daug rizikinga.

Bitcoin kainos likvidumą galima įsivaizduoti kaip didelį vandens rezervuarą, kurį nuolat papildo iš didelio pasitikėjimo rezervuaro plūstantys investuotojų pinigai, kai tuo tarpu dalis uždarbiais patenkintų investuotojų savo turimus bitcoinus parduoda. Tikėtina, kad pardavėjai, kainai augant vėl sugrįžta į pirkėjų gretas. Tuo tarpu likvidumo rezervuarą dar palaiko vis augantis kitų (alternatyvių) kriptovaliutų kiekis ir pasitikėjimas jomis, kai bitcoino kaina pasiekia tam tikras aukštumas, o investuotojai mano, kad jau laikas investuoti ir į kitas kriptovaliutas, kurių kaina lyginant su bitcoinu yra išsibalansavusi. Tuo pačiu metu investuojama ir į kasimo (angl. mining) įrangą, tačiau jos įtaką galima vertinti kaip visiškai minimalią. Jeigu šio rezervuaro apačioje esantis „vamzdis“ dėl tam tikrų priežasčių stipriai atsivertų, tai gali lemti bitcoin kainos griūtį. Tokios griūties priežastimi gali bet kada tapti stambaus institucinio investuotojo sprendimas parduoti didelį kiekį bitcoinų. Prevencinių priemonių tokiai griūčiai eliminuoti kol kas nėra, todėl investuotojai, baimindamiesi tokio scenarijaus, ir neskuba įeiti į šią rinką.

Kaip galima būtų įsivaizduoti bitcoin likvidumą
Bitcoin likvidumas tarsi vandens rezervuaras su vamzdžiais (pagal letstalkbitcoin.com)

 

Galbūt kai kurios kriptovaliutos atrodo kaip labai įdomi investicija, tačiau atsiimti investuotus pinigus gali pavykti tik ženkliai nuleidus jų kainą, o užbiržiniai sandoriai kriptovaliutų pasaulyje kol kas yra arba retenybė, arba apie juos yra apskritai mažai žinoma.

Minėta problema gali būti ir, tikėtina, yra sprendžiama, parduodant kriptovaliutą nedidelėmis porcijomis augimo fazėje (bulių rinka), kada investuoja didžioji dauguma smulkių investuotojų ir perkama kainai krentant (meškų rinkoje) arba išliekant stabiliai. Kita vertus labai staigūs ir sunkiai prognozuojami kainų pokyčiai niekas paverčia techninę analizę, todėl pasirinkti tinkamą investavimo momentą trumpam ir vidutiniam laikotarpiui gali būti labai sudėtinga. Dauguma stambių kriptovaliutų investicijų, tokių kaip brolių Tyler ir Cameron Winklevoss, daromos labai ilgam laikotarpiui.

Aukščiau paminėta kriptovaliutų bulių ir meškų rinka su savo ypatumais yra naujas reiškinys investicijų pasaulyje. Stebimi 100% siekiantys kainų pokyčiai per dieną tiek į vieną, tiek ir į kitą pusę. Tokius pokyčius labiausiai lemia spekuliacijos ir labai aukšti dažnai visiškai nepatyrusių investuotojų lūkesčiai. Kriptovaliutų entuziastai pasakoja istorijas net apie pensininkus atėjusius į banką ir norinčius investuoti į „kažkokius kripto pinigus, apie kuriuos pasakojo anūkas ir labai daug neseniai uždirbo“. Tokie, per daug neįsigilinę į šią naują sritį investuotojai, kriptovaliutas greitai nusiperka, tačiau lygiai taip pat greitai jas ir parduoda.

Šioje vietoje verta prisiminti garsaus investuotojo Warren Buffett žodžius, žinomus finansų pasaulyje: „Bijokite, kai kiti tampa godūs ir būkite godūs, kai kiti bijo“ (angl. Be fearful when others are greedy and be greedy when others are fearful). Visgi nemažai kriptovaliutų rinkos naujokų  elgiasi priešingai nei pataria W. Buffett. Pats šviežiausias to pavyzdys – staigus bitcoin kainos kritimas iki mažiau nei 10.000 eur 2017 m. gruodžio 22-ąją, kuris, kaip manoma, susijęs ir su nepatyrusių investuotojų baimėmis ir išsipardavimais. Tikėtina, kad šia situacija sugebėjo pasinaudoti ir kiti investuotojai, pamatę progą kriptovaliutų nusipirkti „su nuolaida“.

 

Prognozė 2018 m. Kitas metais situacija, vargu, ar stipriai keisis, todėl tikėtina, kad stebėsime daug įdomių kriptovaliutų kainų pokyčių. Augantis visuomenės susidomėjimas šia nauja turto klase bei kitos fundamentinės priežastys kainą turėtų ir toliau auginti. Kainos prognozė 2018 metų pabaigoje svyruoja nuo kiek daugiau nei 20.00024.000 dolerių iki 50.000 dolerių bei daugiau

2. Politinis klimatas ir pokyčiai visuomenėje

Kalbant apie politinę situaciją, reiktų paminėti, kad ji didesnę įtaką daro tradicinių turto klasių, pavyzdžiui NT, kainų pokyčiams. Stabili politinė situacija lemia ekonomikos ir tuo pačiu akcijų kainų augimą, o priešinga situacija gali išprovokuoti įvairias krizes. Kriptovaliutų rinkoje, atrodo, kad gali būti ir priešingai. Filosofinė kriptovaliutų idėja – decentralizuotas veikimas, nepavaldumas ir laisvė koreliuoja su politikos pasaulyje kairiųjų skelbiamomis idėjomis ir nors kairiųjų sėkmė rinkimuose gali lemti neigiamus pokyčius finansų rinkose, kriptovaliutoms tai kaip tik gali pagelbėti. Kol kas konkrečių ryškių pavyzdžių tokiai hipotezei galbūt ir nėra, tačiau netolimoje ateityje pasaulio nestabilumas arba konfliktai gali lemti kripto pinigų populiarumą, kaip būdą išlikti nepriklausomiems ir neapribotiems nuo centralizuotų valstybinių institucijų.

Šią prielaidą, kad pasaulyje augant priešpriešai tarp tam tikrų valstybių, didėjant netikrumo jausmui, aštrėjant globalinėms problemoms ir augant korupcijai, visuomenė ima vis mažiau pasitikėti politine sistema, patvirtina ir Edelman visuomenės pasitikėjimo tyrimai, į kuriuos paprastai atsižvelgia investuotojai finansų pasaulyje. 2017-tųjų metų Edelman Trust Barometer tyrimo duomenys rodo, jog visuomenės pasitikėjimas pagrindiniais valstybių institutais – verslo, valdžios, nevyriausybinėmis organizacijomis bei žiniasklaida ženkliai krenta. Galima numatyti, kad pasitikėjimo mažėjimas šiais institutais kompensuojamas augančiu pasitikėjimu kitose srityse.

Edelman Trust Barometer 2018
Edelman Trust Barometer 2017

Taigi, susidaręs pasitikėjimo vakuumas tikėtina gali būti dalinai užpildytas ir kriptovaliutų technologijos dėka, juo labiau, kad pagrindiniai kriptovaliutų sėkmės ramsčiai ir yra atvirumas (transparency), pasitikėjimas (trust), nepriklausomumas ir decentralizacija. Sistema, kuri suteikia galimybę perkelti dalį žmonių ir verslo ekonominės veiklos į 100% patikimą ekosistemą, lyg ir turėtų susilaukti sėkmės. Kai kurie kriptovaliutų projektai iš esmės vien tik ir siekia išspręsti patikimumo (trust) problemą. Pavyzdžiui lietuviškasis Monetha projektas tikisi šią problemą išspręsti ypač sparčiai augančioje e-komercijos srityje. Žinoma, tik ateitis parodys, ar šis projektas pasieks savo išsikeltus tikslus.

 

Prognozė 2018 m. 2018 metais ir tolimesnėje ateityje tikėtina, kad matysime vis daugiau plačiajai visuomenei siūlomų populistinių „vaistų“ iš politinės sistemos, o finansų pasaulyje stebėsime vis greitesnius ir įdomesnius pokyčius, kuriuose, neabejotinai, svarbus vaidmuo atiteks ir kriptovaliutoms. Tai vėlgi turėtų prisidėti prie bitcoin ir kitų kriptovaliutų kainų augimo.

3. Teisinis reglamentavimas ir Centrinių bankų nuomonė

Kaip ir daugelio kitų rinkų atveju, pagrindinis kriptovaliutų teisinio reglamentavimo tikslas būtų užtikrinti ekonominį stabilumą, nustatyti pusiausvyrą tarp kriptovaliutų rinkos naudos ir galimų rizikų, suvaldyti su tuo susijusias rizikas, sukurti priemones tokioms rizikoms valdyti ir/ar eliminuoti, apsaugoti kriptovaliutų valdytojų ar kitų šios rinkos žaidėjų teises, žinoma, tuo pačiu numatant ir jiems su tuo susijusias pareigas, imtis priemonių pinigų plovimo prevencijai, spręsti mokesčių į valstybių biudžetus surinkimo klausimus ir pan.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kol kas kriptovaliutos aiškiai ir galutinai teisės aktais nėra reglamentuotos, manytina, kad valstybės vengia ir, galbūt, netgi sąmoningai nesiima priemonių aktyviai spręsti reglamentavimo klausimų.

Pavienės valstybės inicijuoja tokių teisės aktų atsiradimą, tačiau tokie teisės aktai, jeigu jie ir priimti (būtų priimti) yra lokalinės reikšmės, t.y. taikomi tik tose konkrečiose valstybėse, tad geriausiu atveju, jie būtų privalomi kriptovaliutų keitykloms ar kriptovaliutų gamintojams, kurie savo veiklos vietą yra įregistravę tokioje valstybėje. Turint omenyje, kad gaminti kriptovaliutas galima bet kur, kriptovaliutų keityklių pasirinkimas yra didžiulis, o, esant tam tikriems lokaliniams apribojimams, veiklos vietą galima lengvai perregistruoti, pavienių lokalinių teisės aktų priėmimas, nesukontroliuos visos kriptovaliutų rinkos.

Na, o kol tokio visuotino teisinio reglamentavimo nėra, reiškiasi vadovaujamasi bendu teisės principu „leidžiama viskas, ko nedraudžia įstatymai“.

Nepriklausomai nuo to, kad specializuotų teisės aktų nėra, kriptovaliutos yra nuolatinė diskusijų tema ir teisės aktų leidėjų rate.  Savaime suprantama, juk augantys kriptovaliutų rinkos skaičiai byloja, kad anksčiau ar vėliau reikės imtis aktyvių veiksmų, siekiant sureguliuoti šią rinką.

Europos centrinio banko atstovai dar šių metų rudenį išreiškė nuomonę, kad Bitcoin ir kitas kriptovaliutas nelaiko valiutomis ir nemano, kad ši rinka kokiu nors būdu kelia grėsmę centrinių bankų pinigų monopoliui. Beveik iš karto po to ECB prezidentas Mario Draghi pripažino, kad visgi neturi galios ir galimybių kontroliuoti bitcoiną. Ar jų nuomonė per šį trumpą, tačiau kriptovaliutų rinkos aktyvumui ypač svarbų, laikotarpį nepasikeitė, nežinia.

 

Prognozė 2018 m. Iš tiesų mažai tikėtina, kad 2018 metais būtų priimtas visuotino pobūdžio (pvz., Europos sąjungoje) teisės aktas, reglamentuojantis kriptovaliutų rinką. Galbūt, teisės aktų leidėjai neskuba tokio teisės akto inicijuoti ne tik dėl to, kad kol kas ši rinka nėra pakankamai išanalizuota, bet ir dėl to, kad tam tikra prasme siekia investuojančiuosius į kriptovaliutas pamokyti dėl, jų nuomone, neatsakingo investavimo, prieziumuodami, kad susidomėjimas kriptovaliutomis ženkliai pasikeis, jei ši rinka patirs reikšmingų nuosmukių, sąlygojančių investicijų praradimą. Visgi, kokios yra tikrosios kriptovaliutų nereglamentavimo priežastys, sužinosime artimiausioje ateityje.

4. Technologijos panaudojamumas versle

Ekspertai teigia, kad su kriptovaliutomis susijusios blockchain technologijos panaudojimo galimybių spektras yra labai platus ir apima ne tik finansų sritį, kuri labiausiai su šia technologija yra susijusi, bet ir komunikacijos, duomenų saugojimo, sveikatos apsaugos, energetikos, kibernetinio saugumo bei daug kitų sričių. Blockchain technologija įgalino naujovišką sutelktinio finansavimo principu veikiantį kapitalo pritraukimo modelį – ICO, kurį kaip įrankį pasitelkusios besikuriančios ir jau veiklą vykdančios kompanijos pritraukia ypač didelį kapitalą plėtrai. Dauguma šių projektų yra idėjų ir testavimo stadijose, nors dalis jų jau turi patikrinta verslo modelį, o blockchain ir ICO pritrauktas kapitalas leidžia išplėsti jų galimybes.

Nors centriniai bankai ir atsargiai vertina kriptovaliutų sritį, tačiau bankai jau pradeda investuoti ir tyrinėti šią technologiją.

Visgi didžiausia sėkmė šiuo metu aplanko tą verslą, kuris gamina blockchain technologijos palaikymui reikalingą įrangą – vaizdo plokštes, ASIC įrenginius bei šią įrangą masiškai kriptovaliutų gavybai (miningui) panaudojančias įmones, suteikiančias prieigą prie kompiuterinių resursų už paslaugą susimokantiems klientams.

Įprastas bitcoinų bei kitų kriptovaliutų panaudojimo būdas yra atsiskaitymo galimybės suteikimas. Žinomiausios kompanijos paskelbusios apie galimybę atsiskaityti bitcoinais yra Microsoft, Expedia, tačiau kai kurios žinomos kompanijos, pavyzdžiui Steam, dėl didelių kainos svyravimų ir atsisakė, bent jau laikinai, mokėjimų bitcoinais galimybės. Lietuvoje bitcoinais galima atsiskaityti perkant TopoCentre, o neseniai paskelbta ir apie galimybę pirkti už kriptovaliutas ir žemės sklypus Aurių miestelyje.

Svarbus bitcoin plitimo ir naudojimo rodiklis yra ir transakcijų skaičiaus augimas. Šių metų pabaigoje transakcijų skaičius per dieną jau siekia virš 300.000.

 

Bitcoin transakcijų augimas
Bitcoin transakcijų augimas (https://blockchain.info)

 

Prognozė 2018 m. Kriptovaliutos 2018 bus vis plačiau naudojamos versle. Pamatysime vis daugiau įdomių verslų, išnaudojančių ir pačią blockchain technologiją, kurių dalis tikėtina bus ir labai sėkmingi. Dar daugiau matysime žlugusių projektų, tačiau tai didelės neigiamos įtakos kriptovaliutų rinkai, o ypač blockchain technlogijai neturėtų daryti. Neigiamą įtaką atsvers vis naujų žaidėjų bei ICO projektų atėjimas į rinką, blockchain paremtų projektų sėkmės istorijos, o tai augins ne tiek bitcoin kainą, kiek daugybės kitų alternatyvių kriptovaliutų ir tokenų kainas.

5. Investicijos į technologijos palaikymą – kasimo (angl. mining) duomenų centrai

Milžiniškos investicijos į kasimo duomenų centrus sufleruoja, kad į kriptovaliutas, kaip į tam tikros rūšies naudingąsias iškasenas, dėmesį atkreipia vis daugiau verslininkų. Toks dėmesys taip pat reiškia, kad tikimasi, jog ši veikla išliks pelninga ir tolimesnės ateities perspektyvoje. Paprastai planuojama, kad investicijos į kriptovaliutų kasimo įrangą atsipirks per 6-12 mėnesių, tačiau bitcoin bei alternatyvių valiutų kainos augimas 2017 metų pabaigoje atsipirkimo laikotarpį sumažino iki 2-3 mėnesių. Tai lėmė dar didesnį kompiuterinės įrangos, ypač vaizdo plokščių, poreikio didėjimą. Tokios paklausos didėjimas netgi sukėlė kompiuterinių žaidimų mėgėjų nepasitenkinimą, kurį lėmė tai, kad nusipirkti naujesnius vaizdo plokščių modelius, kuriais domisi ne tik žaidimų mėgėjais, bet ir kriptovaliutų gamintojai, tapo sudėtingiau.

Spręsdami problemą didieji kompiuterinės įrangos gamintojai, tokie kaip Asus ar Gigabyte bei kiti jau išleido pirmuosius kompiuterių komponentus, skirtus būtent kriptovaliutų kasimui (pvz., vaizdo plokštes, neturinčias jungties su monitoriumi; motinines plokštes, palaikančias net iki 18 jungčių, skirtų vaizdo plokštėms;  ypač galingus maitinimo šaltinius ir pan.).

Kriptovaliutų kasyba susijusi su ypač didelėmis elektros energijos sąnaudomis bei didele šilumos emisija. Tad tokios veiklos sėkmei svarbūs šie du komponentai: prieiga prie pigios elektros energijos bei tinkamas būdas, kaip suvaldyti išsiskiriančią šilumą.

Kriptovaliutų pasaulio žemėlapyje ypač išryškėjo tokios valstybės, kaip Kinija ir Islandija. Kinija – ne tik kompiuterinės įrangos gamintoja, bet ir vienus didžiausių kasimo centrus turinti šalis. Daugiausiai tai lėmė prieiga prie ypač pigios elektros energijos ir galimybė gauti visus reikiamus kompiuterių komponentus iš vietinių gamintojų. Auganti kriptovaliutų, pirmiausiai bitcoin, gamybos koncentracija vienoje šalyje didina kriptovaliutų bendruomenės susirūpinimą dėl esminės bitcoin savybės – decentralizuotos sistemos idėjos susilpnėjimo, o tuo pačiu ir Kinijos valdžios būsimų sprendimų dėl bitcoinų ateities.

Kita vertus Islandija dėl savo atšiauraus ir vėsaus klimato tapo prieglobsčiu kriptovaliutų kasyba užsiimanties projektams, pavyzdžiui genesismining.com, teikiantiems ir kasybos debesyje (cloud mining) paslaugą kiekvienam norinčiam investuoti į kriptovaliutas.  Islandijoje yra galimybė gauti pigesnę elektrą, o jos vėsus klimatas sėkmingai atšaldo kaistančius kompiuterių komponentus.

Lietuva, būdama viena iš pasaulio šalių, turinčių greičiausią internetą, nė kiek neatsilieka ir kriptovaliutų kasimo srityje. Čia veiklą vykdo tokie projektai kaip https://ambermining.com/, http://www.miningunion.com/, https://cloud.kriptovaliutos.org/, taip pat egzistuoja daug viešai nesiskelbiančių projektų, neskaitant gausybės namuose „kasyba“ užsiimančių žmonių.

Kriptovaliutos kasimo veikla daro įtaką ir kriptovaliutų kainai. Siekiama kainą palaikyti tokiame  lygyje, kad kasyba būtų pelninga, o priešingu atveju  – kriptovaliutų kasimo veikla taps nuostolinga. Būtent taip dažnai ir nutinka, tačiau technologija šią problemą dalinai išsprendžia. Priklausomai nuo skrtingų kriptovaliutų algoritmų niuansų, sumažėjus ją kasančiųjų skaičiui, anksčiau ar vėliau valiutos gavyba padidėja likusiems kasėjams, todėl veikla gali tapti vėl pelninga, net jeigu šios valiutos kaina nukritusi.

 

Prognozė 2018 m. Kriptovaliutų kasėjų skaičius 2018 metais tik didės, todėl atitinkamai didės ir investicijos į kriptovaliutų kasimo specializuotos technikos (ASIC) vystymą bei kriptovaliutų kasimui reikalingą kompiuterinę įrangą (vaido plokštes bei kitus komponentus). Manytina, kad atitinkamai didės ir stambių kasėjų inicijuotas manipuliavimas kriptovaliutų kainomis nereguliuojamoje rinkoje, kas gali lemti kriptovaliutų kainų svyravimus artimiausioje ateityje.

6. Technologijos kaštai – elektra

Kriptovaliutų gavybos kaštus (angl. mining), kaip minėta anksčiau sudaro ne tik investicijos į kriptovaliutų gavybos įrangą, bet ir milžiniškas elektros energijos poreikis. Kasybai sunaudojamos elektros energijos kaštai turi dvi medalio puses: dalis elektros energijos suvartojimo lieka konkretaus kasėjo pusėje, tačiau visi pasaulio kasėjai vienu metu sprendžia vieną ir tą patį matematinį uždavinį, už kurį tik vienas kažkuris gauna atlygį už sėkmingą sprendimą. Šiuo atveju nebeskaičiuojame pajamų už transakcijų apdorojimą, kurias gauna visi kasėjai. Tačiau to paties uždavinio sprendimo kaštai visame tinkle yra itin dideli, o tai, vertinant per elektros suvartojimo perspektyvos prizmę, technologiją paverčia ypač neefektyvia. Už šį suvartojimą tam tikra prasme sumoka investuotojai, augant ir pačios kriptovaliutos kainai.

Nemažai kainuoja ir bitcoin transakcijos apdorojimas. Transakciją atliekantis žmogus sumoka šiuo metu ypač aukštus komisinius už transakciją dar ir dėl tinklo „talpos“ ribotumo, siekiančius nuo kelių dešimčių iki netgi 200 dolerių. Papildomai vienos transakcijos elektros energijos kaštai siekia dar 200-250 kWh, kas atitinka apie 20 dolerių.

Viso bitcoin tinklo palaikymui reikalingos elektros energijos suvartojimas artėja link 40 teravatvalandžių per metus. Tad šie elektros energijos kiekiai jau lenkia tokių valstybių, kaip Danija, Bulgarija ar Airija, suvartojamus elektros energijos metinius kiekius. Palyginimui: Lietuvos elektros energijos poreikis yra apie 10 teravatvalandžių per metus.

Bitcoin kasybos energijos kaštų augimas
Bitcoin kasybos energijos kaštų augimas

 

Galime pamėginti įsivaizduoti kiek elektros energijos Lietuvoje sunaudoja kriptovaliutų kasėjai. Padarykime prielaidą, kad Lietuvoje šiuo metu yra įjungta 10.000 vaizdo plokščių, kurių kiekvienos galia yra apie 200 vatų. Šios vaizdo plokštės per parą suvartotų 10.000 x 200 x 24 = 48.000 kWh, per mėnesį suvartojimas siektų 1.440.000 kWh, o per metus – 17.3 GWh. Tokio kiekio elektros energijos kaštai per metus siektų nuo 1 mln. iki 1.8 mln. eurų, priklausomai nuo to, pagal kokį elektros kainos tarifą mokama. Pagal dabartines kriptovaliutų kainas minėtos 10.000 vaizdo plokščių galėtų iškasti vertės už apytiksliai 3-5 mln. eurų, taigi ši veikla, nepaisant didelių energijos sąnaudų išlieka pelninga.

Kokios tikrosios kriptovaliutų kasybos apimtys Lietuvoje yra sunku pasakyti, tačiau galima spėti, kad jų suvartojama elektros dalis nesiekia daugiau kaip 1%, o pagal mūsų prielaidą tėra apie 0.17%. Kita vertus ši procentinė išraiška labai panaši į pasaulinę bitcoin suvartojamą elektros energijos procentinę išraišką – 0.16% (nuoroda) https://digiconomist.net/bitcoin-energy-consumption, todėl tikėtina, kad esame arti tiesos.

Bitcoin kasybos elektros energijos sąnaudos pasaulyje
Bitcoin kasybos elektros energijos sąnaudos pasaulyje

Prognozė 2018 m. Nors kriptovaliutos susilaukia nemažai kritikos dėl to, kad jos nėra pakankamai „žalios“, jų suvartojama elektros energija šildo planetą, kai tos elektros gamyba dar ir teršia aplinką, kol kas būtų per drąsu teigti, kad tai galėtų turėti neigiamos įtakos kriptovaliutų kainai ar visais kriptovaliutų rinkai 2018 metais ar artimoje ateityje. Šiuo metu kitos pramonės šakos suvartoja kur kas daugiau elektros energijos. Bitcoin ir kitos kriptovaliutos, siekdamos spręsti tam tikras žmonių ir verslo veiklos problemas, galimai netgi kompensuoja išnaudotos energijos kaštus.

 

2-ojoje straipsnio dalyje nagrinėsime keletą kitų ne mažiau svarbių fundamentinių priežasčių, kurios vienaip ar kitaip lems bitcoin ir kriptovaliutų kainų pokyčius ateityje. Nagrinėsime šiuos aspektus:

  1. Alternatyvių valiutų augimo perspektyva ir įtaka bitcoinui
  2. Tolimos ateities lūkesčiai – kapitalizacija virš 50 trilijonų?
  3. Technologijos padėtis per Gartnerio lūkesčių (hype) ciklo perspektyvą
  4. Kriptovaliutos žiūrint per techologijos įsisavinimo gyvavimo ciklą
  5. Kriptovaliutų vaidmuo socialiniame gyvenime
Technologijos evoliucija per per Gartnerio lūkesčių (hype) ciklus
Technologijos evoliucija per per Gartnerio lūkesčių (hype) ciklus

——————–

Ši apžvalga ir prognozės skirta supažindinti besidominčią auditoriją su kriptovaliutų rinkos situacija bei galimais scenarijais ateityje. Tai nėra finansinė konsultacija, siūlymas pirkti ar parduoti kriptovaliutas, tokenus ar kitas susijusias finansines priemones. Skaitytojas išlieka atsakingas už savo prisiimtą su investavimu susijusią riziką.

——————–