Kriptovaliutų reguliavimas ES

Dalis rinkos dalyvių kriptovaliutų reguliavimo vis dar nepageidauja, tačiau šios rinkos svarbai ir reikšmingumui valstybių ekonomikoje augant, kriptovaliutų reglamentavimas bei reguliavimas tampa neišvengiamas bei susilaukia pritarimo. Siūlome susipažinti su dabartine kriptovaliutų reglamentavimo situacija ir jos eiga Europos Sąjungoje šiais ir ateinančiais 2019 metais.

Kriptovaliutų reglamentavimas ES 2019-aisiais: iškils naujos tvoros, bet erdvės kurti liks 

Beveik dešimtmetį teisės aktų leidėjai Europos Sąjungoje kriptovaliutų atžvilgiu laikėsi konservatyvios įspėjamosios pozicijos ir teisės aktais šios rinkos dalyvių veiklos nereglamentavo, visą riziką verčiau paliko jiems patiems. Galbūt manyta, kad, nesant realaus finansinio pagrindo, kriptovaliutų populiarumas anksčiau ar vėliau išblės, ir kainų burbulas sprogs, o virtualieji Laukiniai Vakarai leis tolerancijos ribų neįsivertinusiems investuotojams pasimokyti iš savo galimų skaudžių pralaimėjimų. O galbūt koją kelyje link virtualių valiutų reglamentavimo kišo žinių apie rinką trūkumas ir aklas scenarijaus, kuriame nauja kriptoturto klasė reikšmingai sąveikauja su tradicine ekonomika, atmetimas.

Dabartinė situacija negali būti toleruotina

Ilgai netrukus taisyklių nesančiuose Laukiniuose Vakaruose ėmė rastis problemos, aktualios ne tik atskiroms technologijų entuziastų grupėms, bet ir plačiajai visuomenei. Europos Sąjungos institucijų susirūpinimą kriptovaliutų rinka ypač sustiprino teroristiniai išpuoliai Prancūzijoje (2015-aisiais) bei Briuselyje (2016-aisiais), pademonstravę pasauliui, kad teroristai ir nusikaltėliai aktyviai veikia vadinamajame tamsiajame internete (angl. darkweb) – o per ten galimai finansuoja savo veiklą ir išplauna neteisėtai gautus pinigus taip, jog jie vėl grįžta į apyvartą, o šiame kontekste dažnai linksniuojamas ir Bitcoin’as. Stiprų postūmį link kriptovaliutų reglamentavimo padarė ir Panamos dokumentų (angl. Panama Papers) skandalas, parodęs, kokia reali yra vadinamųjų pašto dėžučių įmonių (angl. letterbox companies) problema, kai įmonės neturi nei buveinės, nei administracijos, nei biuro patalpų, tik pašto dėžutes. Neretai tokios įmonės, realiai net nevykdančios ekonominės veiklos šalyje, plauna pinigus, slepia turtą, vengia mokesčių ir yra itin sunkiai susekamos.

Protestai "Panama Papers" skandalo metu
Protestai “Panama Papers” skandalo metu

Taisyklių įvairovė nepasiteisino

Akivaizdu, pasyvi pozicija vengti pripažinti virtualias valiutas ir taip leisti joms veikti anonimiškai pradėjo nebeatitikti situacijos masto ir rimtumo. Į iškilusias grėsmes, visų pirma, sureagavo pavienės šalys, mėginusios apibrėžti virtualių valiutų naudojimą ir tai įtvirtinti savo nacionaliniuose įstatymuose. Bet pastarieji palietė tik lokaliai registruotas kriptovaliutų keityklas ar kriptovaliutų gamintojus. Nacionalinių taisyklių pritaikymas beribėje virtualioje erdvėje, atrodė, bevaisis, kadangi, esant lokaliems draudimams, veiklos vietą paprasčiausiai galima perregistruoti kitur. Aišku buvo viena – skirtingų reglamentavimo normų įvairovė tik prisidėjo prie bendro chaoso.

Kriptovaliutų reglamentavimui pritarė patys rinkos dalyviai

2017-aisiais, išplitus kriptovaliutų karštinei, Europos Sąjungos institucijų nenoras suprasti ir sąveikauti su kriptovaliutų pasauliu, buvo akivaizdu, kad toli neves. Tad daugelis manė, kad kriptovaliutų rinkos reguliacija Europos Sąjungoje tėra laiko klausimas. Tą suvokė ir patys kriptoekonomikos dalyviai. Kai kurie jų idėją reglamentuoti rinką viešai palaikė. Kaip rašo „Bloomberg“, kriptovaliutų rinkos žaidėjai pasisakė, kad verčiau pradėtų vadovautis aiškiomis taisyklėmis, negu nešiotų stigmą dėl nesąžiningo kriptovaliutų pirkimo–pardavimo, nors patys dėl to nebūtų kalti. Dar daugiau – su kriptovaliutomis dirbančios įmonės ir startuoliai, pritraukę investicijų per išankstinį valiutos leidimą (angl. inicial coin offering arba ICO), finansinių institucijų įprastai yra priskiriami prie padidintos rizikos verslų kategorijos ir, norėdami pasinaudoti bankinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, atidaryti įmonės sąskaitą, neišvengia problemų. Kita vertus, kriptovaliutas kuriantys inovatoriai, žinoma, prisibijojo jiems galimų nepalankių sprendimų ir per griežtų reikalavimų.

