2018-01-29
Šiuo metu Blockchain technologiją galima apibūdinti gana paprastai – tai decentralizuota struktūra, kuomet duomenys laikomi ne vienoje vietoje. Toks duomenų laikymas apsaugo nuo galimų įsilaužimų į duomenų bazes, kadangi nesukuriama centralizuota duomenų bazė.
Blockchain technologijos panaudojimo galimybės yra plačios. Apie tai liudija ne tik didėjantis finansines paslaugas siūlančių bendrovių skaičiaus augimas, bet ir išaugęs visiškai su finansais nesusijusių projektų kiekis kitose srityse. Vienas iš pastarųjų pavyzdžių – karybos sritis, kurioje blockchain technologija laikoma ateitimi tiek duomenų laikymui, tiek ir itin slaptų sistemų kūrimui.
Remiantis viešaisiais šaltiniais, Blockchain technologija aktyviai domisi NATO, ES, JAV bei kitų valstybių žinybos. Jau pradėtos kurti decentralizuotos sistemos, kurios leis apsaugoti nuotoliniu būdu valdomą ginkluotę. Taipogi daug dėmesio skiriama duomenų perdavimui – blockchain technologija gali būti vienintelis būdas saugiai ir greitai perduoti svarbią informaciją tiesioginiams gavėjams.
Plačiau apie Blockchain technologiją rašėme anksčiau.
Blokchain technologijos panaudojimo karyboje užuomazgos
2016 m. gegužės 30 d. NATO ryšių ir informacijos agentūra (NCI Agency) paskelbė konkursą – „Inaugural Defence Innovation Challenge“ (Įžanginis gynybos inovacijų iššūkis), kurio metu technologijų entuziastai, verslo bei akademinės bendruomenės atstovai turėjo galimybę pateikti inovatyvius sprendimus 4 srityse. Iš 28 NATO aljanso narių buvo sulaukta pasiūlymų, kurie buvo orientuoti į šias 4 krašto gynybai aktualias kategorijas: kibernetinį saugumą, internetinius objektus, karines programas bei kognityvinį kompiuterinį ir mašininį mokymąsi. Daugelio pateiktų pasiūlymų veikimas buvo grindžiamas būtent Blockchain technologija.
Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos departamento požiūris į Blokchain technologijos panaudojimą
JAV gynybos departamentas išreiškė norą nedelsiant imtis priemonių, siekiant sukurti naują komunikacijai ir duomenų perdavimui skirtą programą, veikiančią pagal Blockchain technologiją. Šio departamento agentūros DARPA (Defense Advanced Research Projects Agency), atsakingos už karinių technologijų kūrimą ir plėtrą, programos vadovas Timothy Booher teigė, kad dabartinės technologijos yra pasenusios ir nepakankamos maksimaliam saugumui, kuris ypač svarbus kalbant apie branduolinius ginklus, palydovus ir jautrios informacijos perdavimą, užtikrinimui. Jis tiki, kad būtent Blockchain technologija gali išspręsti su tuo susijusias problemas.
DARPA skyrė 1,7 mln. dolerių atlygį kompiuterinę programinę įrangą kuriančiai bendrovei „Galois“. Kontrakte numatytas reikalavimas sukurti decentralizuotą programinę įrangą, kuri būtų apsaugota nuo bet kokių įsilaužimų. Bendrovei skirta užduotis yra paprasta – programinė įranga, kuri naudojama ginkluotei, turi būti ne tik maksimaliai apsaugota, bet ir galinti nustatyti bandančių įsilaužti buvimo vietas. Kiekvienas bandymas įsilaužti turi būti fiksuojamas sistemoje. Bet koks duomenų bazės modifikavimas, peržiūrėjimas turi būti registruojamas, nes tai, pasak Timothy Booher, yra vienintelis būdas apsisaugoti tiek nuo išorinių, tiek ir vidinių priešų.
JAV gynyba sulaukia ne tik piliečių, bet ir investuotojų dėmesio. Vien 2016 metais į Blockchain technologijos plėtrą gynyboje, investuotojai investavo daugiau nei 1,4 mlrd. dolerių. Spėjama, kad Blockchain technologija Jungtinės Amerikos Valstijose iki 2019 metų gali pritraukti apie 108 mlrd. dolerių investicijas, kurios išimtinai būtų naudojamas tik karo pramonei.
Blockchain technologijų perspektyvos ES gynybos politikoje
Nors ES institucijos į blockchain technologijų panaudojimą žiūri gerokai konservatyviau, šių technologijų panaudojimas įvairiose srityje yra gan dažna diskusijų tema. Šiuo metu atsakingos ES institucijos labiau orientuojasi į Blockchain technologijos analizę ir monitoringą, tačiau ryžtingesnių veiksmų, lyginant su JAV požiūriu į šios technlogijos pritaikymą karyboje, nesiima.
Galimai tokį nesiryžimą įtakoja specialistų, išmanančių apie Blokchain technologiją, trūkumas, teisinio reguliavimo nebuvimas, didesnių investicijų poreikis, bei, žinoma, pačios ES požiūris į karybą – gynybą bei investavimą į šias sritis. Kaip žinoma, ES narių vadovai jau ne kartą į viešumą kėlė klausimus dėl efektyvesnio ES gynybos fondo lėšų panaudojimo, gynybos technologijų vystymą bei karinės pramonės modernizavimą, tačiau kol kas, bent jau iš šalies atrodo, jog ES organai į tokias diskusijas ir siūlymus žiūri vangokai. Toks ES institucijų požiūris leidžia manyti, jog Blockchain technologijų pasirodymo ES karybos srityje artimiausiu metu nereikėtų tikėtis.
—