Nuo svarstymų prie veiksmų

Ir štai – žingsnis žengtas. Balandį patvirtinus didžiajai daugumai Europos Parlamento narių, įsigaliojo naujausi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos direktyvos (angl. Anti-money Laundering Directive) arba AMLD5 pakeitimai. Tai jau penktoji šios direktyvos versija, tačiau itin reikšminga tuo, kad šįkart dėmesys sutelktas į sritį, kurią Europos Sąjungos reglamentai anksčiau aplenkė. Dėmesio centre – ir kriptoekonomika. Įsigaliojusi AMLD5 transliuoja aiškią žinią visuomenei – Europos Sąjungos institucijos kriptovaliutų rinką vertina labai rimtai ir jos priežiūra bus inicijuojama viso regiono mastu. Direktyvos tikslas yra šalinti kriptoekonomikos spragas ir siekti maksimalaus finansinio skaidrumo.

Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas – ar išnyks anonomiškumas?

Direktyvoje numatomos kelios esminės prevencinės priemonės, kurių Europos Sąjunga ragina imtis valstybes nares, norint minimizuoti kriptovaliutų rinkos dalyvių anonimiškumą. Pirma, Europos Sąjunga skatina valstybėse narėse registruotas kriptovaliutų keityklas aktyviau vadovautis „Pažink savo klientą“ (angl. know your customer arba KYC) procedūromis – tai yra patikrinti klientų, norinčių pasinaudoti virtualiųjų valiutų keitimo į fiat valiutą, ir atvirkščiai, paslaugomis, tapatybę bei kitą su identifikacija susijusią informaciją. Vadinasi, įnešti, išimti ar išsigryninti pinigus, bus, tikėtina, galima tik pateikus asmens tapatybės įrodymą.

Antra, AMLD5 patikslina reikalavimus ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui. Numatyta, kad kiekviena Europos Sąjungoje registruota įmonė, tarp kurių ir tos, kurių veikla vienaip ar kitaip yra susijusi su kriptovaliutomis, turėtų sudaryti sąlygas prieigai prie jos faktinių duomenų. Tad nustatant naudos gavėjo tapatybę, bus, tikėtina, galima naudotis Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema ir kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, registrais, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius. Kartu ir startuoliai, pritraukę investicijas per ICO, taip pat skatinami žinoti investicijų kilmę ir paprašyti turėtų ją nurodyti. Šiais reikalavimais siekiama didesnio tikrosios nuosavybės skaidrumo.

Kriptovaliutų rinkos dalyviai turės laikytis AML ir KYC standartų
Kriptovaliutų rinkos dalyviai turės laikytis AML ir KYC standartų

Europos liaudies partijos (EPP) frakcijai priklausantis Krisjanis Karins, komentuodamas direktyvą, teigia, kad esminė priežastis, kodėl reglamentavimas būtinas, yra nusikalstamumas.

„Nusikalstamumas nepasikeitė. Naujos kartos kriminalinio pasaulio veikėjai veikia anonimiškai, slėpdami savo neteisėtas pajamas arba finansuodami teroristus. Šie priimti kriptovaliutas reguliuosiantys teisės aktai, įgalindami priėjimą prie informacijos apie kriptovaliutų rinkos dalyvius, padės apsaugoti piliečius bei visą finansinį sektorių nuo minėtųjų grėsmių“, – komentavo Krisjanis Karins.

Ko tikėtis artimiausioje ateityje ir prognozės

Svarbu tai, kad nuostatų, numatytų direktyvoje, taikymas valstybėse narėse nėra privalomas, verčiau rekomenduotinas. Tačiau Europos Sąjunga ragina visas valstybes nares ilgai nedelsiant jas įgyvendinti, nes, jei vienoje šalyje bus žemesni standartai, neabejotinai bus sunkiau kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu visame regione. Valstybės narės yra skatinamos įgyvendinti direktyvos taisykles nacionaliniu mastu iki 2019 metų pabaigos.

Žinoma, AMLD5 kriptovaliutų reglamentavimo temos galutinai neišgvildena – bet kokios naujos taisyklės reikalauja daug laiko ir išteklių, kol nusistovi. Juolab, kad kalbame apie ekosistemos, kurios prigimtiniai principai yra laisvė ir anonimiškumas, priežiūros mechanizmą. Kaip bebūtų, panašu, kad 2019-ieji kriptovaliutų rinkai Europos Sąjungoje neišvengiamai atneš nemažai pokyčių. Belieka tikėtis, kad pastarieji visgi padės rinkai evoliucionuoti ir neprislopins potencialo, kurio ji, visi mato, turi. Beto, dauguma rinkos dalyvių nori didesnio kriptovaliutų kainų stabilumo, kas galiausiai vėl galėtų paskatinti šios rinkos augimą ir ICO projektų plėtrą. Šiuo metu jau egzistuoja ICO startuoliai, kurie kuria blockchain technologijas, padėsiančias kriptovaliutų rinkos dalyviams, pavyzdžiui, palengvinantys KYC procesą, kai asmens duomenys išsaugomi pačioje blokų grandinėje. Galima tikėtis, kad 2019-taisiais išryškės naujos kriptovaliutų rinkos vystymosi kriptys, galimybės bei ribos.

Informacijos šaltiniai:

http://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20180411IPR01527/anti-money-laundering-meps-vote-to-shed-light-on-the-true-owners-of-companies

https://www.bloomberg.com/news/articles/2018-05-07/brokers-push-for-crypto-transparency-before-rules-get-mandated

https://www.moneylaunderingwatchblog.com/2018/05/the-fifth-anti-money-laundering-directive-extending-the-scope-of-the-european-unions-regulatory-authority-to-virtual-currency-transactions/

https://www.ccn.com/europes-cryptocurrency-brokers-seek-more-transparent-market/

Laukiniai Vakarai ES kriptoekonomikoje – praeitis

You May Also Like

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *